PRK

VĮ „Panevėžio regiono keliai“ direktorius Rolandas Žagaras: „Darbų daug, o tikslas vienas – saugus eismas keliuose.“

2016-12-07  Audronė Tamašauskaitė, Keliai ir tiltai Nr. 2(12)

VĮ „Panevėžio regiono keliai“ prižiūri 134,831 km magistralinių, 506,86 km krašto ir 1797,86 km rajoninių kelių. 2015 m. įmonės prižiūrimuose keliuose įvyko 116 eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės: magistraliniuose – 22 eismo įvykiai (18,97 proc. visų eismo įvykių), krašto keliuose – 40 (34,48 proc.), rajoniniuose keliuose – 54 (46,55 proc.).

Eismo įvykių, kurių metu nukentėjo žmonės, skaičius, palyginti su 2014 m., deja, padidėjo 5,45 proc. Tenka tik apgailestauti, kad pernai įmonės prižiūrimuose keliuose žuvo 27 eismo dalyviai. Tai 13 žmonių daugiau nei užpernai. 13,71 proc. (17 žmonių) padidėjo ir sužeistųjų skaičius (2014 m. jų buvo 124).

Daug bėdų pridaro girti eismo dalyviai. Pernai dėl jų kaltės įvyko 26 eismo įvykiai (22,41 proc.). užpernai jų būta 21 (19,09 proc.).

Nelaimių dėl neblaivių asmenų kaltės skaičiaus augimas rodo, kad trūksta socialinių reklamų, saugaus eismo akcijų, kurios padeda kelti eismo dalyvių sąmoningumą, kultūrą ir formuoja atsakingą elgesį keliuose. Tiesa, ši statistika nėra labai tiksli, nes kaltininkui susižeidus ar žuvus jo girtumas ne visada įrašomas į eismo įvykio kortelę.

Galvos skausmą kelia ir techninės avarijos. Tokių eismo įvykių, kai transporto priemonės susidūrė, pernai iš viso buvo 53 (45,69 proc.). Iš jų rajoniniuose keliuose – 18 (33,33 proc.), krašto keliuose – 45 proc., o magistraliniuose – 77,27 proc. Tai išties nemaži skaičiai, ypač vertinant įvykius magistraliniuose ir krašto keliuose. Ši statistika byloja, kad vairuotojai kelyje dažnai rizikuoja lenkdami kitas transporto priemones, nes tikisi, kad iš priekio atvažiuojančios mašinos pasitrauks į šalį – juk važiuojamoji kelio danga plati. Be to, eismo intensyvumas čia daug didesnis nei rajoniniuose keliuose.

„Panevėžio regiono kelių“ darbuotojams itin svarbu, kad keliuose būtų saugūs pėstieji, o ypač tamsiuoju paros metu. Bet deja, ne visi žmonės supranta, kad jų gyvybę gali išsaugoti paprasčiausias atšvaitas. Todėl tenka konstatuoti, kad 2015 m. mūsų regione eismo įvykiuose nukentėjo 9 pėstieji: 2 iš jų žuvo, 7 buvo sužeisti. Po vieną pėsčiąjį žuvo krašto ir rajoniniame kelyje. Abu pėstieji su savo gyvybėmis atsisveikino būtent tamsiuoju paros metu.

Tamsiuoju paros metu daugiausia eismo įvykių fiksuojama krašto keliuose – 47,5 proc. Rajoniniuose keliuose 2015 m. tamsoje įvyko 33,33 proc. eismo įvykių. Jų pasekmės taip pat skaudžios: iš 12 žmonių pusė žuvo tamsiuoju paros metu. Magistralinės reikšmės keliuose pernai tamsiuoju paros metu įvyko 7, arba apie trečdalį visų įvykių. 3 žmonės žuvo.

Svarbus akcentas tai, kad nuo 2006 m. „Panevėžio regiono kelių“ vykdomos pakabinamų ir juostinių atšvaitų bei signalinių liemenių dalijimo akcijos duoda teigiamų rezultatų, tačiau jie dar tikrai nėra tokie, kokių tikimasi.

Įmonės specialistai įsitikinę, kad šių saugaus eismo priemonių, ypač atokesnėse regiono vietovėse, yra per mažai. Neabejojama, kadtokias akcijas dažniau reikėtų skirti užmiesčio pagyvenusiems žmonėms, nes miestų gyventojams tikrai netrūksta dėmesio ir socialinių reklamų, be to, dauguma jų atšvaitus dėvi.

Apčiuopiamų rezultatų duoda mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose rengiamos akcijos. Dauguma vaikų pamėgo atšvaitus ir juos dėvi. Apie tai byloja ir skaičiai. 2–4 klasių mokiniai su malonumu dalyvauja jau šešis kartus surengtuose atšvaitų gamybos konkursuose. Pernai, kaip ir 2014 m., renginys pasižymėjo masiškumu – dalyvavo net 1389 mokiniai iš Panevėžio apskrities mokyklų. Pagamintų atšvaitų skaičius buvo dar didesnis, mat vaikai panoro pasigaminti ne po vieną, o po kelis atšvaitus.

Šviesą atspindintys elementai dalijami ir policijos reidų metu. Pernai eismo dalyviai gavo ne tik dovanų, bet ir patarimų žodžiu, kad atšvaitai yra labai svarbūs mūsų gyvybių sergėtojai. Žmonėms taip pat priminta apie gresiančią administracinę atsakomybę, jei šviesą atspindinčios priemonės tamsoje nenaudojamos.

Dėmesio skiriama ir vairuotojams. Jiems taip pat organizuojame konkursus. Pernai su savo partneriais jau ketvirtą kartą iš eilės surengėme saugiausio Panevėžio apskrities vairuotojo konkursą, kurio dalyviams teko pasidomėti net ir „Panevėžio regiono kelių“ veikla, nes dalis teorijos klausimų buvo būtent iš šios srities.

Saugaus eismo politikai skirdami ypatingą dėmesį, praėjusiais metais įgyvendinome nemažai inžinerinių sprendimų, skirtų avaringumui Panevėžio regiono keliuose mažinti.

Pernai buvo suprojektuotas ir įrengtas pėsčiųjų ir dviračių takas, kurio ilgis – 1,148 km, Panevėžio rajone, Dembavoje. Jį nutiesus, priemiestinė Dembavos gyvenvietė pėsčiųjų ir dviračių taku buvo sujungta su Panevėžio miestu.

Krašto kelio Daugpilis–Rokiškis–Panevėžys žiedinėje sankryžoje buvo įrengtas LED apšvietimas, o pačioje sankryžos saloje – akcentas, kuris tarnaus kaip įspėjamasis objektas vairuotojams, artėjantiems prie sankryžos.

Rūpinantis eismo dalyvių saugumu, magistraliniame kelio Panevėžys–Pasvalys–Ryga ruože 4,57–6,0 km įrengtos saugaus eismo priemonės. Ties Senamiesčio ir Tičkūnų kaimais įrengtos saugios perėjos pėstiesiems, pėsčiųjų ir dviračių takai nuo autobusų stotelių iki perėjų, ties pėsčiųjų perėjomis iškilo saugumo salelės. Pėsčiųjų ir dviračių takai nuo važiuojamosios kelio dalies buvo atskirti metaliniais apsauginiais atitvarais.

Krašto kelyje Biržai–Pandėlys–Rokiškis įrengta iškilioji perėja, LED apšvietimas, pėsčiųjų apsauginės tvorelės. Atsirado iškili perėja rajoniniame kelyje Naujamiestyje, sutvarkyti šaligatviai, įrengta aklųjų perspėjimo sistema, būtini kelio ženklai ir horizontalusis ženklinimas.

Krašto kelyje Kėdainiai–Krekenava–Panevėžys rekonstruota avaringa sankryža, nes šioje vietoje formavosi avaringas kelio ruožas. Šioje sankryžoje įrengta kairiojo posūkio pridengimo salelė, nesaugus išvažiavimas panaikintas, atliktas sankryžos horizontalusis ženklinimas. Ant salelėse esančių ženklų įrengti mirksintys žibintai, kad įspėtų eismo dalyvius apie saleles.

Rajoniniame kelyje Rokiškis–Juodupė–Onuškis–Ilzenbergas rekonstruota nesaugi pėsčiųjų perėja. Joje įrengtas kryptinis apšvietimas, raudonos spalvos antislidiminė danga. Planuojama, kad šiemet Panevėžio regione rangovai rekonstruos dar 9 nesaugias pėsčiųjų perėjas.

Tikslinga atkreipti dėmesį į tai, kad Panevėžio regionas Lietuvos mastu yra avaringiausias pagal eismo įvykius, kuriuose figūruoja laukiniai žvėrys. Buvo išrinktos keturios avaringiausios Panevėžio regiono kelių atkarpos, kuriose nutarta tverti tvoras nuo laukinių gyvūnų.

Pernai Panevėžio regiono pavojinguose kelių ruožuose, kur yra statūs kelio sankasos šlaitai, ties tiltais, įrengti apsauginiai metaliniai kelio atitvarai, įrengtos 9 naujos eismo intensyvumo matavimo stotelės, magistraliniame kelyje A10 – apšvietimas ties poilsio aikštele.

Maža to, pernai regione išrinkta 20 avaringų sankryžų ir šalutiniuose keliuose buvo įrengti kelio ženklai „Stop“. Taip tikimasi sumažinti neatsargių išvažiavimų iš šalutinių kelių tikimybę.

Šilaičiuose ir Joskildoje įrengti jungiamieji keliai, sankryžose – iškilios kairiojo posūkio pridengimo salelės, nuo perėjų iki stotelių nutiesti pėsčiųjų takai.

Magistraliniame kelyje Panevėžys–Pasvalys–Ryga rekonstruota avaringa keturšalė sankryža su rajoniniu keliu Pasvalys – Vabalninkas. Anksčiau šioje sankryžoje kelerius metus iš eilės buvo susiformavusi juodoji dėmė. Čia įrengta saugi žiedinė sankryža, rekonstruotas apšvietimas, įrengtas tiesioginis pravažiavimas stambiagabaritėms transporto priemonėms.

2015 m. pabaigoje pradėtas įgyvendinti projektas, kurio metu bus įdiegta nemažai eismo saugą gerinančių inžinerinių priemonių. Šiais metais krašto kelio Šiauliai–Pakruojis–Pasvalys sankryžoje su krašto keliu Nr. 205 ir Pasvalio miesto aplinkkeliu bus įrengtos kairiojo posūkio pridengimo salelės, tarp autobusų stotelių bus įrengti pėsčiųjų takai, kurie nuo kelio važiuojamosios dalies bus atskirti apsauginiais atitvarais.

Iš viso Panevėžio regiono gyvenvietėse numatoma įrengti 19 trapecijos formos greitį slopinančių kalnelių, pavojinguose kelių ruožuose bus sukalta apie 650 m metalinių apsauginių atitvarų.

Darbų daug, o tikslas vienas – saugus eismas keliuose.

Įmonės „Panevėžio regiono keliai“ specialistai mano, kad be investicijų kalnų nenuversime. Siekdami geresnių rezultatų turime išties daug lėšų skirti kelių infrastruktūrai tobulinti.

Be abejo, svarbi ir kelių policijos kontrolė, ypač rajoniniuose keliuose, kur dažnai viršijamas leistinas greitis, vairuotojai nevengia vairuoti neblaivūs. Neabejoju, kad būtina kelti eismo dalyvių kultūrą – tęsti efektyvias programas ir akcijas, kurios padeda mažinti nedrausmingų eismo dalyvių skaičių.

Naujienų archyvas