Gimiau buvusioje plačiojoje tėvynėje – Tarybų Sąjungoje, o tiksliau – Sibire. Vaikystę ir jaunystę praleidau kaime šalia Garliavos Kauno rajone. Mokslus studijavau Vilniuje. Dabar gyvenu ir dirbu Tauragėje.

VĮ „Tauragės regiono keliai“ Šilalės kelių tarnybos viršininkas Jonas Dambrauskas kelių sektoriuje dirba jau 37 metus. Būta visko: sunkaus darbo, gendančios technikos, darbuotojų neatsakingo požiūrio į darbą. Tačiau kelininkas tvirtai tiki, kad pasirinko tinkamą savo gyvenimo kelią.

VĮ „Tauragės regiono keliai“ direktoriaus pavaduotojas, atsakingas už kelių priežiūrą, Arvydas Andriejauskas kelių sektoriuje darbuojasi jau daugiau kaip 30 metų ir sako, kad jam, kelininkui, ne iš karto pasisiekė nutiesti lygų ir tiesų savo paties gyvenimo kelią – būta ir įkalnių, ir nuokalnių, tačiau visos jos sugulė vertingos patirties klodais, o išmoktos pamokos padeda ne tik darbe, bet ir gyvenime.

Tauragės apskrityje nuo seno labiausiai žinomas magistralinis kelias Peterburgas–Berlynas. Jis nutiestas dar praėjusiame šimtmetyje – 1830–1836 m. Tai buvo vienas labiausiai prižiūrimų kelių, kuriam teko pergyventi net kelias rekonstrukcijas. Kelis kartus keitėsi jo danga: grindinį keitė skalda, vėliau asfaltbetoninis. Daug dėmesio šiam keliui skiriama ir dabar. Norima atgaivinti Hanzos kelią – nutiesti patogų susisiekimą iš Vokietijos per Karaliaučiaus sritį, Lietuvą, Latviją, Estiją į Skandinavijos šalis.

Trečdalis Lietuvos kelių – pilki, dulkėti žvyrkeliai, kurių būklė priklauso ir nuo žmonių pastangų juos prižiūrėti bei tvarkyti, ir nuo Dievo malonės. Snieguotą žiemą ar prasidėjus pavasario polaidžiui žvyrkeliai gali net kelioms dienoms apmirti, laukdami palankesnių orų. Daugiausia žvyro dangos kelių yra Šiaulių, Panevėžio, Utenos, Kauno regionuose. Nuo 1997 m. iki 2004 m. žvyrkelių asfaltavimas vyko gana vangiai, nes programa buvo vykdoma biudžeto bei skolintomis lėšomis.

Tauragės apskrityje nuo seno garsus Peterburgo-Berlyno magistralinis kelias, nutiestas 1830-1836 m. Tai buvo vienas labiausiai prižiūrimų kelių: jis keletą kartų rekonstruotas, kelis kartus keista jo danga: grindinį keitė skalda, vėliau asfaltbetonio danga. Pirmoji kelius prižiūrinti organizacija Tauragėje, kaip ir visose tuometinėse apskrityse, įsteigta 1944 m. - buvo įsteigtas Tauragės apskrities kelių skyrius, po metų vietoj jo sukurtos atskiros sąjunginių ir respublikinių kelių organizacijos: 126-iasis kelių eksploatacijos ruožas (KER-126) ir Tauragės KER.

Valstybės įmonės „Tauragės regiono keliai“, įkurtos1995 m., prižiūrima kelių teritorija apima pietvakarinę Lietuvos dalį ir ribojasi su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi. Su didele atsakomybe prižiūrimi Tauragės, Jurbarko, Šilalės bei Pagėgių savivaldybių teritorijomis einantys 1436,945 km valstybinės reikšmės automobilių keliai, iš kurių 65,968 km yra magistraliniai, 376,476 km – krašto ir 994,501 km – rajoniniai keliai.

Valstybės įmonės „Tauragės regiono keliai“, įkurtos1995 m., prižiūrima kelių teritorija apima pietvakarinę Lietuvos dalį ir ribojasi su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi. Su didele atsakomybe prižiūrimi Tauragės, Jurbarko, Šilalės bei Pagėgių savivaldybių teritorijomis einantys 1436,945 km valstybinės reikšmės automobilių keliai, iš kurių 65,968 km yra magistraliniai, 376,476 km – krašto ir 994,501 km – rajoniniai keliai.