Ankstesniame žurnalo numeryje, straipsnyje „Įspūdingų sankryžų statyba" rašėme, kokie darbai atlikti ir numatomi atlikti Marijampolėje Gedimino, Aušros, P. Armino gatvių sankryžose. Dabar miesto gyventojai gali įvertinti įgyvendintus projekto sprendimus. Gedimino sankryža, kurią jau įvertino Lietuvos architektai, Kauno sąjungos skyrius, pripažinta kaip geriausia viešoji erdvė. Esami sankryžų projektai yra įmonės UAB„Kelprojektas" darnus darbo rezultatas, prie kurio itin dideliu indėliu prisidėjo projekto vadovas Genius Boruta.

Marijampolėje užbaigti įspūdingi dviejų sankryžą per geležinkelį statybos darbai, o trečioje sankryžoje dar sparčiai dirba kelininkai. Tai yra susiję su europinės vėžės „Rail Baltica" projektu. Sankryžų rekonstrukcijas pagal jungtinę veiklą vykdo UAB „Alkesta" ir AB „Kauno tiltai", vedantysis partneris UAB „Alkesta". Trijų sankryžų Marijampolėje techninius projektus parengė UAB „Kelprojektas". Rekonstruojamos trys originalios dviejų lygių sankryžos: Gedimino, Geležinkelio ir Stoties gatvių, Aušros ir Geležinkelio gatvių, Armino ir Geležinkelio gatvių. Originali ir požeminė pėsčiųjų perėja po geležinkeliu Saulės ir Geležinkelio gatvių sankirtoje.

Kiekvieną kelio kilometrą net ir vidurnaktį prikeltas atpažintų VĮ „Marijampolės regiono keliai“ direktoriaus pavaduotojas vyriausias inžinierius Alfonsas Štrimaitis. Kelininku jis dirba nuo 1979 m. Baigęs Vilniaus inžinerijos statybos institutą (VISI), iškart gavo paskyrimą dirbti Vilkaviškyje. Pradėjo kelių techniku, meistru, darbų vykdytoju, KT tarnybos viršininku. Šiandien jis – „Marijampolės regiono kelių“ vyriausias inžinierius.

Kelias – tai lyg žmogaus kūno arterijos: jų dėka visuomenė gyvena visavertį gyvenimą. Kelių tinklas vingiuoja per visą krašto teritoriją. Jis jungia didžiuosius šalies miestus, nusidriekia į mažus miestelius, pasiekia tolimiausias gyvenvietes ir pavienes kaimo sodybas. Be gerų kelių tinklo būtų neįmanomas ekonominis valstybės klestėjimas, gyventojų gerovės kilimas. Todėl žmonės, dirbantys kelių sistemoje, nusipelno didžiulės pagarbos ir dėmesio. Tai ištrauka iš Vytauto Klimaičio knygos „Suvalkijos kelininkų metraštis 1918–2008 m.“

Po kelių apžiūros kelininko pirmasis darbas biure – virtualioje erdvėje pasitikrinti, kas vyksta ne tik Marijampolės regiono, bet ir visos Lietuvos keliuose: kokios oro sąlygos Marijampolės regione, kaimyniniuose regionuose. Kelininkams į pagalbą ateina išmanioji technika, kai fiksuojama kelių dangų būklė, slidumas, viskas matoma realiu laiku.

„Keliai – mūsų turtas, pasididžiavimas ir valstybės vizitinė kortelė“, – teigia valstybės įmonės „Marijampolės regiono keliai“ direktorius Juozas Litvinas, gimęs ir augęs Šakiuose, Vilniaus inžinieriniame statybos institute (VISI) įgijęs kelių statybinių mašinų specialybę ir save laikantis tikru kelininkų vaiku. „Mano tėvas buvo kelių mechaniku, juo tapau ir aš“, – paaiškino įmonės direktorius, savo darbe neišvengęs nei streso, nei anekdotinių situacijų, tačiau niekada neturėjęs nė menkiausios nuobaudos.

Marijampolės kelių rajonas savo veiklą pradėjo 1919 m,, kai Nepriklausomos Lietuvos teritorijoje visi keliai buvo suskirstyti į 5 kelių rajonus. Daugiausia plentų buvo pietinėje Lietuvos dalyje: Čia, palyginti nedidelėje teritorijoje, vingiavo apie 67 proc. visų Lietuvos plentų: iš viso plentų tinklą sudarė apie 1330 km, o Marijampolės kelių rajonui priklausė apie 450 km plentų. Pirmasis Marijampolės kelių rajono viršininkas buvo Stasys Čiurlionis, šias pareigas jis ėjo 8,5 metų. Plentas Kaunas-Marijampolė-Vilkaviškis-Kybartai buvo pagrindinis ir svarbiausias Marijampolės kelių rajono kelias.

„Via Baltica“ – morališkai ir fiziškai pasenęs magistralinis kelias. Šis kelias – tranzitinio transporto jungtis tarp Europos, Baltijos ir Skandinavijos šalių, todėl sunkiasvoriaiautomobiliaisudaro pusę ar du trečdalius eismo srauto. Tokiems transporto srautams turėtų būti sudarytos tinkamos eismo sąlygos, kad nekiltų jokių trukdžių ar nenumatytų pavojų kelyje. Transporto srauto intensyvumas kelyje „Via Baltica“ šiuo metu kelia dideles problemas saugiam eismui.