Šiuolaikiška, moderni, inovatyvi – visi šie epitetai tinka valstybės įmonei (VĮ) „Telšių regiono keliai“ apibūdinti. Kryptinga vadyba, tikslingos investicijos Telšių regiono kelininkams leido pelnyti eismo dalyvių ir visuomenės pasitikėjimą, pasiekti gerų rezultatų. Svarbiausias šios įmonės veiklos tikslas – saugūs ir patogūs keliai. Eismo situaciją regione ji gerina vykdydama inžinerinę veiklą – keliuose diegdama tinkamai parinktas ir tyrimais pagrįstas priemones, atitinkančias modernėjančios visuomenės poreikius.

Romualdas Kačerauskas, įmonės „Telšių regiono keliai“ direktorius, pats kadaise buvęs telšiškis, jau apie 20 metų kasdien važinėja į darbą iš Mažeikių. Jis stengiasi važinėti ne tuo pačiu maršrutu, kad pats galėtų sekti situaciją keliuose žiemą ir vasarą. Tai ypač aktualu žiemos metu. „Važiuodamas į darbą jau savotiškai dirbu. Atvykęs žinau, kokia dangos būklė, duobės, slidu ar kelias jau pabarstytas. Tuomet belieka įsijungti į organizacinį darbą“, – pasakojimą pradėjo kelių įmonės vadovas.

Jau „Senosios Žemaičių žemės XVI a. geografiniame žodyne", parengtame J. Spruogio, aprašyti trys keliai, jungę Telšius su aplinkiniais miesteliais: vienas ėjo iš Mažųjų Dirvėnų valsčiuje buvusio Žemaičių vyskupui priklausiusio Luokės miestelio, kitas - iš Rubežaičių Viešvienų valsčiuje, trečias - iš Telšių valsčiuje buvusios Žemaičių vyskupui priklausiusios Lieplaukės. 1918 m. Lietuvai paskelbus Nepriklausomybe, kelių kryptys ir jų išdėstymas bei tankis neatitiko jaunos valstybės poreikių.

Lietuvos valstybinių kelių tinkle vis dar yra nemažai žvyrkelių – apie 7000 km. Važiuojant jais blogai jaučiasi ne tik vairuotojai, bet ir aplinkiniai: kelias dulka, teršia aplinką, kelia triukšmą, o transporto priemonės sunaudoja daugiau degalų. Žvyrkeliai paprasčiausiai kenkia aplinkai. Siekiant asfaltuoti tokį kelią, privaloma pertvarkyti ne tik paviršių, bet ir kelio dangą, o tam reikia papildomų lėšų. Kiekvienas greiderio važiavimas, lyginant kelią, dalį jo paviršiaus nužeria į kelkraštį, žvyro sluoksnis plonėja, o kelias silpsta. Kai kuriose žvyrkelių vietose kelio danga tampa tokia plona, kad kelias virsta panašiu į gruntkelį.

Lietuvos valstybinių kelių tinkle vis dar yra nemažai žvyrkelių – apie 7000 km. Važiuojant jais blogai jaučiasi ne tik vairuotojai, bet ir aplinkiniai: kelias dulka, teršia aplinką, kelia triukšmą, o transporto priemonės sunaudoja daugiau degalų. Žvyrkeliai paprasčiausiai kenkia aplinkai. Siekiant asfaltuoti tokį kelią, privaloma pertvarkyti ne tik paviršių, bet ir kelio dangą, o tam reikia papildomų lėšų. Kiekvienas greiderio važiavimas, lyginant kelią, dalį jo paviršiaus nužeria į kelkraštį, žvyro sluoksnis plonėja, o kelias silpsta. Kai kuriose žvyrkelių vietose kelio danga tampa tokia plona, kad kelias virsta panašiu į gruntkelį.