PRK

VĮ „Panevėžio regiono keliai“ Rokiškio kelių tarnybos viršininkas Stanislovas Dambrauskas: „Problemą su laukiniais gyvūnais keliuose stengiamės spręsti visais įmanomais būdais“

2016-12-07  Audronė Tamašauskaitė, Keliai ir tiltai Nr. 2(12)

Šiuo metu tarnyboje dirba 43 darbuotojai. Jų dėka Rokiškio rajono kelių būklė yra tikrai nebloga. Gauname pinigų kelių remontui, rekonstrukcijai ir už juos stengiamės atlikti kuo daugiau kokybiškų darbų.

Šiemet bus baigtos asfaltuoti dvi žvyrkelių atkarpos, kurios buvo „užkonservuotos“ prasidėjus krizei, sumažėjus finansavimui. Buvo striuka, o dabar atsigauname, po truputį judame į priekį, tad galime skirti pinigų netgi kelių žvyravimui.

Magistralinių kelių neturime. Prižiūrime krašto ir rajoninius kelius. Rokiškio kelių tarnyba eksploatuoja 582,62 km valstybinių kelių, iš jų 123,92 km yra krašto, 458,7 km – rajoninių. Rajone asfaltuota 47 proc. kelių.

Krašto keliuose žvyrkelių nebėra. Visi keliai, kurie buvo su žvyro danga, jau išasfaltuoti. Rajoninių kelių yra ir asfaltuotų, ir žvyruotų – perpus. Pastarieji yra mūsų galvos skausmas ir vasarą, ir žiemą.

Džiaugiuosi, kad į naują žvyrkelių asfaltavimo gyvenvietėse programą įtrauktos 5 mūsų rajono gyvenvietės. Tokios galimybės jau seniai neturėjome. Dar šiemet turėtų pavykti išasfaltuoti kelias nuo 2,5 iki 4 km ilgio atkarpas Pandėlio pusėje.

Vasarą kelininkams yra paprasčiau nei žiemą. Šaltuoju metų laiku budėtojui darbai prasideda 5 val. ryto, o technika kelyje privalo būti jau po valandos. Iki 8 val. susitvarkome – kelius išvalome ir pabarstome, tad žmonės vyksta į darbą, vaikus į mokyklas ar darželius veža jau tvarkingais keliais. Žiemą ir dirbame ilgiau. Dažnai neturime išeiginių, nei Kalėdų ar Naujųjų metų šventės.

Priekaištų žiemą dažniausiai sulaukiame dėl kaimo keliukų. „Čia pabarstėte, o čia ne. Kodėl?“ – klausia gyventojai. Krašto keliai barstomi, rajoninių kelių barstymas nenumatytas ir nefinansuojamas. Ten, kur nebarstome, pravažiuojame grei-VĮ „Panevėžio regiono keliai“ Rokiškio kelių tarnybos viršininkas Stanislovas Dambrauskas: „Problemą su laukiniais gyvūnais keliuose stengiamės spręsti visais įmanomais būdais“ deriais, šukomis dangas pašiaušiame. Galbūt vieni žmonės to nežino, o kiti žino, bet tiesiog yra tokio būdo – negali gyventi be priekaištų. Laimė, tokių gyventojų vienas kitas, nes mes juk stengiamės savo darbą atlikti laiku ir profesionaliai. Jei matome, kad nespėjame, nevengiame ir pavakaroti.

Vasarą dažniausiai pakanka įprasto darbo laiko. Šiuo metu renkame šiukšles. Mums labai padeda seniūnijos, kurių Rokiškio rajone – bent 10. Viešuosius darbus dirbantys žmonės šiukšles surenka, o mums belieka jas išvežti. Duobes keliuose lopome beveik iki rudens, prižiūrime kelio ženklus palei kelkraščius, kurių bendras ilgis apie 1200 km. Kaskart vis po vieną ar du kelio ženklus aptinkame sudarkytus, tad skubiai juos sutvarkome, kad nekiltų avarinių situacijų. Dabar kelio ženklų niokotojų labai sumažėję, apie juos mums dažnai tiesiogiai praneša gyventojai, bendradarbiaujame ir su policija, spauda.

Gyventojų rajone laipsniškai mažėja, gyvenviečių plėtra minimali, tad ir naujų kelių poreikis labai mažas. Dar turime apie 20 proc. „neliestų“ kelio dangų, nutiestų prieš 30 ar 35 metus. Dangas lopome, nors jau reikėtų ištisinio asfaltavimo.

Netinkamus medžius palei kelią pjauname nuolat arba patys gyventojai to imasi. Turime kelių, kuriuos reikėtų platinti. Kasmet po kelias pralaidas pakeičiame. Nuolat prižiūrime ir tiltus, kurių yra 31. Jų būklė tikrai nebloga. Tiesa, pora tiltų laukia rekonstrukcijos, tačiau nėra taip, kad juos reikėtų verkiant remontuoti.

Tranzitinis transportas vyksta Daugpilio (Latvija), Obelių, Zarasų kryptimis. Didelių rūpesčių jis mums nekelia, skaudžių eismo nelaimių čia irgi pastaruoju metu nebūta. Prieš metus rekonstruotakelio atkarpa nuo Obelių iki Lietuvos ir Latvijos valstybės sienos – atnaujinta danga, kelias paplatintas.

Kelių priežiūrą vykdome kartu su savivaldybe, laimime jos skelbiamus konkursus. Esame laimėję konkursus nemažai daliai seniūnijos kelių greideriuoti. Turime savo žvyro karjerą. Jame žvyras – į pabaigą, tačiau galiu sakyti, kad jo turime dar pakankamai. Žvyrą parduodame ir seniūnijoms, ir gyventojams.

Tarnybos darbuotojai aktyviai dalyvauja eismo saugumo projektuose „Saugokime vieni kitus keliuose“, švietimo renginiuose, išbando saugos diržų efektyvumo imitavimo įrenginius, dalina gyventojams atšvaitus, liemenes ir kitas eismo saugumą gerinančias priemones.

Organizuojame konkursus jauniems vairuotojams, dviratininkams, daliname lankstinukus apie saugų eismą, susitinkame su vairuotojais įmonėse, saugaus eismo akcijas rengiame mokyklose, darželiuose, kartu su bendruomenėmis. Ne kartą jos yra laimėjusios Kelių direkcijos prizų už sėkmingą prevencinį darbą. Nauda neabejotina – žiūrėk, tame krašte jau daug geresnė eismo saugumo situacija.

Pastaruoju metu esame išdalinę dviratininkams daug liemenių. Jiems paaiškiname, kaip svarbu, kad dviračiai būtų techniškai tvarkingi, nešykštime kitų patarimų. Džiaugiamės, kad didžioji dalis dėvi dviratininkų liemenes.

Pastebėjome, kad dalinti atšvaitus taip pat yra labai svarbu. Žmonės darosi vis sąmoningesni, stengiasi saugoti save keliuose ir gatvėse, didžioji jų dalis dėvi atšvaitus, netgi pas mus ateina ir paprašo, ypač rudenį, kai pradeda anksti temti. Tėvai šviesą atspindinčių priemonių prašo savo vaikams dažniausiai prieš rugsėjo 1-ąją.

Specialios pareigybės eismo saugumui gerinti tarnyboje neturime. Tuo daugiausia rūpinuosi aš, juolab kad esu ir Rokiškio rajono savivaldybės Saugaus eismo komisijos narys.

Komisija į posėdžius renkasi kas mėnesį ar kas du. Tai priklauso nuo to, kiek gyventojų ar įmonių prašymų arba skundų esame gavę. Dažniausiai prašoma riboti greitį, įrengti iškiliąsias perėjas, kelio ženklus. Būna ir tokių, kurių negalime patenkinti. Tarkime, vienąsyk buvo paprašyta panaikinti „Stop“ ženklą, kurio toje vietoje tikrai reikia.

Kokių inžinerinių priemonių rajono keliuose dar reikėtų? Vadinamųjų kalnelių, ribojančių greitį, žiedinių sankryžų. Greičio matuoklių daugėja, kelių ženklinimą kaskart atnaujiname.

Norėčiau paminėti vieną problemą, kurią stengiamės spręsti visais įmanomais būdais. Tai – laukiniai gyvūnai keliuose. Padėtis bauginanti, jei per ketvirtį įvyksta bent 60 transporto susidūrimo su jais atvejų, ar ne? Nors įprasta, kad tvoros, apsaugančios nuo gyvūnų keliuose, tveriamos palei magistralinius kelius, mes tokius atitvarus įrenginėjame prie krašto kelių. Manau, kad šis darbas duoda teigiamų rezultatų. Avaringų situacijų dėl laukinių gyvūnų jau mažėja, itin skaudžių įvykių – žmonių sužalojimų ar žūčių, nėra užfiksuota.

Rokiškio kelių tarnybos viršininku dirbu jau 14 metų. Esu kilęs iš Pasvalio rajono, Naradavos. 1976 m. baigiau studijas ir gavau paskyrimą dirbti Rokiškio kelių statybos valdyboje. Turėjau du pasirinkimus, tačiau grįžti į tėviškę atsisakiau, nes būtų labai nepatogu pasiekti miestą, be to, Rokiškyje pasiūlė bendrabutį. Iš pradžių dirbau alsfaltbetonio bazės mechaniku, o po metų paskyrė kelių darbų vadovu. Pirmasis mano objektas buvo nutiesti žvyrkelį. Po 8 darbo valdyboje metų nuėjau dirbti į Rokiškio komunalinį ūkį vyriausiuoju inžinieriumi. Tada jau turėjau butą, o ir darbo sąlygas geresnes bei trečdaliu didesnį atlyginimą pasiūlė. 16 metų arba maždaug iki 2000-ųjų ten dirbau, nes tapau Rokiškio rajono savivaldybės vicemeru. Buvo įdomu, bet grįžti į politinio pasitikėjimo tarnybą nenorėčiau – darbas valdžioje nėra mielas. Man artimesni keliai, todėl kai pakvietė vadovauti Rokiškio kelių tarnybai, iš karto sutikau. Nors vicemero atlyginimas ir buvo kiek didesnis, bet slėgė jausmas, kad darbas tik laikinas.

Mūsų įmonė jau turi ne vieno dešimtmečio patirtį. Iš istorijos žinau, kad Rokiškio kelių skyrius buvo įsteigtas 1944 m. rugsėjį. 1974 m. Kelių skyrius tapo Rokiškio autokelių valdyba, o 1995 m. rugsėjo mėnesį įkūrus valstybės įmonę „Panevėžio regiono keliai“, valdyba tapo Rokiškio kelių tarnyba.

Ką čia radau atėjęs po vadovavimo rajono savivaldybei? Būdamas vicemeru taip pat kuravau rajono ūkio reikalus ir kelių sritį, tad padėtį žinojau. Buvo aišku ir tai, kad čia įmanoma sėkmingai dirbti.

Tada sovietinės technikos buvo didžioji dalis, dabar – vos keli mechanizmai: du MAZ-ai ir greideris „Belarus“. Kol ratai sukasi, šiuos mechanizmus dar palaikysime, tačiau po metų ar dvejų jų tikrai tarnyboje neliks. Juk keliuose labai padaugėjus transporto priemonių, mums svarbu kelius sutvarkyti greitai ir kokybiškai. Be abejo, tam reikalinga naši ir galinga technika. Ir jos turime pakankamai.

Kasmet vis kažką naujo nusiperkame. Sakykime, prieš pusmetį įsigijome naują greiderį, pernai rudenį gavome naują krautuvą. Norėčiau paminėti, kad Dauliūnų karjere sumontuotas ir dirba našus žvyro sijojimo-skaldymo agregatas.

Kai vyksta intensyvūs barstymo darbai, į kelius išvažiuoja 6 ar 7 barstytuvai. Jei jų reikia daugiau, paprašome kitų tarnybų, tarkime, Pasvalio ar Kupiškio. Viskas gerai, su tarnybomis gražiai sutariame.

Draugiškas ir mūsų kolektyvas. Nuo to meto, kai pradėjau vadovauti tarnybai, jis labai pasikeitė į gerąją pusę. Vietos jaunimas, pasirinkęs kelininko profesiją, grįžta dirbti į savo kraštą, taigi, pamainą sau tikrai turėsiu. Seniai išguita girtuoklystė mūsų kelių tarnyboje. Pakako anuomet atleisti keturis taurelę mėgusius darbuotojus ir situacija kardinaliai pasikeitė. Tačiau labiausiai mane džiugina tai, kad darbuotojai tiki savo įmonės ateitimi ir nuoširdžiai stengiasi, kad Rokiškio rajono keliai būtų saugūs ir patogūs.

Naujienų archyvas