Žiedinių sankryžų įrengimas yra efektyvi eismo saugumo priemonė, mažinanti avaringumą šalies valstybinės reikšmės kelių keturšalėse sankryžose. LAKD iniciatyva yra įrengta arti 100 žiedinių sankryžų. Jos spardai statomos ir Panevėžio regione. Pagaliau tarptautinės svarbos kelias „Via Baltica” nebebus šalutiniu keliu, kalbant apie mažesnės svarbos kelius. Viena didžiausių Baltijos šalyse lietuviško kapitalo kelių ir geležinkelių statybos bendrovių „Panevėžio keliai” parengė pirmosios kelyje „Via Baltica” turbožiedinės sankryžos ir jos prieigų techninį darbo projektą ir rugpjūčio mėnesį pradėjo rangos darbus.

Šiuo metu tarnyboje dirba 43 darbuotojai. Jų dėka Rokiškio rajono kelių būklė yra tikrai nebloga. Gauname pinigų kelių remontui, rekonstrukcijai ir už juos stengiamės atlikti kuo daugiau kokybiškų darbų.

VĮ „Panevėžio regiono keliai“ prižiūri 134,831 km magistralinių, 506,86 km krašto ir 1797,86 km rajoninių kelių. 2015 m. įmonės prižiūrimuose keliuose įvyko 116 eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės: magistraliniuose – 22 eismo įvykiai (18,97 proc. visų eismo įvykių), krašto keliuose – 40 (34,48 proc.), rajoniniuose keliuose – 54 (46,55 proc.).

Valstybės įmonės „Panevėžio regiono keliai“ viena iš prioritetinių sričių yra saugus eismas. Jam – išskirtinis šios valstybės įmonės dėmesys. Aukštaitijos regiono kelininkai, vadovaudamiesi populiariu posakiu „vienas lauke ne karys“, kartu su savo partneriais nuolat inicijuoja projektus ir aktyviai dalyvauja švietėjiškoje saugaus eismo veikloje.

Pagal Susisiekimo ministerijoje pasirašytą sutartį kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos koordinuoju saugų eismą Panevėžyje kaip Panevėžio Vyskupijos kurijos narys, todėl kviečiu prisidėti prie šios programos ir kitus kunigus.

Didžiausioje Baltijos šalių statybos parodoje „Ręsta" vyko ir konkurso„Lietuvos BIM projektai 2016" apdovanojimai. AB „Panevėžio keliai" pristatė pagal sutartį su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos atliktus darbus valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 115 Ukmergė-Molėtai ruožuose nuo 2,43 iki 12,85 km ir nuo 12,85 iki 19,10 km. AB „Panevėžio keliai" projekto vadovas - Zenonas Poznanskis.

Kelininko profesija yra mūsų šeimos tradicija. Kelininku net 46-erius metus dirbo ir mano tėvas. Po karo grįžęs iš armijos jis pradėjo dirbti tuomečiame Pakruojo rajono Kelių skyriuje. Kai buvo įsteigta Pakruojo kelių valdyba, jis tapo lygumų distancijų vyriausiuoju meistru, o dar vėliau perėjo į tuometį Pakruojo kelių ruožą. Dirbo darbų vadovu, kelių taisymo viršininku.

Kelių sektoriuje pradėjau dirbti 1981 m. Iš pradžių dirbau įmonėje „Panevėžio KSV-5“. Karjerą pradėjau nuo meistro, po to ėmiausi darbų vykdytojo pareigų. Pagrindinis mano darbas vyko magistralėje Vilnius – Panevėžys. Šį kelią esu išvaikščiojęs beveik iki pat Ukmergės. Stačiau pralaidas, tiltus, teko spręsti žemės paėmimo visuomenės reikmėms klausimus.

Atitarnavęs tarybinėje armijoje R. Žagaras įgijo inžinieriaus kelininko specialybę, po kurio laiko apsigynė ir magistro laipsnį. Nuo 1984 m. dirbo Biržų kelių valdybos kelių meistru, inžinieriumi, vyresniuoju inžinieriumi. Dar prieš sujungiant įmones R. Žagarui nuo 1992 m. kurį laiką toje pačioje įmonėje teko padirbėti ir vadovu, o 1996 m. jis buvo paskirtas įmonės „Panevėžio regiono keliai“ direktoriumi.

Pirmasis kelias su kietąja danga, ėjęs per Panevėžį, buvo Aukštaičių plentas, nutiestas 1935-1940 m. Jis prasidėjo nuo Žemaičių plento ties Cinkiškiais ir ėjo per Kėdainius, Panevėžį, Pasvalį iki Biržų. Nepriklausomos Lietuvos metais, kai 1919 m. įsteigta Centrinė plentų valdyba kūrė kelių aptarnavimo organizacijų tinklą, buvo įkurtas Panevėžio kelių rajonas. Pirmosios kelius prižiūrinčios organizacijos dabartinėje Panevėžio apskrityje buvo įsteigtos 1944 m. rugpjūtį, kadangi reikėjo skubiai atstatyti karo nuniokotus ir sugriautus tiltus, kelius bei pasirūpinti jų priežiūra.