URK

Utenos regiono keliai

2015-10-09  Utenos regiono keliai info

Pirmasis plentas Utenos regione - Peterburgo-Varšuvos plento ruožas tarp Zarasų ir Kauno - buvo nutiestas 1830-1836 metais. Tuo metu tai buvo pats moderniausias ir geriausiai prižiūrimas kelias, jis ėjo per dabartinių Zarasų, Utenos ir Anykščių rajonų teritorijas. Zarasų-Kauno kelio ruože buvo pastatytos 25 pašto stotys. Dabartiniame Utenos regione jos buvo Zarasuose, Degučiuose, Daugailiuose, Utenoje, Laužadžiuose, Staškūniškyje. Pašto stotys būdavo pirmos ir antros klases: vienose tik keičiami arkliai ir trumpai ilsimasi; kitose pietaujama ir nakvojamą.

Didžiosios Utenos, Ukmergės, Jonavos, Kauno ir Kalvarijos stotys išliko iki mūsų dienų. Utenos pašto stotyje šiandien įsikūrusi Dailės mokykla. Šiuo metu plento vietoje nutiestas modernus magistralinis kelias A6, jungiantis Kauną, Zarasus ir Daugpilį. Antra svabi magistralinė arterija, einanti per Utenos regioną, yra Vilniaus- Utenos kelias. Kelio ruožas nuo 16,9 km. iki 89,4 km buvo nutiestas 1982-1987 m. kalvota vietove nauja trasa, aplenkiant visas gyvenvietes, o už Molėtų beveik sutapo su senuoju keliu. Sankirtoje su Giedraičių-Dubingių keliu buvo įrengta supaprastinta skirtingų lygių sankryža. Šiame ruože su specialia įranga buvo paklota 7,5 m pločio cementbetonio danga, kelkraščiai prie cementbetonio dangos sutvirtinti 1 m pločio asfaltuotomis juostomis. Vilniaus-Molėtų kelio ruožas buvo iškilmingai atidarytas 1985 m. spalio 31 d. Kelio ruožas nuo 89,4 km iki 95,6 km (iki Kauno-Zarasų kelio! rekonstruotas 1989-1991 m. nekeičiant trasos; nauja trasa nutiesta tik per pramonės rajoną Utenoje Valstybės įmonė „Utenos regiono keliai” prižiūri ir tvarko iš viso 2500,531 km valstybinės reikšmės kelių, tarp jų 157,780 km magistralinių, 572,174 km krašto ir 1770,577 km rajoninių kelių. Susisiekimo ministro J. Biržiškio įsakymu 1995 m. balandžio 10 d. VĮ „Utenos regiono keliai“ direktoriumi paskirtas Antanas Jockus, direktoriaus pavaduotoju ir techniniu direktoriumi Leo nas Paulauskas, direktoriaus pavaduotoju kelių ir tiltų priežiūrai Valdemaras Burauskas, o direktoriaus pavaduotoju mechanizacijai ir komercijai Edmantas Šakalys. Utenos regiono vadovybės branduolį sudarė patyrę reorganizuotos Utenos valstybinės AKV specialistai, tik V. Burauskas prieš tai dirbo Anykščių VKV vyriausiuoju inžinieriumi. VĮ „Utenos regiono keliai” žinioje 1995 m. buvo 1336,4 km kelių su žvyro danga, tai sudarė 53,8 proc. visų įmonės prižiūrimų kelių ilgio. 1998 m. pradėjus įgyvendinti žvyrkelių asfaltavimo programą, iki 2001 m. žvyrkeliuose įrengta 114,4 km juodųjų dangų. Šiuo metu regione yra 1488,37 km asfaltbetonio ir juodųjų dangų, 33,82 km cementbetonio kelių, 972,77 km – žvyrkelių. Pradžioje VĮ „Utenos regiono keliai” dirbo beveik vien su sovietų gamybos mechanizmais, bet metams bėgant įsigijo šiuolaikinės kelių priežiūros ir remonto technikos. Asfaltbetonio dangų defektams užtaisyti naudojamos kelių frezos VV-350 ir VV-500 T-100, gruntui ir asfaltbetoniui tankinti – vibraciniai savaeigiai volai AV20, BOMAG BW 100 ir kt. Daugėjant naujos ir vis modernesnės technikos, visų kelių tarnybų mechaninėse dirbtuvėse įrengti diagnostikos ir aptarnavimo postai. VĮ „Utenos regiono keliai” prižiūrimų tiltų skaičius, palyginti su kitomis regioninėmis įmonėmis, nėra didelis – 110. Bendras tiltų ilgis siekia 2931 metrą. Kelyje Radiškis-Anykščiai-Rokiškis esantis 98 m ilgio tiltas per Šventąją – ilgiausias regione. Seniausias 3 angų tipo tiltas per Šventają yra Užpaliuose, jis pastatytas 1930 m. Rajoniniame kelyje Joniškis-Dubingiai-Paberžė likęs vienintelis medinis 12 angų, 76,40 m ilgio tiltas per Asvejos ežerą ties Dubingiais. Tiltas pastatytas 1934 m. Prezidento Antano Smetonos rūpesčiu. Malonu važiuoti, kai visi magistraliniai, krašto ir jiems prilyginti keliai apstatyti šviesą atspindinčiais ženklais, signaliniais stulpeliais, danga paženklinta šviesą atspindinčiais dažais. Pastatyti nauji, sutvarkyti seniau statyti autobusų stotelių paviljonai. Visa tai pagerina ne tik statinių, bet ir kelių estetinę išvaizdą.

Utenos regiono kelių tinklas 2015 m. (1997 m.)

Dangos Keliai, km
  Magistraliniai Krašto Rajoniniai Iš viso
Asfalto 99,759 (37,7) 38,935(32,19) 34,468 (22,8) 173,162(92,69)
Juodosios dangos 20,166(65,00) 533,239 (379,45) 791,581(557,9) 1344,986(1002,35)
Cementbetonio 37,603 (-) – (48,75) 1,031 (5,2) 38,634(53,95)
Žvyro 936,420(1318,8} 936,420(1318,8)
Grindinys 0,252(0,1) 0,510(0,5) 0,762 (0,6)
Gruntkelis -(17,6) -07,6)
Išviso:            157,780(102,8) 572,174(460,39) 1764,010(1922,8) 2493,964 (2485,99)

Svarbiausia įmonės veikla – kelių priežiūra; šiuo metu tai sudaro apie 78-88 proc. visų atliekamų darbų. Nemažą dalį lėšų (iki 49 proc.) kasmet tenka skirti kelių priežiūrai žiemą. Žiemą regiono centro budėtojai bei kelių tarnybos naudojasi kelių oro sąlygų informacinės sistemos (KOSIS) stotelių informacija; ji padeda operatyviai surinkti duomenis apie kelių dangų ir oro būklę. Tokios stotys pastatytos 1997-2000 m. Čiulėnuose, ties Zarasais ir ties Kaltanėnais. Valstybės [manė „Utenos regiono keliai” aktyviai diegia inžinerines eismo saugumą gerinančias priemones ir vykdo įvairiapusišką Švietėjišką veiklą, kuri iŠ esmės keičia dalyvių mąstyseną ir elgesį kelyje. Pasak įmonės saugaus eismo ir kelių priežiūros skyriaus specialistės Sandros Dindaitės, šis darbas davė gerų rezultatų: avaringumo situacija Utenos regiono keliuose labai pagerėjo. Pėsčiųjų ir dviratininkų eismo saugumui gerinti buvo nutiesta 60,982 km pėsčiųjų ir dviračių takų. Apšviestos trys naujai įrengtos žiedinės sankryžos. Eismo dalyviams apsaugoti nuo pakelės kliūčių įrengta 103,530 km apsauginių atitvarų avaringose vietose. Regiono keliuose yra 16 060 ženklų, kurių bendras plotas 8230,151 ms. Pavojinguose kelių ruožuose buvo pašalinti kelio sankasose augantys medžiai, pakelėse įrengta 20,5 km tinklo tvorų nuo laukinių gyvūnų, gyvenvietėse – 41 greičio mažinimo kalnelis ir iškilioji pėsčiųjų perėja. Taip pat įrengtos kitos eismo saugos gerinimo priemonės: sankryžose išdažytos raudonai ir išfrezuotos skiriamosios salelės, prieš gyvenvietes ar pavojingas sankryžas – triukšmo įuostos, nauji kelio ženklai, šviesą atspindintys elementai kelio dangoje, apsaugines tvoreles pėstiesiems mirksintys ženklai ir pan. Kiekvienos organizacijos pasididžiavimas ir laimėjimų garantas – joje dirbantys žmonės. Be jų rankų ir proto nedirbs jokia technika, negims sprendimai, būsimų darbų planai. Be jų sukurtų ir įgyvendintų projektų nebūtų vaizdingų ir gerai prižiūrimų kelių. 1996 metais prie regiono prijungus Zarasų kelių tarnybą, įmonėje dirbo 504 darbuotojai. Augant efektyvumui 2008 m. įmonėje dirbo jau tik 387 darbuotojai. Siekiant užtikrinti Kelių direkcijos patvirtintų strateginių tikslų įgyvendinimą bei kokybišką ir savalaikį užduočių vykdymą buvo priimti sprendimai optimizuoti žmogiškuosius išteklius. 2015 metų pradžioje įmonėje dirbo jau tik 247 darbuotojai, bet jų aukšta kvalifikacija bei racionalus ir lankstus jų gebėjimų panaudojimas leido ne tik vykdyti nustatytus planus, bet ir suteikė optimistinę perspektyvą ateičiai. įmonėje ypač vertinama darbuotojų patirtis. Vasaros darbus keičia specifiniai žiemos darbai, todėl darbuotojai turi gerai žinoti kelių priežiūros ypatumus, o tam reikia ne vienerių metų. Apie pusę visų darbuotojų įmonėje dirba nuo jos susikūrimo dienos arba turi dar ilgesnį kelininko darbo stažą. Turėdami didelį darbo patyrimą ir sugebėdami tvarkytis šiuolaikinėmis sąlygomis sėkmingai darbuojasi Ignalinos KT viršininkas V. Taraškevičius, Zarasų KT viršininkas A. Andrušonis, Molėtų KT viršininkas M, Paulauskas ir kiti, o jiems padeda jų pavaduotojai: Ž. Vengelevičius (Molėtų KT), G. Bagdonas (Ignalinos KT), R. Vizbaras (Anykščių KT) ir kt. Be vadovaujančių darbuotojų yra ir daug kitų kelių sektoriui nusipelniusių darbuotojų, valdančių sudėtingą kelių priežiūros techniką arba tiesiogine prasme savo rankomis atliekančių kelio ženklų statymo, pakelių svarinimo, pėsčiųjų ir dviračių takų tiesimo bei kitus darbus. Tai Utenos KT vairuotojai: Vladimiras Balsevičius, Povilas Raudonis, greiderio mašinistas Kęstutis Baliulis, Anykščių KT vairuotojai: R. Daubaras, E. Mitašiūnas, Ignalinos KT- kelio darbi-.ninkas A. Stanevičius, ekskavatorininkas S. Mikoliūnas, Molėtų KT- kelio darbininkas R. Daugsevičius, vairuotojai A, Bankauskas, J. Gaidelis, Zarasų KT – ekskavatorininkas J. Pliškinas, vairuotojai A. Vitkauskas, J. Kaladinskas ir kiti, ne tik didelę dalį gyvenimo susieję su įmone, bet ir žymiai prisidėję prie mūsų krašto kelių puoselėjimo.

Edmantas Šakalys, VĮ „Utenos regiono keliai” direktorius

Utenos regionui nepagailėta nuostabios gamtos, o jos fone didžiųjų apledėjimų suformuotomis kalvomis ir kalvelėmis vingiuoja keliai. Kiekvieno šiais keliais važiuojančiojo akį traukia gausybės ežerų spindėjimas, šilų ir miškų žaluma. Aukštaitijos krašto kelių tinklą kasmet papildo rekonstruoti kelių ruožai. Kelius reikia ne tik nutiesti, bet ir ištisus metus tinkamai prižiūrėti, o laikui atėjus remontuoti. Šis atsakingas darbo baras patikėtas valstybės įmonės „Utenos regiono keliai” kelininkams. Valstybės įmonės „Utenos regiono keliai” prižiūrimi keliai driekiasi rytinėje Lietuvos dalyje ir ribojasi su Latvija ir Baltarusija. Utenos regione yra 2500 km valstybinių kelių, juos žiemą vasarą prižiūri Anykščių, Ignalinos, Molėtų, Utenos ir Zarasų kelių tarnybos. Ištisus metus rūpestingai prižiūrime ne tik svarbiausius per Utenos regioną nutiestus kelius, kurie nuolat modernėja, o jais važiuoja vis didesni transporto srautai, bet ir viso regiono krašto ir rajoninius kelius. Tai gerina mūsų regiono ekologinę situaciją ir didina eismo saugumą. Mūsų įmonės kolektyvas dirba atsakingai ir nuoširdžiai, ir savo kelius prižiūri taip, kad jie būtų saugūs ir patogūs visiems eismo dalyviams visais metų laikais. Malonių kelionių Utenos regiono keliais!

Vaiduolis Taraškevičius, VĮ „Utenos regiono keliai” Ignalinos kelių tarnybos viršininkas

Sukūrus regionines įmones, racionaliau naudojami mechanizmai kelių tarnyboms atliekant kelių priežiūros darbus, tiksliau paskirstomos lėšos, geriau koordinuojami projektavimo darbai. Palyginti su aplinkinių šalių keliais, prieš kai kurias kaimynes mes galime didžiuotis, bet Europos šalių kontekste turėtume stipriau pasitempti. Kadangi nemažai taisymo darbų atliekama magistraliniuose keliuose, jų būklė gerėja. Deja, kasmetinės kelių pavasarinės ir rudeninės apžiūros rodo, kad krašto ir ypač rajoninių kelių techninė būklė prastėja, tad reikėtų skirti daugiau dėmesio šių kelių dangoms atnaujinti, taip pat eismo saugumui gerinti. Manau, kad valstybinių kelių tinklas išvystytas pakankamai gerai. Senstant kelių infrastruktūrai, augant transporto intensyvumui kelių priežiūros poreikis didėja. Keliai tampa trapesni, dangos mažiau elastingos, ir tai kelia nemažą susirūpinimą. Laiku į kelius investuoti pinigai sumažintų problemų ateityje. Manau, kad Lietuvoje veikianti kelių priežiūros sistema yra lanksti, ji pasiteisino; pagal savo kelių kokybę lenkiame kitas Baltijos šalis. Sumažėjo kelių tarnybos valdymo aparatas, tapo lankstesnė mechanizmų, atsarginių dalių, medžiagų ir kito inventoriaus įsigijimo tvarka. Reikėtų populiarinti kelininko inžinieriaus specialybę, siekti pritraukti jaunimo. Būtina ir toliau plėtoti švietėjišką veiklą saugaus eismo tema, diegti pažangias saugaus eismo priemones, taip pat Lietuvos keliams ir jais besinaudojantiems žmonėms palinkėčiau, kad visi Lietuvos keliai būtų prižiūrimi kokybiškai, kad jie būtų saugūs ir naudotojo akiai patrauklūs. Visiems eismo dalyviams linkiu pakantumo vienas kitam ir saugių, malonių kelionių.

Rimvidas Leonavičius,VĮ „Utenos regiono keliai”, Techninio ir projektų rengimo skyriaus viršininkas

Dabartinę kelių būklę vienareikšmiškai įvertinti sunku. Manau, magistralinės reikšmės kelių būklė gerėja, tačiau krašto ir rajoninių kelių būklės kreivė po truputį slenka žemyn. Daugiau dėmesio reikėtų skirti krašto ir rajoninių kelių dangoms, nes jos kasmet prastėja. Negalima pamiršti eismo saugumo prioritetų – tai pėsčiųjų ir dviračių takų įrengimas, apsauginių atitvarų statymas, esamų sankryžų pertvarkymas į žiedinio tipo sankryžas ir pan. Labai didelę įtaką avaringumui turi pats žmogus (vairuotojas) ir vairavimo kultūra. Yra įdiegta nemažai greitį mažinančių priemonių, greitį ribojančių ženklų, tačiau daugelis vairuotojų šias priemones piktybiškai ignoruoja. Pastaruoju metu daugumą įskaitinių eismo įvykių padaro neblaivūs vairuotojai. Manau, tokiems vairuotojams reikėtų griežtesnių drausminimo priemonių. Švietėjiška programa iš tiesų gerai atliekama su ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikais, tačiau vyresnio amžiaus žmonių nelabai pasiekia, čia ją dar galime tobulinti. Būtina intensyviau diegti eismo saugumo Palinkėčiau, kad Lietuvos keliai neprarastų anksčiau užtarnautų gerų būklės įvertinimų. O žmonėms, besinaudojantiems Lietuvos keliais, noriu palinkėti vairuoti kuo saugiau ir tolerantiškai vertinti kelininkų darbą, nes kelininkai stengiasi užtikrinti visiems kuo geresnes važiavimo sąlygas tiek vasarą, tiek žiemą.

Naujienų archyvas