VRK

Vilniaus regiono keliai

2015-10-09  Vilniaus regiono keliai info

Dauguma pagrindinių Lietuvos kelių prasidėjo arba kirtosi Vilniuje. Pirmieji keliai buvo nutiesti tarp senųjų Lietuvos sostinių, taip pat Baltijos jūros ir kaimyninių valstybių administracinių centrų link. Vilniaus krašte dar viduramžiais susiformavo vieškelių -gruntkelių - tinklas. Vien didžiųjų kelių į Vilnių suėjo 16; jie buvo be kietos dangos, tik pelkėtose vietose ar upių brastose tvirtinami rąstais ir akmenimis. XIV a.

Vilniui tapus nuolatine Lietuvos sostine ir išvysčius prekybinius ryšius su Europos miestais, iš Vilniaus ėjo keliai j Trakus, Kauną, Kernavę, Ukmergę, tarpvalstybiniai keliai j Polocką per Medininkus su atšakomis j Lydą ir Gardiną, Pskovą, Vitebską, Rygą. Istoriniuose šaltiniuose Vilniaus-Kauno kelias minimas nuo 1413 metų. XV ir XVI a. labai svarbiu keliu tarp Rytų ir Vakarų tapo Maskvos-Poznanės kelias (per Minską, Medininkus, Vilnių, Varėną, Gardiną, Varšuvą). Svarbūs to meto prekybos keliai ėjo iš Vilniaus į Rygą, Karaliaučių, Brestą ir Maskvą. Vieškeliu iš Vilniaus i Krokuvą, Vieną ir Veneciją vyko tarptautinis pašto eismas. XVIII a. pabaigoje Rusijoje išleistame žemėlapyje yra pažymėtas pašto traktas iš Vilniaus į Kauną per Vievį, Žiežmarius, Rumšiškes. XIX a. pradžioje Vilniaus-Kauno kelias garsėjo kaip Jekaterinos traktas. Jis turėjo platesnę nei kiti keliai važiuojamąją dalį, buvo apsodintas dviem eilėm medžių. XX a. pradžioje Vilniaus gubernijoje bendras plentų ilgis buvo 365,6 km, iš jų tik 13,9 km plentų buvo grįsti akmenimis. Lietuvai 1918 m. atgavus nepriklausomybę, plentai buvo labai blogos būklės. Pirmoji Lietuvos Vyriausybė 1918 m. gruodžio 6 d. Vilniuje įsteigė Plentų valdybą, jos viršininku buvo paskirtas inžinierius Jonas Šimeliūnas. Vilniuje prie Viešųjų darbų direkcijos buvo įsteigtas Kelių departamentas keliams prižiūrėti ir tvarkyti. Tuo metu svarbesnieji ir labiausiai prižiūrimi Vilniaus krašto keliai buvo šie: Ašmenos traktas (Vilnius-Medininkai-AŠmena), Lydos traktas (Vilnius-Šalčininkai-Lyda) Gardino traktas (Vilnius-Pirčiupis-Gardinas), taip pat keliai Vilnius-Širvintos, Vilnius-Pabradė, Vilnius-Lentvaris-Trakai. Po Pirmojo pasaulinio karo, Lenkijai okupavus Vilniaus kraštą, demarkacijos linija perkirto ir Vilniaus krašto kelius. Nesant tiesioginio susisiekimo tarp Lietuvos ir Lenkijos, Vilniaus krašto kelių tinklas nebuvo plėtojamas, o pasienio zonoje net svarbesnių kelių atkarpos sunyko ir pavirto vietinės reikšmės keliais. 1939 m. kelių tankumas Vilniaus vaivadijoje buvo apie 2,5 karto mažesnis už vidutinius Lenkijos rodiklius. Didesnę reikšmę turėjo tik Vilniaus-Balstogės-Varšuvos plentas. 1938 m. Lenkijos Vyriausybė pradėjo kelio darbus Kauno trakte. Nuo Vilniaus iki Lazdėnų kelio danga buvo įrengta iš betono blokelių (inž. Trelinskio konstrukcija). Tai labai stipri danga, išlaikiusi visą karo meto sunkųjį transportą ir iki šiol tarnaujanti rajoninės reikšmės kelyje Rykantai-Lazdėnai. Lietuvoje 1938 m. vasario 18d. buvo pritarta Kauno-Vilniaus plento tiesimui (iki sienos). Taip po 18 metų pertraukos 1938 m. balandžio 9 d. atsinaujino tiesioginis susisiekimas keliu Vilnius-Rykantai-Vievis-Žiemariai-Rumšiškės-Petrašiūnai-Kaunas. 1939 m. prasidėjus Antrajam pasauliniam karui Lietuva atgavo senąją sostinę Vilnių. Su atgautu siauru Vilniaus krašto ruožu Lietuvai atiteko ir kelių ūkis. Pagrindiniai keliai čia buvo: Vilnius-Švenčionys, Vilnius-Eišiškės, Vilnius-Šalčininkai, Varėna-Eišiškės, Vilnius-Kaunas su ruožu iki buvusios sienos. Keliams prižiūrėti ir tvarkyti jau lapkričio mėnesį buvo organizuotas Vilniaus kelių rajonas, pirmuoju viršininku paskirtas Vladas Petkūnas, pavaduotoju – Povilas Juspaitis. Vilniaus kelių rajoną sudarė Projektavimo, Kelių statybos ir Eismo skyriai, jo žinioje buvo 458 km kelių tinklas. Karo metais Vilniaus krašto kelių tinklas labai nukentėjo. Buvo susprogdinti ar subombarduoti pagrindinių kelių tiltai ir vandens pralaidos, daug kur suniokota kelio sankasa. 1944 m. sovietams vėl užėmus Vilnių buvo įsteigti du kelių ruožai: respublikinės reikšmės kelių eksploatacijos ruožas (KER) ir sąjunginės reikšmės kelių eksploatacijos ruožas Nr. 121. Vilniaus kelių eksploatacijos ruožui Nr. 121 buvo priskirta prižiūrėti ir remontuoti 235 km kelių pagrindiniais maršrutais: Minskas-Vilnius -30,3 km; Vilnius-Lyda – 42,8 km; Vilnius-Ukmergė – 37 km; Vilnius-Polockas – 27,9 km; Vilnius-Švenčionys-Švenčionėliai – 97 km. Pokario metais Vilniaus kelininkai pirmiausia stengėsi atstatyti tiltus ir vandens pralaidas, buvo taisoma ir važiuojamoji kelio dalis. Kelių remontui lėšų buvo skiriama mažai, todėl jų techninė būklė gerėjo lėtai. Iki 1995 m. Vilniaus krašto, kelių tinklas buvo plėtojamas ir prižiūrimas pagal administracinį pasiskirstymą atskirų autokelių valdybų, autokelių eksploatavimo linijinių valdybų, kelių statybos ir tiltų statybos valdybų jėgomis. Per šį laikotarpį buvo nutiestos Vilniaus-Kauno ir Vilniaus-Panevėžio magistralės, pritaikant to meto modernias technologijas įrengta betono danga keliuose Vilnius-Utena ir Vilnius-Minskas. Buvo asfaltuojamos gyvenvietės ir žvyrkeliai, statomi tiltai. 1995 m. kovo 29 d. Vilniaus valstybinės kelių valdybos pagrindu buvo įregistruota valstybės įmonė „Vilniaus regiono keliai“ ir prie jos prijungtos buvusios savarankiškos Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Trakų ir Ukmergės kelių įmonės. 2010 m. pertvarkius įmonės struktūrą buvo panaikinta Širvintų kelių tarnyba ir Širvintų rajono kelių priežiūra pavesta Ukmergės kelių tarnybai.

Šiandien VĮ „Vilniaus regiono keliai” prižiūri Vilniaus apskrityje esančius valstybinius kelius, kurių bendras ilgis 2779,43 km, iš jų 1934,43 km su juodosiomis, asfaltbetonio ir cementbetonio dangomis. Magistralinių kelių ilgis regione yra 206,03 km, krašto kelių -710,52 km. Visi šie keliai padengti asfaltbetonio ar juodąja danga. Šalčininkų kelių tarnyba prižiūri ir tvarko 486,73 km kelių, Švenčionių KT – 404,47 km kelių, Trakų KT – 535,40 km kelių, Ukmergės KT – 691,05 km kelių ir Vilniaus KT – 661,78 km kelių. Vilniaus regiono keliuose yra 151 tiltas; jų bendras ilgis 4924 m, o bendras plotas 55 796 m2. Magistraliniuose keliuose įmonė prižiūri 22, krašto keliuose 52, rajoniniuose keliuose – 77 tiltus. Daugiausia tiltų yra Vilniaus rajone – 39. Vienas seniausių tiltų regione yra S. Dariaus ir S. Girėno arkinis gelžbetoninis tiltas per Musės upę Čiobiškyje, pastatytas 1933 m. Pagrindinė VĮ „Vilniaus regiono keliai“ veikla- valstybinių kelių ir jų statinių priežiūra, taip pat kelių rekonstrukcijos ir remonto darbų užsakovo funkcijų vykdymas, o tikslas – užtikrinti nustatytą valstybinių kelių priežiūros lygį. įmonė veiklą vykdo Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Trakų, Ukmergės, Vilniaus rajonų ir dalies Elektrėnų savivaldybės keliuose. Skiriamos lėšos efektyviai naudojamos nuolatinei kelių priežiūrai vasarą ir žiemą, kelių taisymui ir remontui, saugiam eismui užtikrinti. Didžiausią kelių priežiūros išlaidų dalį sudaro nuolatinė kelių priežiūra žiemą. Išlaidų dydį lemia konkrečios oro sąlygos, eismo intensyvumas keliuose ir galiojantys priežiūros normatyvai. Žiemos priežiūrai paruošiama speciali technika ir įranga, kuri vasarą nenaudojama. Svarbiausias darbas žiemą – sniego valymas nuo kelių ir slidžių kelio dangų barstymas. Regiono kelių tarnybose yra 600-800 t talpos druskos sandėliai, druskos tirpalo gaminimo įranga, stoginės smėlio ir druskos mišiniui sandėliuoti. Kelių tarnybai priskirtiems keliams valyti ir barstyti šlapia druska ar smėlio ir druskos mišiniu naudojami „Mecedes”, „Iveko”, MAN ir „Reno” markių automobiliai, kuriuose sumontuota „Medmeta” ir „Gillete” įranga šlapiai druskai barstyti. Žiemos kelių priežiūrai šiuo metu jmonė naudoja 84 transporte priemones, iš jų 37 gali kelius valyti ir juos barstyti. Didžiausias darbo krūvis tenka 32 sunkvežimiams ir 20 autogreiderių. Greideriai žiemą naudojami kaip galinga ir mobili sniego valymo technika, taip pat juos pasitelkus specialiomis „šukomis” šiurkštinama apledėjusi žvyrkelių danga.

VĮ „Vilniaus regiono keliai” prižiūrimų kelių tinklas, 2015 m. (1997 m.)

Kelia ,km
Magistraliniai Krašto Rajoniniai Iš viso
Asfalto 184,781 (49,8) 229,452 (148,6) 116,372(149,4) 530,605 (347,8)
Juodosios dangos 0,5 (24,9) 471,183(322,5) 937,77(803) 1409,453(1150,4)
Cementbetonio 22,28(12,1) -(23,7) 22,28 (35,8)
Žvyro -(7) 811,304(1272,1) 811,304(1279,1)
Grindinys -(0,1) -(M) 3,42 (4,2) 3,42(9,1)
Iš viso 207,561 (86,9) 700,635 (506,6) 1868,866 (2228,7) 2777,062 (2822,2)

VĮ „Vilniaus regiono keliai“ plačiai diegiamos ir taikomos pažangios IT technologijos. Visuotinės padėties nustatymo sistemos (GPS) įranga, įmontuota visose įmonės mašinose, įgalina stebėti kiekvienos kelių priežiūros transporto priemonės buvimo vietą, atliekamus darbus, judėjimo greitį ir kryptį. GPS signalas siunčiamas duomenų tiekėjo operatoriui 3G’ryšio kanalu ir operatyviai perduodamas kelių priežiūros informacinei sistemai. Tai leidžia kiekvienam vartotojui per eismoinfo.lt portalą susipažinti su eismo sąlygomis keliuose, pasirinkti patogiausią ir saugiausią kelionės maršrutą. Tam taip pat tarnauja ir išplėtotas kelių oro sąlygų informacinės sistemos (KOSIS) stotelių tinklas. Mobilusis nuotolinio bekontakčio kelio būklės matavimo jutiklis RCM411, įmontuotas į kelių priežiūros automobilius, teikia duomenis apie kelio dangos, kuria tuo metu važiuoja automobilis, būklę: sužinoma sukibimo su kelio danga koeficientas, gaunama informacija apie tai, ar kelio danga apsnigta, ar apledėjusi, sausa ar šlapia, koks vandens sluoksnis tvyro virš ledo. Dar vienas informacijos apie kelio būklę šaltinis – registratoriai, įmontuoti automobiliuose. Prisijungus prie jo galima matyti kelio, kuriuo juda transporto priemonė, konkrečią vietą ir būklę. VĮ „Vilniaus regiono keliai” prižiūrimi keliai susiję su didžiausio Lietuvos Respublikos miesto – sostinės Vilniaus poreikių tenkinimu. Vilnius – didelis tranzitinių krovinių mazgas, transporto srautai į jį ir iš jo labai intensyvūs. Be to, kasdien tūkstančiai Lietuvos piliečių važiuoja į darbą sostinėje, o po darbo grįžta namo į priemiesčio gyvenvietes ar kitus rajonus. Vilnius – didžiausias Lietuvos turizmo centras. Šalia jo išsidėstę tokie turistiniai objektai kaip Trakai, Kernavė, Labanoro giria ir kiti kasmet sulaukia vis didesnio lankytojų srauto. Vilniaus regione veikiančių ūkio subjektų išsidėstymas nekoncentruotas ir apima visą regioną, todėl labai svarbus ne tik keliai, vedantys į Vilnių, bet ir jungiamieji keliai tarp kitų regiono administraciniu centru bei gyvenviečių Vilniaus apskritis ribojasi su Baltarusijos Respublika. Iš ES erdvės j rytus tranzitinis eismas vyksta per tris stambiausius pasienio kontrolės postus: Medininkų (Minsko kryptis), Šalčininkų (Lydos kryptis) ir Lavoriškių (Polocko kryptis). Per Medininkų pasienio postą vyksta daugiau kaip pusė automobilių, kertančių ES sieną Lietuvoje. Šis postas – pats stambiausias ir svarbiausias pasienio transporto mazgas respublikoje. Kelių, vedančių sienos kirtimo postų link, priežiūra tiek žiemą, tiek vasarą sudėtinga. Nuolatinės sunkvežimių kolonos, stovinčios kelkraštyje arba labai lėtai judančios, apsunkina kelių priežiūros darbus, ypač žiemą, gadina kelio dangą ir konstrukcinius elementus bei tampa papildomu gana dideliu taršos šaltiniu. Transporto priemonių skaičius Vilniaus apskrityje sudaro beveik trečdalį visos Lietuves transporto priemonių ir įmonės veiklos zonoje kiekvienais metais vis didėja. Apskrityje be sostinės yra dar 15 miestų ir 3983 gyvenvietės bei kaimai. Miestuose gyvena 664 tūkst. gyventojų, kaimuose – dar 184 tūkst. Tai sudaro 28 proc. visos Lietuvos gyventojų – ir jie kiekvieną dieną naudojasi įmonės prižiūrimais keliais. VĮ „Vilniaus regiono keliai” – viena didžiausių kelių priežiūros įmonių Lietuvoje. Geri kelių priežiūros rezultatai, keliavimo patogumas ir eismo saugumas – tai įmonės darbuotojų nuopelnas. Įmonėje šiuo metu dirba 348 žmonės, iš jų nemažai darbuojasi nuo pat įmonės susikūrimo, t. y. 20 ir daugiau metų.

Petras Džervus, VĮ „Vilniaus regiono keliai” direktorius

VĮ „Vilniaus regiono keliai”, įsteigta 1995 metais, tąsia senas Vilniaus krašto kelininkų tradicijas -prižiūri kelius pietrytinėje Lietuvos teritorijoje, kuri ribojasi su Baltarusija. VĮ „Vilniaus regiono keliai” eksploatuoja 2835 km kelių, kas sudaro 13 proc. Lietuvos valstybinių kelių tinklo.

Nuolat rūpestingai prižiūrime kelius, kuriais važiuoja kasmet vis didėjantys transporto srautai. VĮ „Vilniaus regiono keliai“ kelininkų kasdienis rūpestingas darbas didina eismo saugumą, gerina ekologinę būklę regiono keliuose. Mūsų įmonės kelininkų kolektyvas kelius prižiūri ir tvarko taip, kad jie eismo dalyviams būtų saugūs ir patogūs visais metų laikais.

Petras Vaičiulis, VI „Vilniaus regiono keliai” direktoriaus pavaduotojas

Lietuvos kelių būklė priklauso nuo ūkiui skiriat finansavimo, iki 2008 m. Vilniaus regiono kelk būklė gerėjo, nes didėjo lėšos keliams. Buvo rekonstruojami ištisi magistralinių ir krašto kelių maršrutai, vykdomos krašto kelių juodųjų dangų stiprinimo ir žvyrkelių asfaltavimo programos, kiekvienais metais buvo atliekami paviršiaus apdaro įrengimo darbai. Keliuose keitėme seni kelio ženklus į naujus su šviesą atspindinčia plėvele, statėme plastmasinius signalinius stulpelius, daugėjo juodųjų dangų ženklinimo ir t. Prasidėjus krizei finansavimas žymiai sumažėjo ir tai lėmė kelių būklės blogėjimą. Kelių tinklas regione išvystytas pakankamai, tačiau, atsižvelgiant į sunkaus krovininio transporto srautus, kelius reikia rekonstruoti, stiprinti nes dangų konstrukcijos yra silpnos. Daugiau dėmesio reikėtų skirti magistraliniams ir krašto keliams, kuriais vyksta pagrindinis sunkiasvorių mašinų eismas. Regiono kelių tarnybų pagrindinė veikla yra valstybinių kelių techninė priežiūra. Palyginti su ankstesniais metais, dabar kelių tarnybos atlieka žymiai mažiau rangovinių darbų.

Algirdas Brūzge, VĮ „Vilniaus regiono keliai” vyresnysis inžinierius

Dabartinė Lietuvos kelių būklė yra kritinė. Vien žvelgiant į „popierius” matyti, kad ketvirtadalio iš visų įmonės prižiūrimų kelių (tai yra apie 70-ies iš 270-ies) nusidėvėjimas yra daugiau kaip 75 proc. Sukūrus regionines įmones situacija truputį pagerėjo, nes pačios įmonės pradėjo planuoti kelių remontus atsižvelgdamos į eismo intensyvumą, autobusų eismą, esamas gyvenvietes ir jose esančias įmones. Kadangi keliuose dirbu jau apie 40 metų, esu savo specialybės patriotas ir savais keliais didžiuojuosi, kad ir kokie jie butų, nes jai važiuodamas prisimenu, triūso ir pastangų juos tiesiant, remontuojant ir prižiūrint. Daugiau dėmesio reikėtų skirti žvyrkeliams asfaltuoti ir esamų dangų būklei palaikyti įrengiant paviršiaus apdarą ar taikant kitas technologijas. Daugelį magistralinių kelių reikėtų rekonstruoti į magistrales, krašto kelių dangas platinti, rajoninius kelius asfaltuoti, nes didėja eismo intensyvumas ir apkrovos į ašį. Pagrindinės avaringumo priežastys yra nedrausmingi ir neblaivūs eismo dalyviai, pasirinktas nesaugus greitis, greičio viršijimas, seni ir techniškai netvarkingi automobiliai. Reikėtų keisti teisiną bazę, kad visi nusižengę eismo dalyviai neišvengtų atsakomybės už eismo taisyklių pažeidimus, taip pat gerinti infrastruktūrą, daugiau dėmesio skirti švietėjiškai veiklai.

Kelių priežiūra yra paslauga, ir, mano manymu, privatus verslas pirmiausia žiūrėtų savo naudos ir pelno, o ne paslaugų kokybės. Kadangi kelių priežiūros įmonės yra sukaupusios didelę patirtį, su jomis privačiam verslui būtų sunku konkuruoti.

Naujienų archyvas