Istoriniame rajono centre - Trakuose - įsikūrė 5 tūkst. gyventojų, tačiau didžiausias savivaldybės miestas yra pramoninis bei komercinis centras Lentvaris, kuriame gyvena daugiau kaip 11 tūkst. gyventojų. Rajono teritorijoje - Aukštadvario regioninis parkas, Trakų istorinis nacionalinis parkas, Neries regioninis parkas, daug gamtosaugos draustinių. Taigi, teritorija nepaprasta istoriniu, kultūriniu, gamtiniu, pramoniniu aspektais.Savivaldybėje gyvena daug tautinių mažumų bendruomenių. Mes bendradarbiaujame su visomis bendruomenėmis. Trakai visuomet buvo daugiakultūris miestas, kuriame sutaria karaimų, totorių, lenkų, rusų bendruomenės. Neišskiriame nė vienos bendruomenės, o jų prašymus tenkiname pagal tuos pačius kriterijus, kaip ir visų kitų.

Sparčiai baigiami darbai magistralinio kelio A2 Vilnius-Panevėžys 72,18 km, šalia Žemaitkiemio sankryžos ties Ukmerge. Avaringame ruože iškilo vienintelis magistralėje pėsčiųjų viadukas. Pėsčiųjų viaduko perdanga ties Žemaitkiemio sankryža magistralės A2 Vilnius-Panevėžys 72,18 kilometre ant įrengtų atramų buvo užkelta naktį iš balandžio 28 į 29 d. Tuo metu eismas magistralės ruože ties Ukmerge buvo draudžiamas.

Valstybės įmonės „Vilniaus regiono keliai“ direktorius Petras Džervus visą gyvenimą vadovaujasi principu, kad gailėtis verčiau to, ką padarei, nei to, ko nepadarei. Jo gyvenime būta netikėtų posūkių, tačiau arčiausiai širdies visada buvo rūpestis keliais. „Vilniaus regiono kelių“ vadovas įsitikinęs, kad darbų kokybę labiausiai lemia žmogiškasis faktorius. Kelių priežiūroje kažin ar kada nors galėsime išsiversti be žmonių, kad ir kokia moderni būtų technika. Faktas, kad į kelių priežiūros sektorių žmonės nori ateiti dirbti, nors tai ir ne ta sritis, kur galima uždirbti labai daug pinigų.

Vilniaus regiono keliai mena trijų sostinių laikus, kai vietiniais keliais važinėjo mūsų šalies valdovai. Kaip rašo dr. Tomas Čelkis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) krašte formavosi kelių tinklas, kuriame kelio ruožai buvo sutvirtinami medžių šakomis, kamšomis (fašinomis), rąstais ir storlentėmis. Kitas to laiko inžinerinis išradimas – žemgrinda arba žemės pylimas, kuriuo važinėdavo didikai.

Dauguma pagrindinių Lietuvos kelių prasidėjo arba kirtosi Vilniuje. Pirmieji keliai buvo nutiesti tarp senųjų Lietuvos sostinių, taip pat Baltijos jūros ir kaimyninių valstybių administracinių centrų link. Vilniaus krašte dar viduramžiais susiformavo vieškelių -gruntkelių - tinklas. Vien didžiųjų kelių į Vilnių suėjo 16; jie buvo be kietos dangos, tik pelkėtose vietose ar upių brastose tvirtinami rąstais ir akmenimis. XIV a.

Valstybės įmonė „Vilniaus regiono keliai“, tęsdama Vilniaus krašto kelininkų tradicijas, prižiūri pietrytinės Lietuvos teritorijos magistralinius, krašto ir rajoninius kelius. Visi jie sudaro 13 proc. šalies valstybinių kelių tinklo (2777 km). Saugiam ir patogiam eismui užtikrinti, ypač žiemos metu, įmonė pasitelkusi ne tik specialią techniką, kuriai valdyti būtini kokybiškai dirbantys žmonės. Svarbus vaidmuo tenka ir įdiegtoms informacinėms technologijoms, be kurių šiais laikais sunku išsiversti net prižiūrint rajoninius kelius.

Valstybės įmonė „Vilniaus regiono keliai“ šiuo metu prižiūri beveik 2800 kilometrų valstybinių automobilių kelių, kurių didžiąją dalį sudaro rajoniniai keliai. Kuo gyvena šios įmonės kelininkai, artėjant žiemos sezonui? Apie veiklos ypatumus ir aktualius įmonei faktorius kalbėjomės su VĮ „Vilniaus regiono keliai“ direktoriumi Petru Džervumi.

Vilniaus regiono kelių priežiūros ypatumai Lietuvos geografinė padėtis ypač palanki verslui plėtoti. Šalį kerta šešios europinės magistralės: E28 Karaliaučius – Marijampolė – Prienai – Vilnius – Minskas, E67 Varšuva – Kaunas – Panevėžys – Ryga, E77 Karaliaučius – Tauragė – Šiauliai – Ryga, E85 Lyda – Vilnius – Kaunas – Klaipėda, E262 Kaunas – Ukmergė – Daugpilis ir E272 Vilnius – Panevėžys – Šiauliai – Palanga – Klaipėda. Keturios iš jų yra Vilniaus apskrityje.