Shutterstock

Vilniaus regiono kelių priežiūros ypatumai

2013-08-23  Petras Džervus, Keliai ir tiltai Nr. 1(7)

Vilniaus regiono kelių priežiūros ypatumai Lietuvos geografinė padėtis ypač palanki verslui plėtoti. Šalį kerta šešios europinės magistralės: E28 Karaliaučius – Marijampolė – Prienai – Vilnius – Minskas, E67 Varšuva – Kaunas – Panevėžys – Ryga, E77 Karaliaučius – Tauragė – Šiauliai – Ryga, E85 Lyda – Vilnius – Kaunas – Klaipėda, E262 Kaunas – Ukmergė – Daugpilis ir E272 Vilnius – Panevėžys – Šiauliai – Palanga – Klaipėda. Keturios iš jų yra Vilniaus apskrityje.

Vilniaus apskrities rekreacinėse zonose yra įrengta nemažai pažintinių takų, o dėl ežerų ir upių gausos galima plėtoti vidaus vandens kelių infrastruktūrą. Apgyvendinimo sektoriuje dominuoja viešbučiai ir moteliai bei kaimo turizmo sodybos, todėl išplėtotas turizmo tinklas įpareigoja užtikrinti gerą kelių būklę. Vilniaus kraštas ribojasi su Baltarusijos Respublika, į kurią tranzitinis eismas vyksta per tris stambiausius pasienio kontrolės postus: Medininkų, Šalčininkų ir Lavoriškių. Per Medininkų pasienio postą (Minsko kryptis) pravažiuoja daugiau kaip pusė automobilių, kertančių ES sieną Lietuvoje. Šis postas – pats stambiausias ir svarbiausias pasienio transporto mazgas respublikoje. Transporto priemonių skaičius Vilniaus apskrityje užima beveik trečdalį visos Lietuvos transporto priemonių ir kelių priežiūros poreikis šioje zonoje kasmet auga. Šalies automobilių keliai nėra pritaikyti dideliems transporto srautų pokyčiams, todėl privaloma skirti daugiau dėmesio eismo saugumo keliuose problemoms spręsti. Visi šie ypatumai kelia aukštus reikalavimus kelių priežiūrai tiek žiemą, tiek vasarą.

Valstybės įmonės „Vilniaus regiono keliai“ prižiūrimi keliai daugiausia susiję su didžiausio Lietuvos Respublikos miesto Vilniaus poreikių tenkinimu, nes transporto srautai iš ir į miestą yra labai intensyvūs. Kiekvieną dieną tūkstančiai Lietuvos piliečių, gyvenančių užmiestyje, važiuoja į darbą sostinėje, o po darbo grįžta namo į priemiesčio gyvenvietes ar kitus rajonus. Be to, sostinė kaip Lietuvos administracijos centras kiekvieną dieną priima ir išleidžia tūkstančius lankytojų, o ir miestas yra didžiausias Lietuvoje turizmo centras. Šalia jo išsidėstę turistiniai objektai Trakai, Kernavė, Labanoro giria ir kiti kasmet sulaukia vis didesnio lankytojų srauto, todėl Vilniaus regione veikiančių ūkio subjektų išsidėstymas nekoncentruotas ir apima visą regioną. Dėl to pakankamai svarbūs ne tik vedantys į Vilnių keliai, bet ir jungiamieji tarp kitų regiono administracinių centrų bei gyvenviečių.

„Vilniaus regiono kelių“ veiklos zona apima Vilniaus regioną, kurį sudaro Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Trakų, Ukmergės ir Vilniaus rajonai bei Elektrėnų savivaldybė. 16 miestų ir 3983 kaimai, 664 tūkst. gyventojų miestuose ir 184 tūkst. gyventojų kaimuose – toks didelis šis regionas. Tai 28 proc. visos Lietuvos gyventojų, kurie kiekvieną dieną naudojasi valstybiniais keliais. Taip pat reikia nepamiršti ir kitų apskričių gyventojų, kas dieną važiuojančių į sostinę. Šalčininkų kelių tarnyba prižiūri 487,1 km valstybinių kelių Šalčininkų rajono savivaldybės teritorijoje, Švenčionių kelių tarnyba – 404,5 km valstybinių kelių Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje, Trakų kelių tarnyba – 536,1 km valstybinių kelių Trakų rajono ir Elektrėnų savivaldybių teritorijose, Ukmergės kelių tarnyba – 691,2 km Ukmergės rajono ir Širvintų rajono savivaldybių teritorijose, ir Vilniaus kelių tarnyba – 662 km valstybinių kelių Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje. Įmonės administracija yra Vilniuje, Liepkalnio gatvėje.

Naujienų archyvas