TRK

Žvyrkeliai laukia rudens sezono

2014-11-24  Mindaugas Aušra, Keliai ir tiltai Nr. 1(8)

Lietuvos valstybinių kelių tinkle vis dar yra nemažai žvyrkelių – apie 7000 km. Važiuojant jais blogai jaučiasi ne tik vairuotojai, bet ir aplinkiniai: kelias dulka, teršia aplinką, kelia triukšmą, o transporto priemonės sunaudoja daugiau degalų. Žvyrkeliai paprasčiausiai kenkia aplinkai. Siekiant asfaltuoti tokį kelią, privaloma pertvarkyti ne tik paviršių, bet ir kelio dangą, o tam reikia papildomų lėšų. Kiekvienas greiderio važiavimas, lyginant kelią, dalį jo paviršiaus nužeria į kelkraštį, žvyro sluoksnis plonėja, o kelias silpsta. Kai kuriose žvyrkelių vietose kelio danga tampa tokia plona, kad kelias virsta panašiu į gruntkelį.

Šalies valstybinius kelius prižiūri ir valdo 11 valstybės įmonių, pavaldžių Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos. VĮ „Telšių regiono keliai“ prižiūri 1309,77 km valstybinių kelių, iš kurių 67,23 km turi magistralinę reikšmę, 344,49 km – krašto ir 898,05 km rajoninių kelių. Apie regioninių kelių priežiūros ypatumus kalbėjomės su įmonės „Telšių regiono keliai“ direktoriumi Romualdu Kačerausku.

„Kelias, kaip ir bet kas žemėje, laikui bėgant dėvisi, todėl nebetenkina poreikių. Kas tiko prieš dvidešimt metų, šiandien – problema“, – filosofiškai pokalbį pradėjo įmonės vadovas R. Kačerauskas. „Automagistralių Telšių regione nėra, tačiau magistralinės ir krašto reikšmės keliai sudaro 30 proc. bendro prižiūrimų kelių tinklo. Visi šie keliai turi asfaltbetonio arba kito tipo juodą dangą. Dalis jų jau yra atnaujinti iš kelių priežiūros ir plėtros programos bei kitų finansavimo šaltinių lėšų. Kita dalis dar laukia savo eilės. Periodiškai atliekamais paprastojo remonto darbais yra palaikoma minimaliai pakenčiama jų eksploatacinė būklė“, – pasakojimą tęsė R. Kačerauskas.

Likę 70 proc. kelių Telšių regione yra rajoninės reikšmės. Daugiau negu 45 proc. iš jų – žvyrkeliai. Pastarojo kelio tipo dangos yra labiausiai susidėvėjusios arba sulaužytos. Joms atstatyti lėšų skiriama ypač mažai. „Telšių regiono kelių“ darbuotojų atlikti važiuojamosios dalies konstrukcijų tyrimai 2013 m. parodė, kad daugiau kaip 60 proc. žvyrkelių nebeturi nė pusės stiprumui ir lygumui užtikrinti reikalingo smėlio bei žvyro sluoksnių storio. Apie 20 proc. žvyrkelių jau yra pasiekę pavojingą reikiamo kelio dangos storio ribą – gruntas iš apačios drėgnomis oro sąlygomis arba po didesnio žiemos įšalo, liaudiškai tariant, „lipa“ į viršų ir maišosi su profiliuojamuoju sluoksniu. Būtent tokie ruožai labiausiai kelia nerimą, nes eismas pavasarį ar rudenį bet kuriuo metu gali nutrūkti. Miesto gyventojams tai ne bėda, nes šie gali susilaikyti nuo vienos ar kitos kelionės, tačiau kaimo žmonėms tokia kelio būklė – tikras pragaras.

Kas laužo kelius?

„Kas labiausiai laužo kelius? Yra daug priežasčių, viena iš jų – gamta. Tačiau su ja turime sugyventi taikiai“, – tęsė R. Kačerauskas. „Jeigu keliuose galėtume laiku atlikti periodinio remonto darbus: griovių bei pakelių rezervų valymą ar atstatymą, profiliuojamojo sluoksnio atnaujinimą, užaukštėjusių bei suvelėnavusių briaunų nukasimą, tokių problemų būtų kur kas mažiau“, – priduria įmonės vadovas. Trūkstant lėšų tinkamam dangų atnaujinimui, kelio sankasos bei vandens nuvedimo sutvarkymui, kiekvieną pavasarį regioninius kelius prižiūrinti įmonė susiduria su sunkiai išvažiuojamais žvyrkeliais.

Kita svarbi priežastis – sunkiojo automobilių transporto ir kitų technikos priemonių skaičiaus didėjimas regioniniuose keliuose. Bendras automobilių eismo intensyvumas regionuose kasmet didėja vidutiniškai 10 proc. Siekdami didesnio darbo efektyvumo, vežėjai stengiasi organizuoti pervežimus taip, kad vienu važiavimu būtų vežama kuo daugiau krovinių. Tačiau prieš 20–30 m. tiesti keliai buvo projektuoti mažesniems krovinių svoriams ir transporto srautams. Anksčiau statytam keliui rusiškas ratinis traktorius K 700 buvo rimtas krūvis. Dabar tuo pačiu žvyrkeliu ar gyvenvietės asfaltuotu keliuku lekia sunkiasvoriai sunkvežimiai, dažnai 3–4 kartus sunkesni už minėtąją sovietinę techniką.

Eismo ribojimas regioniniuose keliuose

Eismo ribojimo taikymas pagal ašių apkrovą pavasario polaidžio metu kasmet auga. 2012 m. buvo ribojamas eismas 21 rajoniniame kelyje, kurių bendras ilgis 176 km, o 2013 m. – jau 32 rajoninių kelių ruožuose, kurių ilgis 228 km. Tai beveik 30 proc. daugiau, palyginti su 2012 ir 2013 m. 2014-aisiais 38 rajoninių kelių atkarpose, kurių ilgis 247 km, eismo ribojimas keliuose padidėjo iki 40 proc., palyginti su 2012 m. Tokia tendencija rodo, kad padėtis tampa grėsminga. Jeigu ir ateityje nebus skiriama daugiau dėmesio šio tipo keliams, situacija regioniniuose keliuose gali būti sunkiai valdoma.

„Visiškai uždrausti eismą valstybinės reikšmės keliuose dėl pavasario polaidžio dar neteko, nes prie kiekvieno kelio gyvena žmonės. Priklausomai nuo situacijos pavasarį, ribojame tik sunkiasvorio transporto eismą“, – guodėsi įmonės direktorius R. Kačerauskas. Šiuolaikinis gyvenimas yra organizuojamas taip, kad be susisiekimo keliais jis sunkiai įmanomas. Tačiau ribojamo eismo keliai po didesnio įšalo pradeda užsidarinėti patys, sukeldami didžiulius nepatogumus vietiniams gyventojams. Taip atsitiko ir 2013 m. kovą, kai 4 regioniniai keliai Rietavo savivaldybėje, kurių bendras ilgis apie 45 km, pralūžo taip, kad teko šalia jų laikyti budinčius traktorius, galinčius pagelbėti subjurusios kelio dangos purve klimpstantiems automobiliams.

Tiesa, pastačius svorį ribojančius kelio ženklus, tranzitinis transporto eismas tuose ruožuose aprimsta. Bet vietos gyventojai, ūkininkai ir verslininkai, ypač užsiimantys miškininkystės veikla, dažnai nepaiso draudimų ir toliau blogina padėtį keliuose. Vietinius ūkininkus galima suprasti, nes miške geriausia dirbti esant įšalui. Pradėjus jam leistis, suruoštą medieną reikia skubiai išvežti apdirbti, o laukuose pavasarinius darbus sunku atidėti vasaros sezonui. Dažnas vairuotojas ribojamo eismo kelyje rizikuoja ir bet kokiu būdu stengiasi apeiti draudimą, užmiršdamas apie keliui daromą žalą.

Kelių nusidėvėjimo tempai

VĮ „Telšių regiono keliai“ prižiūri 904,88 km kelių su asfalto danga. Skaičiuojama, kad tokio tipo važiuojamų dalių normalus tarnavimo laikas yra apie 20 metų nuo jų įrengimo, rekonstravimo ar kapitalinio remonto atlikimo, su sąlyga, kad eksploatacijos metu periodiškai bus atliekami reikalingi paprastojo remonto darbai. „Vadinasi, pas mus, Telšių regione, kiekvieną dešimtmetį turėtų būti atliktas kapitalinis ar panašus remontas mažiausiai 452 kilometruose juodų dangų keliuose, o paprastasis remontas, sustiprinant jų paviršių skaldele, – 904 kilometruose. Tačiau tikrovėje yra kitaip. Per pastaruosius 10 metų VĮ „Telšių regiono keliai“ atstatė tik 91 km kelių su asfalto arba panašia danga. Paprastasis remontas buvo atliktas tik 405 km. Dar 19-oje kilometrų atlikti kiti remonto darbai, pastiprinantys arba atstatantys kelio konstrukcijas.

Paskaičiavus, per dešimtmetį Telšių regiono asfaltbetonio dangą turinčiame valstybinių kelių tinkle buvo atlikta tik 22 proc. reikalingos rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbų, o kelio paviršiaus įrengimo darbais danga sustiprinta tik 44 proc. visų būtinų remontuoti kelių. Jau ilgą laiką Telšių regiono valstybinių kelių nusidėvėjimas žymiai didesnis nei gaunama investicijų jiems atstatyti. Šis atotrūkis auga kasmet. Neskiriant didesnio dėmesio keliams, regione asfalto ir juodos dangos yra susidėvėjusios 55 proc. nuo pradinės kelių vertės, o žvyro dangos – net daugiau kaip 80 proc. Jeigu būtų padidintos kasmetinės investicijos į važiuojamosios dalies dangų atstatymą bent tris kartus, nei pastaraisiais metais buvo skiriama, galbūt regionas galėtų planuoti kelių nusidėvėjimo stabdymą.

VĮ „Telšių regiono keliai“ taip pat prižiūri 404,9 km žvyrkelių. 2004–2008 m. buvo išasfaltuota apie 88 km kelių su žvyro danga, t. y. apie 17 km per metus. 2009–2013 m. – apie 42 km arba apie 8 km per metus. Asfaltavimo darbų tempas per pastaruosius 5 metus sulėtėjo daugiau kaip pusė, o ir pati darbų programa sumenko. Į žvyrkelių asfaltavimo planą yra įtraukti tik tie keliai, kuriuose eismo intensyvumas viršija 300 automobilių per parą, nes jie yra priskiriami labiausiai transportu apkrautiems rajoninės reikšmės keliams. Likusiems keliams padengti vis dažniau taikoma supaprastinta minkštos arba bituminės dangos technologija. Deja, ir šiuos, pigesnius, žvyrkelių dangų patobulinimus, esant nepakankamam valstybinių kelių sektoriaus finansavimui, sunku planuoti.

Kaip yra prižiūrimi keliai?

Vadovaujantis kelių priežiūros vadovo I dalimi, „Automobilių kelių priežiūros normatyvais KPV PN-14“ ir kelių priežiūros sutartimi su Lietuvos automobilių kelių direkcija, kurioje yra numatytas finansavimas, žvyrkeliai prižiūrimi pagal žemiausią III šio tipo kelių priežiūros lygį ir jie turi būti profiliuojami kartą per 32 darbo dienas. Tačiau dėl silpnos žvyro dangų konstrukcijos toks periodiškumas yra ne visiems keliams tinkamas, nes prie jų gyvenantys žmonės pradeda skambinti ir reikalauti greideriuoti anksčiau, negu buvo numatyta. „Norėtųsi visiems padėti ir pagerinti važiavimo sąlygas, tačiau technika taip pat kainuoja. Pasidavę emocijoms, sunkiai sudurtume galą su galu“, – sakė R. Kačerauskas.

Žvyrkelių greideriavimo kokybė priklauso nuo meteorologinių sąlygų, ypač nuo kelio dangos drėgmės. Tokio kelio negalima tinkamai suformuoti esant per daug sausai kelio dangai arba ilgą laiką lyjant. Dėl šios priežasties dangos yra stebimos ir darbai atliekami tik tada, kai drėgmė tampa tinkama darbui. Gyventojams kur kas lengviau būtų sulaukti kito greideriavimo, jeigu periodiškai būtų atliekamas nudulkėjusios žvyro dangos atstatymas. Tačiau pastaraisiais metais pagal tam tikslui skiriamas lėšas galima žvyruoti tik apie 12–15 km kelių ruožų. Įvertinant tai, kad pinigų iš Kelių direkcijos gaunama nepakankamai, kasmet yra tvarkomos tik labiausiai susidėvėjusios kelių atkarpos. Skaičiuojama, kad jei finansavimas keliams nesikeis, prie to paties žvyrkelio darbų galima bus grįžti tik po 20–30 metų.

Prognozės

Viskas priklauso nuo oro sąlygų rudenį ir pavasarį. Jeigu rudenį lietingų dienų teks nedaug, anksti užšals bei mažai bus atšalimo ir atšilimo ciklų, regioniniai keliai bus pakenčiami, o tie, kurie buvo neseniai remontuoti – nekels jokių problemų eismo dalyviams. „Jeigu nuobodūs lietaus debesys ilgai svečiuosis padangėje ir nuolat plūsis savo graudžiomis ašaromis ant prabjurusių kelio dangų, kelininkai vargo patirs daugiau. Jie taps visų problemų atpirkimo ožiais, ypač rudenį, kai prasidės rinkimai į savivaldybių tarybas“, – linksmai pokalbį baigė R. Kačerauskas.

Naujienų archyvas