BMC

VĮ „Marijampolės regiono keliai“ direktoriaus pavaduotojas, atsakingas už kelių priežiūrą, Algimantas Bičkus: „Darbo diena prasideda anksčiau, nei saulė teka“

2016-05-17  Austė Merkytė, Keliai ir tiltai Nr. 1(11)

Po kelių apžiūros kelininko pirmasis darbas biure – virtualioje erdvėje pasitikrinti, kas vyksta ne tik Marijampolės regiono, bet ir visos Lietuvos keliuose: kokios oro sąlygos Marijampolės regione, kaimyniniuose regionuose. Kelininkams į pagalbą ateina išmanioji technika, kai fiksuojama kelių dangų būklė, slidumas, viskas matoma realiu laiku.

Technologijos ateina į pagalbą

Po kelių apžiūros kelininko pirmasis darbas biure – virtualioje erdvėje pasitikrinti, kas vyksta ne tik Marijampolės regiono, bet ir visos Lietuvos keliuose: kokios oro sąlygos Marijampolės regione, kaimyniniuose regionuose. Kelininkams į pagalbą ateina išmanioji technika, kai fiksuojama kelių dangų būklė, slidumas, viskas matoma realiu laiku.

Tinklalapyje Eismoinfo.lt nuodugniai fiksuojama informacija apie eismo įvykius, kelininkų technikos maršrutus, kelių būklę, jų pravažiuojamumą. Tinklalapyje matosi esama situacija visoje Lietuvoje.

Tačiau visur kamerų nesustatysi, todėl A. Bičkus ryte skambina į kelių tarnybas arba žiemos tarnybos budėtojams, nes jie budi ištisą parą. Taip pat su jais yra tariamasi, kaip geriau galima organizuoti kelių priežiūrą, jei tą dieną stipriau pusto ar šąla. Ir bendru sutarimu nusprendžiama, ką bus galima padaryti, kad regiono keliuose būtų geriau ir saugiau. Vienas darbuotojas susirgo ar neatėjo į darbą, kito technika sugedo, – visa tai reikia sužiūrėti ir sukoordinuoti, kad kelių priežiūros procesas nenutrūktų.

„Vairuotojas nelaukia, kol problema keliuose bus išspręsta po keleto valandų. Turime reaguoti nedelsdami, technika dūzgia nesustodama. Jei vienas mechanizmas sugedo, tariamės, iš kurio padalinio siųsti kitą transporto priemonę. Problemos tiesiog mostelėjus burtų lazdele neišsisprendžia, – šypsosi A. Bičkus. – Didelės manevro laisvės nėra, kad nenaudojamą techniką iš vienos vietos į kitą permestumei. Kartais tenka ne tokius reikšmingus kelius aukoti ir pirmenybę teikti tiems, kuriais vežami vaikai ar didesnis srautas žmonių keliauja į darbą.“

Juodosios dėmės

Kelininkai įgudę: regiono keliuose yra keletas pasitikrinimo vietų, vadinamieji eismo būklės kontroliniai taškai. Vienas iš tokių – kelias nuo Marijampolės Prienų link pavažiavus keletą kilometrų. Tai svarbi magistralė Vilniaus kryptimi. Jei tik pradėjo snigti, toje vietoje visuomet bus užpustyta, todėl reikia ypatingos priežiūros. Ten gražios suvalkiečių lygumos ir kelias pustomas, nesvarbu, kokios krypties pučia vėjas. Druskos mišinys greitai užsineša ir jei pustoma, tą vietą reikia prižiūrėti nuolat.

Kita vieta – Kalvarija. Nors Suvalkijoje vyrauja lygumos, miestelis yra 40 m aukščiau nei Marijampolė, todėl ten visuomet tvyro pora laipsnių žemesnė temperatūra nei regiono centre. Jei Marijampolėje – apie nulį, tai Kalvarijoje – minusinė temperatūra ir tuomet susidaro plikledis. Tad kelininkai privalo nuolat tikrinti, ar ten nėra plikledžio, pavojingo vairuotojams.

Nuolat tikrinti reikia Vištyčio ežero prieigas, nes ten labiausiai užpustomos vietos. Ten rajoniniai keliai ir jei tik prastesnės oro sąlygos, žiūrėk, tuoj skambina seniūnai, kad pieno negali nugabenti ar mokinių į mokyklą nuvežti.

Kelininkai gerai žino savo regiono silpnąsias vietas ir jau nebereikia aiškinti, kur kokie pavojai tyko. Svarbu patiems neprarasti budrumo.

Pasiilgsta gero žodžio

Geltonaisiais autobusiukais veždami vaikus ypač atidūs turi būti moksleivių vežėjai. Jei tik prastesnės oro sąlygos, jie priekaištauja, kad kelininkai neatliko savo darbo. Tačiau patys vairuotojai turėtų pasirūpinti, kad technika būtų gerai paruošta žiemai. Paradoksalu, tačiau vaikus vežiojančio transporto – geltonųjų
autobusiukų – padangos dažniausiai yra universalios, o ne žieminės.

„Būna, kad skambina kelininkams, plūstasi, kokie jie nerūpestingi žmonės, tik ir laukiantys, kad vaikai būtų nusviesti į griovį. Mes įdedame daug pastangų, o sulaukiame tik štai tokio atpildo. Apmaudu, dirbi, dirbi, o tave vis tiek kas nors apšauks, – apgailestauja direktoriaus pavaduotojas, atsakingas už kelių
priežiūrą, bet ir pasidžiaugia: – Be daugybės nuoskaudų, jei per trisdešimt darbo metų nesugadinai to, ką turėjai, o keliai gražėja ir gerėja, viskas yra gerai“.

Visur nepabersi. Barstomi pagrindiniai keliai, o kitur ir patys vairuotojai turėtų paruošti techniką žiemai taip, kad ji būtų saugi ir slidesniu keliu.

„Neužauga tokia stora „skūra“, kad visai nereaguotum. Nėra tiek nei finansinių, nei fizinių galimybių, kad viskas, kur važiuoji, blizgėtų. Tvarkomės pačiu optimaliausiu būdu“, – sako kelininkas.

Apie kelininkus žmonės pagalvoja dažniausiai tuomet, kai jų kelionę sutrukdo blogos gamtos sąlygos ar kelio darbai, tačiau tada, kai kelionė sekasi sklandžiai, kelininkų neprisimena. Labiausiai kelininkus žeidžia pasakymas, kad jie neva pramiegojo žiemos pradžią, nors realiai tokių situacijų nebūna.

Neapsigina raštų

Neatsiejama kelininkų darbo dienos rutina – įvairūs raštai, paklausimai, projektų derinimai ir, žinoma, skundai. Jų per dieną būna 3–4. Į visus privaloma atsakyti. Kai kurie būna pagrįsti, kai kurie – ne.

Daug yra spręstinų klausimų su rajonų savivaldybėmis. A. Bičkus pasakoja, kaip ilgai buvo deramasi su Kazlų Rūdos savivaldybės atstovais dėl kelio ženklų prie savivaldybės įrengto apvažiavimo.

„Sakėme, kad reikia laukti, kol bus įvykdyta apklausa kelio ženklams pirkti, reikia projekto ženklams statyti, jau nekalbant, kad šis pirkimas nebuvo įtrauktas į kelių tarnybos metų veiklos planus. Teko kelis kartus važiuoti į Kazlų Rūdą, posėdžiauti, tartis. Savo iniciatyva padarėme projektą, sutarėme, kuri pusė kokius darbus privalo atlikti“, – apie darbo rutiną pasakoja Marijampolės regiono kelių direktoriaus pavaduotojas.

Štai Šakių rajono savivaldybė į Sintautų gyvenvietę panoro paleisti tarpmiestinio autobuso maršrutą. Noras sveikintinas, kad gyventojams nereikėtų eiti apie kilometrą iki pagrindinio kelio, kur šiuo metu sustoja tarpmiestinis autobusas, stotelės. Tačiau kelininkai turi įrengti įvažą, padaryti kelio išplatinimą,
bordiūrą, – priemones, reikalingas eismo saugumui užtikrinti, ir niekas nepagalvoja, kad kelininkų įmonė nėra statybinė organizacija, reikia ieškoti finansinių išteklių, įtraukti į Kelių direkcijos planus, ir jie spręs, ar reikia tokios įvažos šiame kelyje. Be to, autobusų stotelė turi būti saugi, kad nenukentėtų joje laukiantys keleiviai.

Į kelius – kaip į mūšio lauką

Kokia ta kelininko darbotvarkė? Pokalbio dieną į kelius nereikėjo vykti nė vienam barstytuvui. Iš vakaro šalo, buvo vėjas ir visas plikledis buvo panaikintas. Tačiau prieš keletą dienų visi gyventojai pamatė daug iškritusio sniego, aiškinosi, ar yra galimybė išvažiuoti. „Pasakiau – važiuokite drąsiai, pas mus dirba per
20 barstytuvų, viskas nuvalyta ir sutvarkyta. Kur reikia, visi kelių ruožai buvo nuvalyti. Sekmadieninis sniegas jokių neigiamų pasekmių neturėjo. Gal todėl, kad sekmadienis, žmonės ilgiau pamiegojo, mažiau buvo važiuojančių ryte“, – prisiminė A. Bičkus.

Visas kelininkų darbo maršrutas fiksuojamas navigacijos davikliais, veikia degalų apskaitos sistema. Yra nuolatinis ryšis su kiekvienu darbuotoju ar ekipažu.

Vadovai privalo matyti, kaip organizuojama kelių priežiūra.

Konkursai asfalto dangai pirkti

Balandį prasideda pavasarinis asfalto dangų taisymas. Įmonė skelbė konkursą asfalto mišiniams pirkti. Komisija apie pusantros valandos vertino tiekėjų kvalifikaciją. Dalyvavo keturi tiekėjai, norintys parduoti asfaltą. Perkama ekonominio naudingumo būdu, todėl ypač atidžiai tikrinama pasiūlytos produkcijos kokybė.

Bituminei emulsijai, kuri naudojama paviršiui dengti, irgi surengtas konkursas. Konkurse dalyvavo AB „Panevėžio keliai“ ir AB „Eurovia Lietuva“. Buvo tikrinami produkcijos kokybės sertifikatai, o vėliau – kokias kainas kuri įmonė pasiūlė bei ar siūloma medžiaga atitinka užsakovo sąlygas.

Nenumatytų įvykių neišvengsi

„Kartą 11 val. vakaro žiemą paskambino ir pranešė, kad „Via Baltica“ uždaryta, Lenkijoje įvyko didžiulė avarija, pusto, iki Kalvarijos staigiai susidarė 11 km automobilių eilė. Reikėjo neatidėliotinų sprendimų, – pasakoja A. Bičkus. – Tokiais atvejais pirmiausia tenka informuoti regiono kelių vadovą, vėliau – kelių direkcijos vadovus, kokia susidarė situacija. Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) direktorius Egidijus Skrodenis visuomet į telefono skambučius atsiliepia. Tariamės, ką tokiu ekstremaliu atveju daryti: ar merui skambinti, ar skelbti ypatingų situacijų komisijos susirinkimą.“

Esant tokiam ypatingam atvejui, regiono kelių priežiūros vadovas sukviečia kelių tarnybos viršininką, kitus savo kolegas ir prasideda darbas. Budintis meistras susisiekia su kelių policijos ekipažu, kad reikiamoje vietoje prie sienos su Lenkija būtų sustabdytas eismas ir būtų galima nuvalyti kelią, nes susidarė didžiulė transporto spūstis.

Meistras kartu su policijos ekipažu nuvyksta į pasienio kontrolės postą ir uždaro priešpriešinį eismą. Vėliau to paties prašoma ir iš lenkų. Iki vidurnakčio ar net iki ryto vyksta kelio atlaisvinimo darbai.

Tuomet dirbama sutelktai. Nors per metus tokių atvejų pasienyje pasitaiko vienas ar du, jie kainuoja: įtampos, nemiegotų naktų, vairuotojų bambėjimo. Bet galų gale – vidinis pasitenkinimas, kad gamtos stichijos prikrėstas eibes pavyko gretai likviduoti, sutvarkyti kelius, kad vairuotojai toliau galėtų tęsti kelionę.

Vienos popietės patikrinimas

„Marijampolės regiono kelių“ direktoriaus pavaduotojas A. Bičkus, baigęs operatyvinę padėties stebėseną ir patikrinęs bei sutvarkęs dokumentus, išvyksta pusdieniui patikrinti, ar atliekami visi suplanuoti darbai.

Pietūs – ne prioritetas. Po pietų reikia vykti apžiūrėti, kaip vyksta darbai regiono kelių tarnybose. Tokiu atveju A. Bičkus išgerti arbatos gali ir pas kurį nors iš aplankytų Kelių tarnybos vadovą.

Kalvarijos savivaldybėje šalinami medžiai ir krūmai, reikia patikrinti, ar tvarkingai aptvertos darbo vietos.

Kelininkai gavo informacijos, kad Marijampolės miesto seniūnas nutarė „susitvarkyti“ krūmus ir juos deda prie kelininkų prižiūrimo kelio. Vilkaviškio kelių tarnyba nelinkusi tvarkyti kitų sukrautų šiukšlių, nes tai – ne jos pareiga. Direktoriaus pavaduotojas, atsakingas už kelių priežiūrą, vyksta pažiūrėti, kokia ten situacija ir bandys ieškoti kompromiso.

Ūkininkai skuba tvarkyti laukų ir išvažiuoja į magistralinius kelius, juos gerokai užteršdami. Ypač pažliugę įsiliejantys į kelią Marijampolė – Vilkaviškis keliukai. Reikia įvertinti situaciją ir, jei reikės, nedelsiant imtis reikiamų priemonių.

Nuo Vilkaviškio Gražiškių link vyksta kelio statybos darbai. UAB „Alkesta“ įrenginėja kelis kilometrus asfalto dangos. Medžiagos vežamos sunkiasvorėmis mašinomis, kurios gali sulaužyti esamų kelių asfalto dangą. Kelias – šalies turtas, kurį reikia saugoti.

A. Bičkus sudarė maršrutą, kuriuo važiuos ir prie Lenkijos pasienio kontrolės posto pažiūrėti, kokia ten eismo situacija. Apie pusantro kilometro asfalto kelias yra prižiūrimas muitinės, tačiau jo būklė nėra gera, kelias duobėtas ir blogai reprezentuoja mūsų valstybę. Jau kurį laiką nebuvo daromos investicijos šiame kelio ruože. Lenkai vos ne pusė milijardo eurų skyrė kelio „Via Baltica“ nutiesimui iki Lietuvos sienos, o pastaroji, švelniai tariant, gerokai atsilieka. Taigi teks ieškoti sprendimų, kaip kelininkams šį apleistą kelio ruožą perimti savo žinion ir gauti teisę juo rūpintis.

LAKD atstovai buvo atvykę apžiūrėti kelio ruožo prie Lenkijos sienos ir buvo nuspręsta, kad būtina sustiprinti kelio dangą. Reikia skubių investicijų šiam keliui tvarkyti, o ar jų bus, klausimas šiuo metu lieka atviras.

Be to, minėto pasienio ruožo pakelės yra nuolat šiukšlinamos, o kelininkams tenka rinkti šiukšles. Atrodo, darbas paprastas, bet reikalaujantis didelių darbo išteklių. Regiono kelininkų vienas iš vadovų vyksta apžiūrėti, ar Kelių tarnybos meistrai neapsileido, ar pakelės tvarkingos.

Nuo Lenkijos pasienio A. Bičkus patraukia atgal į Marijampolę. Pažiūri, kokių susikaupė darbų dienos pabaigoje, pasitaria su įmonės direktoriumi, kokie numatomi darbai kitai dienai, pasitikrina darbotvarkę – ar visi klausimai rytdienai surašyti.

Paprastai darbo diena panaši: ryte A. Bičkus pažiūri, kas atsitiko per naktį, pasitikrina, kokios eismo sąlygos keliuose; popietę apvažiuoja pavaldžias Kelių tarnybas, o vakarop vėl grįžta į biurą.

Nors darbo diena baigiasi 16 val., ir 17 val. sulaukiama skambučių, nes daugelis valstybės institucijų dirba iki 17 val. O kartais net ir vakare, valgydamas sriubą, A. Bičkus sulaukia skubių pranešimų. Nieko nepakeisi – tokia kelininko duona…

Tikrintojai nesnaudžia

Kelininkai bet kada gali sulaukti bendrovės „Problematika“ inspektorių patikrinimo. Ant „Marijampolės regiono kelių“ vadovų darbo stalo – patikrinimo aktai su rastais trūkumais magistraliniuose ir krašto keliuose. Inspektoriai važiavo keliu ir nustatė, kad Marijampolės regiono prižiūrimame ruože kelio ženklai aptaškyti ar silpnai matomi. Paprastai inspektoriai įvažiuoja į vieną, į kitą kelią ir suranda po 5 ar net 10 pastabų. Tai juodoje asfalto dangoje formuojasi išdauža; tai autobusų stotelė nesutvarkyta; tai signalinis stulpelis nulaužtas.

Pavyzdžiui, kelių tarnybos vadovui buvo duotas nurodymas pašalinti reklamą, nes Lietuvoje kelio apsauginėje zonoje gali būti tik kelio ženklai. Gyventojas apie tai įspėtas, tačiau piktybiškai vengia vykdyti kelininkų nurodymą, ir juos atėjusius užpjudė šunimi. Kelių tarnybos atstovai kreipėsi į policiją, procesas vyksta, bet reklama nenuimta, o inspektorius tai užfiksavo kaip nepašalintą trūkumą.

Dėl rastų trūkumų kelių tarnybų vadovams bus pareikštos pastabos. Jei jos kartosis, tai grės drausmine nuobauda arba pinigine nuoskaita.

Jei keliuose atsitinka rezonansinės avarijos, tuomet atliekamas išsamus ne tik eismo įvykio, bet ir eismo sąlygų kelio būklės tyrimas. Aiškinamasi, ar kelininkai laiku ir teisingai atliko savo darbą.

Įvairių neplanuotų trūkumų inspektorius gali užfiksuoti bet kada: anksti ryte traktorius kelią užteršė arba kelio ženklą purvais aptaškė; kas nors išmetė šiukšles; iš mokyklos vaikai ėjo, numetė signalinį stulpelį; po nakties asfalte išdauža atsirado ir pan. Vadovai su trūkumais supažindina kelių patrulines tarnybas. Tokių pastabų per metus susidaro keli segtuvai.

Darbuotojai savo pareigas atlieka labai stropiai, nors buvo atvejų, kai atsitikus autoįvykiui, kelininkai taip skubėjo sutvarkyti kelią, jog netgi nuo kelio nušlavė įkalčius…

Į kelininkus gyventojai kreipiasi kaip į ugniagesius gelbėtojus, nors tokios veiklos kelininkai nevykdo, bet jie stengiasi padėti žmonėms kaip išgali.

Darbuotojus auginasi patys

„Veršiu nebliovęs, jaučiu nebaubsi“, – juokauja A. Bičkus, kalbėdamas apie tai, kad kartą nusprendęs dirbti kelininku, apie kitokį darbą ir nesvajojo. Iš pradžių žmonės išbandomi, o po to, jei turi reikiamų savybių, yra iniciatyvūs, ima lipti karjeros laipteliais. Paprastai į darbą priimami vairuotojai, galintys vairuoti įvairias transporto priemones.

Gerbiamas kiekvienas darbuotojas, tačiau ypač vertinami mokantys dirbtu su sudėtinga technika. Kiekvienas pradedantysis sėda prie traktoriaus vairo, kur mažesni greičiai, bet pajunta, kaip kelias valomas. Jei darbuotojas pateisina lūkesčius, jam patikimas greideris arba barstytuvas.

„Žmonės keičiasi. Tačiau jei ateina greitos reakcijos, stropus, gerai techniką valdantis darbuotojas, jis ant rankų nešiojamas. Toks darbuotojas įgauna pasitikėjimą ir skatinamas didesniu atlyginimu. Tokius gerbiame ir saugome. Geras specialistas – aukso vertės“, – sako vienas iš VĮ „Marijampolės regiono keliai“ vadovų A. Bičkus.

Nors atlyginimai įmonėje nėra labai dideli, žmonės džiaugiasi, kad turi gerą ir stabilų darbą. Buvo ir tokių, kurie išvyko laimės ieškoti svetur, bet po pusmečio ar metų sugrįžo prašydami atgal. Dažniausiai jie priimami, nes į savo tėviškę sugrįžęs žmogus dirba nuoširdžiai ir sąžiningai.

Naujienų archyvas