BMC

Utenos regiono kelininkų sėkmingai diegiamos pažangios technologijos

2016-12-07  Audronė Tamašauskaitė, Keliai ir tiltai Nr. 2(12)

Naujosios technologijos vis labiau skverbiasi į mūsų gyvenimą. Ne išimtis – ir automobilių keliai, jų priežiūra, kelininkų darbo rezultatai, kontrolė, naudojamų išteklių reguliavimas, aptarnavimo paslaugų kokybė. Visa tai aktyviai perkeliama į elektroninę erdvę operatyvių ir tikslių duomenų vardan. Paprasčiau tariant, buvęs kelininkasvairuotojas šiandien jau yra kelininkas-operatorius, o būrį kelio darbininkų pakeičia pažangiai valdoma viena mašina.

Tai pabrėžia naujoms technologijoms imlios valstybės įmonės „Utenos regiono keliai“ direktorius Edmantas Šakalys. Jam antrina Molėtų kelių tarnybos viršininkas Marius Paulauskas, ateityje planuojantis į kelių priežiūrą „įkinkyti“ netgi dronus.

„Mums rūpi kelius prižiūrėti taip, kad būtų užtikrintas saugus ir patogus eismas, ir tai daryti taupant lėšas ir turimus resursus. Labai svarbu diegti naująsias technologijas, kad galėtume dirbti pažangiai, ekonomiškai ir efektyviai“, – pabrėžė regioninės kelių įmonės vadovas E. Šakalys.

Didžiausias dėmesys pažangai skiriamas Utenos ir Molėtų kelių tarnybose, nes pastarosios rūpinasi ir magistraliniais keliais.

Išbandoma ir diegiama

Utenos regiono kelininkai šiuo metu turi 28 krovininius žiemos tarnybos automobilius su druskos barstytuvais ir sniego valytuvais. Įmonėje įdiegta šiuolaikiška sistema padeda stebėti jų maršrutus ir kelių barstymo atkarpas.

„Stebėdami transporto kontrolės sistemos teikiamus duomenis matome, kuriuos ruožus būtina barstyti, o kurių – ne, – paaiškino Utenos regiono kelininkų vadovas. – Sistema taip pat parodo sunaudotų degalų ir išbarstytų medžiagų kiekį. Pastarojo kitokiu būdu tiksliai fiksuoti neįmanoma.“

Pasak direktoriaus E. Šakalio, naujosios technologijos diegiamos visose 5-iose įmonės kelių tarnybose po bandymų vienoje iš jų, dažniausiai – Molėtų kelių tarnyboje. Būtent šioje tarnyboje pirmiausia buvo išbandyti ir barstymo bei sniego valymo davikliai, kurių, kaip jau įsitikinta, įrengimas senoje technikoje nenaudingas, tad jie taikomi tik naujuose mechanizmuose.

„Turime senų barstytuvų, kurie dar tinkami naudoti, bet kitąmet planuojame jų atsisakyti. Numatome įsigyti 6 naujus barstytuvus ir juose įrengti daviklius. Tuomet iš viso turėsime 14 barstytuvų. Dabar Molėtuose, Ignalinoje, Utenoje jų su davikliais yra po 2, Zarasuose ir Anykščiuose – po 1“, – tęsė vadovas.

Jis paminėjo ir Molėtų kelių tarnybai nupirktą krūmų smulkintuvą: „Kelio darbininkų nebereikia. Darbą atlieka vienas darbuotojas. Tiesa, po kurio laiko ėmė strigti ekskavatoriaus darbas. Tiriame, ar tai nutiko dėl naujos sumontuotos įrangos, ar dėl kitų priežasčių. Kai ištirsime, eisime toliau. Jei viskas gerai, tokius mechanizmus gaus ir kitos tarnybos.“

Dar vienas išteklius ir laiką taupantis dalykas yra elektroninis kelionės lapas: taupomas popierius, vairuotojui nereikia stovėti eilėje prie įmonės dispečerio durų, operatyviai fiksuojami visi būtini duomenys.

Žiemai jau pasiruošta

Įmonės „Utenos regiono keliai“ sandėliuose druskos atsargos būsimai žiemai jau pakankamos. Kelininkai turi karčios patirties, todėl pilnutėliais druskų sandėliais pasirūpina iš anksto.

„Pastaruoju metu druską perkame su pristatymu. Tiekėjui pateikus paraišką, druska pristatoma jau kitą dieną“, – kalbėjo direktorius.

Žiemos tarnybos darbo laikas tęsiasi nuo 4 iki 22 val. Jei kelininkai nujaučia, kad naktį gali apledėti keliai, jau iš vakaro, prieš pamainos pabaigą, pasistengia bent jau pagrindinius kelius pabarstyti druska.

2014–2015 m. žiemą Utenos regione buvo išbarstyta 6200 t druskos, o 2015–2016 m. žiemos sezono metu – 7400 t. Už toną mokama po 146 eurus. Taigi, praėjusį sezoną vien tik druskai išleista 1 080 400 eurų. Tai reiškia, kad ją reikia naudoti labai taupiai, ir tai daryti leidžia griežtesnei apskaitai pritaikyta įmonės pakrovimo mechanizmuose sumontuota svėrimo įranga. Kaušu pasėmus kelių barstymui skirto mišinio, iš karto matomas jo svoris, tad medžiagų apskaita labai tiksli ir aiški.

Svėrimo matuokliai – tai elektroninės svarstyklės, tvirtinamos prie turimų krautuvų. Jie taip pat pirmiausia išbandomi Molėtuose, o po to juos žadama nupirkti visoms kitoms Utenos regiono tarnyboms. Pasak E. Šakalio, druska – nepigus dalykas, ji brangesnė už smėlį, todėl jos apskaita būtina.

„Vienas mūsų darbuotojas dalyvavo kongrese Suomijoje. Ten stengiamasi, kad po žiemos kelių priežiūros ant dangos liktų kuo mažiau pašalinių medžiagų. Mums priimtinas šis pavyzdys. Jei barstome smėlį, pavasarį žvyrą tenka nuvalyti, tad reikia daugiau druskos ir mažiau smėlio, – teigė jis. – Patirties buvo semiamasi ir Vokietijoje.“

Siekdami efektyviau panaudoti medžiagas, šio regiono kelininkų vadovai kas mėnesį atlieka analizę visais įmanomais būdais – nagrinėja degalų, medžiagų sąnaudas, laiko apskaitą, maršrutus. Duomenis pateikia kiekviena kelių tarnyba, daromos palyginamosios išvados, kurios nagrinėjamos susirinkimuose.

Ateityje planuojama kiekvieną regiono kelių tarnybą aprūpinti automobiliais-barstytuvais, kuriuose tilptų iki 5 t druskos mišinio.

Sovietmečiu būdavo atvejų, kai vairuotojai, taupydami degalus, nevalydavo sniego. Valymas – viena norma, barstymas – kita, o jie dažniausiai atlikdavo tik vieną funkciją. Dabar greideriais darbas yra atliekamas sąžiningai ir šios problemos nebeliko.

Kompiuterizuoti alkotesteriai

E. Šakalio teigimu, nuo 2012 m. visuose Utenos regiono kelių tarnybų transporto priemonėse buvo įdiegti alkotesteriai. Iš pradžių – žiemos tarnybos automobiliuose, vėliau – ir kituose. Jie buvo prijungti prie automobilių sistemos. Vairuotojai turėjo pūsti 3 kartus per dieną: ryte, po pietų ir vakare.

Reikėjo net 60 vienetų, tad buvo pasirinktas pigesnis variantas, tačiau dėl pernelyg brangaus aptarnavimo ir abejonių kėlusio patikimumo po ketverių metų šių alkotesterių buvo atsisakyta.

2015 m. buvo pradėta svarstyti galimybė automobiliuose įrengti alkoblokus, tačiau tam būtinos lėšos taip pat nebuvo priimtinos. Galop kelių tarnybose buvo numatyta įdiegti kompiuterizuotus stacionarius alkotesterius, susietus su centrine kompiuterine įranga, ir tai atlikta šiemet. Kokia šios sistemos esmė?

Svarbu tai, kad pūtimo į alkotesterį metu identifikuojamas darbuotojas, kuris įdeda asmeninę kortelę. Jis tą akimirką nufotografuojamas. Jei rodmenys šokteli aukščiau 0,4 promilės, ši informacija tuoj pat perduodama dispečeriui, meistrui ir viršininkui. Iš karto spausdinamas standartinės formos aktas, jis užpildomas, ir toliau atliekami procedūriniai veiksmai dėl nušalinimo nuo darbo ar papildomo patikrinimo medicinos įstaigoje. Jei prietaisas parodo 0,2 promilės alkoholio, iš karto bandoma išsiaiškinti priežastis. Gal įvyko klaida?

Įmonės vadovas E. Šakalys prisiminė per televiziją rodytą atvejį, kai visiškai blaivus žmogus, kelyje sustabdytas policijos, į alkotesterį pripūtė daugiau nei 2 promiles. Procedūrą pakartojus, prietaisas parodė klaidą, o trečią kartą – nulį promilių. Įranga, kaip paaiškėjo, vos prieš mėnesį buvo tikrinta. Vadinasi, technikos sutrikimų taip pat gali būti.

Ne tik vairuotojai, bet ir visi kiti „Utenos regiono kelių“ darbuotojai, kurių veikla susijusi su rizikos faktoriais kelyje, atėję į darbą privalo papūsti į alkotesterį, ir svarbiausia – būti blaivūs. Meistrams, inžinieriams, viršininkams tai nėra privaloma, tačiau kilus įtarimams, bet kuriuo atveju gali būti ir jų pareikalauta papūsti į alkotesterį.

Tiek „Utenos regiono kelių“ direktorius, tiek šio regiono kelių tarnybų viršininkai savo automobiliuose visada turi stacionarius alkotesterius. Laimė, didelių problemų nėra kilę. Šiokiai tokiai nepasitenkinimo bangai nurimus, šiandien puikiai suvokiama, kad blaivumo patikrinimas būtinas pačių darbuotojų ir kitų žmonių, su kuriais susiduriama darbe, saugumui užtikrinti, ypač kelių priežiūros žiemą metu, kai darbo sąlygos itin sudėtingos.

Barstytuvų apžiūra

„Vasara baigėsi, įpusėjo ruduo. Netrukus šiltojo sezono rūbą pakeis žiema. Atsižvelgdami į tai dabar ir dirbame“, – pokalbį pradėjo Molėtų kelių tarnybos viršininkas M. Paulauskas.

Į tarnybą neseniai buvo pakviesti barstytuvų aptarnavimo įmonės atstovai, kurie visada prieš sezono pradžią atvyksta atlikti techninį patikrinimą. Pavasarį visi barstytuvai buvo tvarkingi, tačiau prieš žiemos tarnybos darbus privalu juos patikrinti dar kartą, kad šaltuoju periodu kiltų kuo mažiau problemų.

„Norėtume išvengti įvairių trukdžių, nes kiekviena uždelsta valanda ar pavėluota reakcija į nepalankias eismo sąlygas kelyje mums gali kainuoti netgi gyvybę“, – atkreipė dėmesį kelių tarnybos vadovas.

Barstytuvų apžiūros principas yra toks: susisiekiama su aptarnaujančia įmone, sutariamas patikrinimo laikas, ant automobilių sudedami barstytuvai, tikrintojai įjungia įrangą, kelininkai „prasuka“ mechaninę dalį, įvertinama guolių, transporterių būklė, visos elektroninės sistemos, ir aptikti defektai ištaisomi.

Molėtų kelių tarnyba iš viso turi 5 barstytuvus: 4 automobilių ir 1 traktoriaus bazėje.

Šiemet barstytuvų bandymas jau atliktas, rimtų gedimų nerasta. Vienas kitas guolis buvo „užneštas“ rudžių, jos išvalytos, pakeistos kai kurios jungtys. Technika šiuo metu žiemos kelių priežiūrai paruošta.

Automobilyje sumontuojamas barstytuvas, 2 sniego valytuvai, ir važiuojant vienu metu reikia vairuoti bei stebėti barstymo parametrus – barstomo ploto ilgį, plotį, barstomos druskos ar smėlio ir druskos mišinio kiekį. Didžioji kelių dalis barstoma šlapia druska. Tirpalo dozavimas priklauso nuo oro temperatūros, kelio būklės, tad operatoriui tenka papildomas darbas – nustatyti ir išleisti tinkamą druskos tirpalo kiekį.

Vakarietiški mechanizmai

Pagrindiniai mechanizmai, kurie naudojami Molėtų rajono kelių priežiūrai, yra vakarietiški. Pasak M. Paulausko, rusiškos technikos nebeliko, išskyrus kelias retai naudojamas mašinas.

„Mercedes-Benz Unimog 527“ – tikras kelininkų automobilis, įsigytas tik šiemet. Tikimasi, kad jis Molėtų kelių tarnybai bus naudingas ir žiemą, ir vasarą.

„Kuo jis unikalus? Ant šios transporto priemonės galima sumontuoti visus agregatus, kokių tik reikia kelių priežiūrai. Nėra prastovų, jis gali būti naudojamas visus metus. Prie jo galima kabinti kelio dangų frezą, šluotą, ženklų apiplovimo, šienavimo įrangą“,– sakė tarnybos viršininkas.

Šienaujant šis automobilius atlieka bent tris darbus: pirmąją ir antrąją pradalges bei žolės pjovimą aplink signalinius stulpelius ir po atitvarais. Anksčiau tai tekdavo atlikti rankiniu būdu, naudojant mažosios mechanizacijos įrangą.

Pasak viršininko, šiais laikais fizinė darbo jėga yra prabanga. Čia vienas žmogus su vienu mechanizmu šiuos darbus atlieka iš karto. Pagalbininkų nereikia. Iš dalies viskas automatizuota, tik reikia teisingai automatiką „susistatyti“.

Žiemą galima pritvirtinti sniego valytuvą, druskos barstytuvą. Be to, automobilio pravažumas yra padidintas, nes jis turi 4 varomus ratus, diferencialus priekiniame ir galiniame tiltuose. Tikimasi, kad jis puikiai pagelbės, jei rajoniniuose keliuose bus labai užpustyta ir sunku pravažiuoti.

Geras ir jo mobilumas – 90 km/val. Juo daug greičiau nei traktoriumi galima nuvykti į tolimesnį tašką ir operatyviau atlikti darbą.

Automobilio bendra masė – 16 t. Tai nei daug, nei mažai. Jis yra manevringas, todėl su juo patogu valyti miesto gatves.

Tarnyba turi tris – du triašius ir dviašį – „Mercedes-Benz“ automobilius. Vienas jų pagamintas 2005 m., antrasis – 2008-aisiais, o trečiasis – 2011 m. Žiemos tarnybai naudojamas ir traktorius „Valtra T120“ su priekaba. Į jį dedamas barstytuvas. Taip pat yra dar 2 traktoriai ir 3 autogreideriai. Jei reikia, tarnyba turi ir sniego rotorių, valytuvų, krūmų smulkintuvų.

Šiemet tarnyba atsikratė paskutinio GS tipo greiderio, dabar likę trys vakarietiški: vienas yra vos poros metų, kitas – 8-erių, trečias –18-kos.

„Technikos parkas sensta greitai. Rodos, ką tik įsigijai mechanizmą, jis tarytum dar ir naujas, o pasižiūri į dokumentus ir nusistebi, kad jau 10 metų praėjo. Į techniką reikia investuoti nuolat“, – sakė M. Paulauskas.

Opiausi kelių ruožai

„Kelių priežiūra yra pagrindinė Molėtų kelių tarnybos veikla. Stengiamės darbą atlikti kokybiškai, bet yra skaudesnių ruožų ir pas mus. Magistralinis kelias A14 Vilnius–Utena, kur iš 42 km didžioji dalis – 31 km – vis dar yra cementbetonio danga, kuri bet kuriuo metų laiku gali iškrėsti staigmeną, – patikslino vadovas. – Prieš žiemos sezoną pirmi išvažiuojame barstyti, nes betono danga apledėja pirma. Žiemą, kai asfalto danga būna neslidi, betonu vis vien slystama. Vasarą vėlgi susidaro vadinamieji „stogai“ dėl staigių temperatūros svyravimų. Tada tenka dirbti ir šeštadieniais bei sekmadieniais, ir po darbo valandų. Žodžiu, būdraujame kelyje.“

Dar vienas rūpestis – žvyrkeliai. Iki 2010 m. buvo vykdomos žvyrkelių asfaltavimo programos, tačiau apie 5 metus po sunkmečio ji buvo „sugriuvusi“ – nebuvo nei asfaltuojama, nei rimčiau remontuojama. Ten, kur didesnis eismo intensyvumas, tenka dažniau greideriuoti. Jei dangą sudaro ne itin storas kokybiško žvyro sluoksnis, praėjus 2 ar 3 dienoms po greideriavimo vėl nėra jokios žymės. Tokių sopulių yra nemažai.

Molėtų rajone yra 5 krašto keliai (120 km). Vieninteliame krašto kelyje, 10 km ruože, 2005 m. buvo atlikta rekonstrukcija. Tai kelias Molėtai–Ignalina.

Apskritai rajono krašto keliuose fiksuojamos irstančios dangos. Šiek tiek gelbėja paviršiaus apdorojimo darbai – 5–6 km per metus. Išdaužos suremontuojamos, o po maždaug savaitės jų vėl atsiranda. Transporto srautas krašto keliuose nėra labai didelis, bet dangos – silpnos. Sankasos daug kur taip pat prašosi remonto, nes nėra gero vandens nuvedimo.

M. Paulausko tvirtinimu, keliai dėvisi, jei į juos neinvestuojama. Kelio dangų būklė prastėja, tačiau labai stengiamasi, kad keliuose bent jau nebūtų išdaužų. Žvyrkeliai kasmet nudulka ir tai reiškia, kad kasmet situacija blogėja.

„Džiugu, kad šiemet atgimė trumpųjų iki 5 km ruožų žvyrkelių asfaltavimo programa. Planuojame, kad Molėtų rajone šiemet ir 2017 m. bus išasfaltuoti 24 km. Asfaltas slidesnis tampa greičiau nei žvyras, bet asfaltuoti keliai gerina susisiekimą, žmonių gyvenimo kokybę ir mažina aplinkos taršą“, – pabrėžė tarnybos vadovas.

Elektroniniai kelionlapiai

Molėtų kelių tarnybos viršininko teigimu, rimtesnis naujų technologijų diegimas įmonėje prasidėjo 2010 m. Tais metais buvo įdiegta transporto stebėjimo sistema – GPS. Ja tada buvo galima stebėti tik mechanizmo judėjimo trajektoriją. Po truputį ši sistema buvo tobulinama. Kasmet buvo diegiama vis po kažką naujo.

Per antrą etapą vyko degalų naudojimo sistemos diegimas. Trečiąjį į žiemos tarnybos automobilius-barstytuvus buvo įdiegta sniego valymo kontrolės sistema. Taip pradėtas kontroliuoti kelių barstymo procesas.

„Pernai pavyko galutinai suderinti išbarstymo kiekį gramais. Tai labai aktualu. Kiekis gali būti apskaičiuojamas pagal barstytuvo transporterio sukimosi greičio duomenis ir pagal infraraudonuosius daviklius, – patikino viršininkas. – Šiemet įdiegėme elektroninius kelionės lapus. Puiki naujovė. Ilgai diskutavome, derinome. Pagaliau popierinių lapų neliko. Paprasčiau ir vairuotojams. Anksčiau kas rytą vairuotojas ateidavo pas dispečerį, kuris jam išrašydavo kelionės lapą, būdavo skiriama degalų, ir tik tada važiuojama į kelią, o vakare grįžusiam į tarnybą vairuotojui tekdavo ieškoti meistro, kad šis pasirašytų, patvirtindamas duomenis. Gaišatis, nepatogu.“

Dabar visai kitaip. Ryte patikrinamas į darbą atėjusio vairuotojo blaivumas, jis pasirašo žurnale, kad yra atsakingas už techniką, kurią tądien vairuos, ir viskas. Sistema pati viską supranta. Jei mechanizmas pajudėjo, vadinasi, elektroninis kelialapis pradeda veikti automatiškai. Baigus darbus, užgesinamas variklio degimas, ir veikimas nutrūksta. Tuomet duomenys apdorojami ir ryte jau yra visa informacija.

Kelionės lapas policijai būdavo aktualus sovietiniais metais. Dabar jis yra vidaus apskaitos dokumentas. Jis reikalingas įmonės buhalterijai ir galbūt Mokesčių inspekcijai ar Valstybės kontrolei, jei bus paprašyta pateikti.

Sistema yra integruota. Ji įdiegta VĮ „Utenos regiono keliai“ serveryje, atsakingi įmonės asmenys turi prieigą. Jei reikia gauti tam tikros informacijos, jie prisijungia ir ją mato – kuistis popieriuose nebereikia. Sakykime, apskaitininkei reikia informacijos, kas, kur ir kokį krovinį gabeno prieš savaitę. Ji gali visa tai labai nesunkiai rasti.

„Šios sistemos įdiegimo tikslas ir buvo palengvinti darbą, kad vairuotojams netektų gaišti rytais, dispečeriams – apdorojant duomenis, buhalterijai – atliekant finansinę apskaitą“, – patikino molėtiškis.

Darbuotojų blaivumas

„Po įvairių rezonansinių atvejų, kai įvyksta skaudūs eismo įvykiai ir paaiškėja, kad kalti neblaivūs vairuotojai (Molėtų kelių tarnyboje tokių dalykų nebuvo, ir, tikimasi, nebus, bet atsarga gėdos nedaro), tenka kontroliuoti, kad darbuotojai dirbtų blaivūs. Suradome būdą, kaip tai daryti. Buvo svarstymų dėl alkostopų diegimo automobiliuose. Tačiau apskaičiavome, kad tai finansiškai būtų labai skausminga, nes tarnybos technikos parkas yra tikrai nemažas, o vieno alkostopo įrengimas kainuoja apie 1000 eurų“, – pasakojo M. Paulauskas.

Tada ir buvo įdiegta blaivumą tikrinanti stacionari sistema, įrengta įmonės patalpose. Ji kainavo tiek pat, kiek būtų kainavę pusantro alkostopo. Kiekvieną rytą į darbą atėję ne tik vairuotojai, bet ir kiti darbuotojai privalo pasitikrinti. Kiekvienas jų turi savo identifikacinę kortelę. Sistema užfiksuoja ir vaizdą bei parodo blaivumą. Jei rezultatas teigiamas, informaciją gauna tiek dispečeris, tiek mechanikas, tiek kelių tarnybos viršininkas. Ateina žinutė į elektroninį paštą, kad toks ir toks asmuo yra neblaivus, nustatyta promilių. Jei promilių daugiau nei 0,4, darbuotojas siunčiamas į medicinos įstaigą, nušalinamas nuo darbo.

Ši sistema įdiegta neseniai – šių metų pradžioje. Pasak tarnybos viršininko, niekas 0,4 promilės neviršijo, iki tos ribos vienas kitas atvejis buvo, bet tai susiję ne su vairuotojais, o kitais darbuotojais.

Vadovo manymu, tai pakankamai rimta prevencinė priemonė. Vakare vaišindamasis žmogus gerai pagalvos, ar jam verta padauginti alkoholio. Darbo valandomis viršininkui suteikta teisė dar kartą patikrinti blaivumą. Meistrai taip pat turi po alkotesterį, kurį nuolat vežiojasi. Būna ir neplanuotų skubių patikrinimų.

Bandymas užtrunka

Naujų technologijų ir įdiegtų sistemų bandymas užtrunka apie vieną sezoną. Per tą laiką tampa aišku, kokia jų nauda.

Pavyzdžiui, vienas barstytuvas siunčia 6–7 signalus. Atsakingam asmeniui, t. y. meistrui, prižiūrinčiam technikos parką, į kelią nereikia važiuoti, nes informaciją jis pasiima iš sistemos. Retai, bet jei būna barstytuvo maršruto neatitikimų, meistras susisiekia su mechanizatoriumi ir judėjimo trajektoriją pakoreguoja. Jei pastebima prastova, išsiaiškinama priežastis – gal gedimas?

Naudinga ir Kelių direkcijos įdiegta meteorologinių stotelių sistema, kuri teikia oro temperatūros, kelio dangos būklės ir kitus kelininkams bei eismui svarbius parametrus.

Meistras kelyje būna apsiginklavęs mobilia technika. Kelių tarnybos automobilyje yra įmontuotas kelio dangos slidumo matuoklis.

„2013 m. įdiegėme MTEC slidumo matavimo įrenginį – distancinį kelio slidumo matuoklį, kuris nustato slydimo koeficientą, dangos būklę. O pernai pradėjome bandyti kitą, Vokietijoje pagamintą slidumo matuoklį „Marvis“, kuris pagal slidumo parametrus kelių tarnybai gali pateikti dar daugiau duomenų. Tai – kelio paviršiaus temperatūra, santykinė drėgmė, vandens plėvelės storis, procentinis ledo kiekis, sukibimo koeficientas. Šis matuoklis pagal surinktus duomenis netgi prognozuoja galimus įvykių scenarijus ant kelio dangos“, – teigė viršininkas M. Paulauskas.

Anksčiau meistras kelio slidumą išbandydavo staiga stabdydamas automobilį arba išlipęs ir pavaikštinėjęs. Dabar visi slidumo matuoklio duomenys suplaukia į planšetę, tada per GSM tinklą susijungiama su kelių tarnybos automobilių stebėjimo sistema ir matoma visą Kelių direkcijos eismoinfo.lt sistemą. Žodžiu, meistras per mobilias aplikacijas prisijungia prie reikalingų duomenų, kurie jam tuo metu būtini. Jam nebūtina sėdėti kabinete prie telefono ir laukti skambučio, kaip buvo tarybiniais laikais. Vos tik gavęs informaciją apie kelyje besiformuojančią slidžią dangą, ją perduoda vairuotojams-mechanizatoriams, atitinkamai nurodo maršrutą.

„Su kiekviena naujove pirmiausia reikia „susidraugauti“. Iš pradžių ji gali gąsdinti. Įdiegus inovaciją visada organizuojame mokymus. Po to išbandome praktiškai. Reikia tik meistrų noro tobulėti, tuomet įmanoma „susibendrauti“ su bet kuria nauja sistema, ir didelių problemų nekyla“, – patikino vadovas.

Molėtų kelių tarnyboje po truputį analizuojami dronų privalumai ir jų galimybės tarnauti keliams. Anot M. Paulausko, tarnyboje atliekama dalis projektavimo, matavimo darbų, stebima kelių būklė. Gal po metų kitų į pagalbą ateis dronai? Gali būti, tačiau bent jau kol kas būtina išsami analizė.

Pamaina ir įgūdžiai

Naujų technologijų priežiūrai būtinas IT specialistas. „Utenos regiono keliuose“ jis yra, o Molėtų kelių tarnyboje dirba žmogus, kuris daugiau domisi tais klausimais nei kiti darbuotojai. Jis domisi naujomis technologijomis, jų veikimo principais, kolegoms pateikia jau apdorotą medžiagą, su kuria kelininkai gali dirbti. Tiesa, jis turi ir kitų pareigų, bet pataria pakankamai.

„Problema ta, kad priimdami į darbą vairuotoją žinome tik apie vieną jo funkciją – vairuoti automobilį. Šiais laikais mūsų automobiliuose įrengta įvairiausia IT technika ir reikia patiems tą dalyką mokyti. Įsigiję naują barstytuvą sutartyje beveik visada nurodome, kad turi būti organizuojami mokymai. Mus moko gamintojo atstovai. Gavę teorinių žinių, išbandome jas praktiškai, kad išvažiavus į kelią nereikėtų eksperimentuoti“, – pasakojo Molėtų kelių tarnybos viršininkas M. Paulauskas.

Jis neslėpė, kad egzistuoja problema su kvalifikuota darbo jėga. Per tam tikrą laiką iš vairuotojo privaloma padaryti operatorių, kaip ir iš eilinio mechanizatoriaus – greiderio mašinistą. Mokymo trukmė priklauso nuo žmogaus asmeninių savybių.

„Turime pavyzdį. Neseniai į darbą buvo priimtas mechanizatorius, kuris greiderio mašinisto įgūdžius įsisavino vos per pusmetį. Bet būta ir dvigubai ilgesio laiko. Rodos, važiuoja, o valdyti mechanizmą sekasi nekaip. Svarbiausia, kad žmogus norėtų dirbti ir tobulėti. Maža to, prižiūrint kelius reikia ne tik perprasti mechanizmą, bet ir šiek tiek nusimanyti apie patį kelią, jo profilį, nuolydžius“, – patikslino tarnybos vadovas.

Jo teigimu, jaunimui turėtų būti patrauklus modernėjantis kelininkų darbas, bet šiais laikais jauni žmonės nori daug ir greitai uždirbti, iš karto prašo didelio atlyginimo. Padirbėję metus kitus randa kitur galbūt geresnes sąlygas, didesnį atlygį, išvažiuoja į užsienį. Nėra paprasta surasti gerų mechanizatorių, vairuotojų, operatorių, juolab kad tenka konkuruoti su Vilniumi, kur darbo pasiūla tikrai nemaža. Juk gyvenantis Molėtuose žmogus gali sėsti į automobilį ir sėkmingai važinėti į sostinę dirbti. Būtent todėl Molėtų kelių tarnyboje stengiamasi išlaikyti turimą darbuotojų branduolį, juos skatinti maksimaliai finansiškai, ir šiuo metu suformuotame kolektyve turėti rezervą – bent jau minimalią pamainą. Jei būtina pagalba, kooperuojamasi su kitomis kelių tarnybomis, nes puikiai suvokiama, kad tinkama kelių priežiūra, ypač žiemą, yra bendras svarbus viso regiono reikalas.

Naujienų archyvas