Devynioliktus metus kelininku dirbantis E. Kenstavičius sako labai mylintis savo darbą, kurį visada atliekantis taip, kad būtų patenkinti ir vadovai, ir kelių naudotojai. Savo senelio ir tėvo pėdomis einantis kelių sektoriaus darbuotojas vertina visas naujoves ir priemones, kurios padeda dirbti greičiau ir efektyviau. O jo vairuojamo sunkvežimio kabinoje visada dvelkia švara ir tvarka.

Įmonės „Klaipėdos regiono keliai“ Kretingos kelių tarnybos vyresnysis meistras A. Jakas trauką keliams pajuto dar moksleiviškų vasaros atostogų metu, kai tekdavo talkinti kelio darbininkams. Tada čia dirbo jo tėvas, kuris ir dabar dirba Kretingos kelių tarnyboje, vairuoja greiderį. Andriui šis darbas prie širdies ne vien dėl to, kad baigė kelininko mokslus, bet ir todėl, kad darbe nejaučia rutinos, o besikeičiančios situacijos skatina „dirbti galva“, mąstyti.

Įmonės „Klaipėdos regiono keliai“ Klaipėdos kelių tarnybos vyresnysis meistras T. Balčytis yra tikras Kelių tarnybos Gargždų meistrijos šeimininkas. Jo akiratyje – per 200 km prižiūrimų kelių, kuriuose tenka ne tik problemas spręsti, bet ir laiku jas pastebėti, juolab kad duobės keliuose auga kaip ant mielių.

Įmonės „Klaipėdos regiono keliai“ Klaipėdos kelių tarnybos viršininko pavaduotojas A. Šmitas – tikras profesionalas kelių eismo saugumo inžinerijos srityje. Šią specialybę jis įgijo baigęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto magistrantūrą. Apsigynęs mokslinį darbą apie saugų eismą gerinančias inžinerines priemones, jau netrukus teoriją ėmė puikiai taikyti praktikoje.

Įmonės „Klaipėdos regiono keliai“ Techninio ir projektų rengimo skyriaus viršininkui P. Baltmiškiui didžiąją savo darbo dalį tenka praleisti kabinete. Tačiau ten specialistui liūdėti nėra kada. Jam tenka tvarkyti itin svarbius dokumentus, be kurių „negimtų“ kelių projektai arba jie nebūtų tikslūs.

„Klaipėdos regiono keliai – tai mūsų antrieji namai. Kiekvienas iš mūsų visomis jėgomis bandome dirbti tai, ką sugebame. Su labai didele atsakomybe atliekame įvairius darbus, prižiūrime kelius, tobuliname krašto kelių tinklą, užtikriname saugų eismą, savo darbais prisidedame prie valstybės gerovės kėlimo, nes kasdien kuriame jos pridėtinę vertę. Augame mes, auga ir Lietuva. Kiekvienas iš mūsų gali pailginti Lietuvos kelių gyvenimą darbais, pastangomis, patriotizmu prisidėdami prie vieno iš didžiausio valstybės turto – kelių išsaugojimo, priežiūros ir puoselėjimo. Su gerais ketinimais pasieksime tai, ką esame užsibrėžę – kurti savo namus, išsaugoti savo tėvų ir senelių palikimą – gimtojo krašto kelius ir tradicijas. Mūsų pareiga – kurti geresnę ir gražesnę Lietuvą.“

Valstybės įmonei „Klaipėdos regiono keliai“ nuo jos įkūrimo dienos vadovauja kelininkų dinastiją tęsiantis įmonės direktorius Petras Kaučikas, nuėjęs savo tėvo pėdomis, kuris dirbo kelių meistru dar buvusiame Varnių rajone (dabar Varnių seniūnija Telšių rajone). Pasukęs savo pirmtako keliu ir baigęs Vilniaus inžineriniame statybos institute (VISI) kelių inžinieriaus specialybę, P. Kaučikas gavo paskyrimą dirbti Klaipėdoje. Čia jis įleido šaknis ir nuo to laiko rūpinasi kokybiškų ir saugių eismo sąlygų užtikrinimu Klaipėdos regiono keliuose.

Kaip trumpai galima apibudinti kelininkus iš Pamario krašto? Tvirto charakterio, nes didžioji jų dalis kilusi iš žemaičių, užgrūdintų šaltų žiemų ir karštų vasarų. Pavasariais kelininkai sulaukia potvynių, rudenį ruošia techniką žiemai ir skaičiuoja per vasarą atliktų darbų gausybę. Klaipėdos kelininkų portretas panašus į būrus, tik keliais šimtmečiais pažengusius į priekį, įvaldžiusius technologijas, pažabojusius sunkiai nuspėjamo ir nuolat besikeičiančio klimato išdaigas, perpratusius žmonių charakterius, gyvenimo tempą ir susidraugavusius su Baltijos jūros ir Kuršių marių valdovais.

Klaipėdos regiono keliai vingiuoja ten, kur Baltijos jūra ir Kuršių marios, o regiono kelininkų darbai išsiskiria dar ir tuo, kad jie vykdo misiją prižiūrėti tiltus, kurių ne vienas turi kultūros paveldo statusą: penki yra vokiečių statyti seni, įdomios ir originalios inžinerinės konstrukcijos santvariniai tiltai, keturi iš jų įrašyti j Lietuvos kultūros paveldo vertybių registrą. Klaipėdos krašte plentus pradėta tiesti tik XIX a. viduryje. Jie buvo reikalingi krašto pirkliams, dvarininkams bei pramonininkams, eksportuojantiems prekes į Prūsiją. 1850 m. buvo nutiestas plentas Klaipėda-Priekulė-Tilžė.

Tiltai – sudėtinė kelio dalis, tai grandis, jungianti kelius per upes, kanalus, daubas, slėnius bei kitas pasitaikančias kliūtis. Šie specifiniai inžineriniaiarchitektūriniai statiniai turi sujungti dvi vietoves, kurias skiria tam tikra kliūtis, darniai įsilieti į esamą kraštovaizdį, atlaikyti žmogaus veiklos ir gamtos sukeliamas apkrovas. Tiltus veikia įvairūs gamtiniai ir technologiniai veiksniai. Visos apkrovos ir poveikiai yra atsitiktiniai dydžiai, kuriems būdingas statistinis išsibarstymas. Be to, vienu metu statinius gali veikti keletas apkrovų ir veiksnių.