TRK

Telšių regiono keliai

2015-10-09  Telšių regiono keliai info

Jau „Senosios Žemaičių žemės XVI a. geografiniame žodyne", parengtame J. Spruogio, aprašyti trys keliai, jungę Telšius su aplinkiniais miesteliais: vienas ėjo iš Mažųjų Dirvėnų valsčiuje buvusio Žemaičių vyskupui priklausiusio Luokės miestelio, kitas - iš Rubežaičių Viešvienų valsčiuje, trečias - iš Telšių valsčiuje buvusios Žemaičių vyskupui priklausiusios Lieplaukės. 1918 m. Lietuvai paskelbus Nepriklausomybe, kelių kryptys ir jų išdėstymas bei tankis neatitiko jaunos valstybės poreikių.

Šios Žemaitijos dalies kelininkų laukė sunkus, bet prasmingas darbas, kad Telšių ir Mažeikių apskrityse atsirastų tokie ištiesinti keliai, kaip yra dabar: Šiauliai-Palanga, Užventis-Tryškiai-Viekšniai, Užventis-Varniai, Mažeikiai-Plungė-Tauragė, Telšių, Plungės ir Mažeikių aplinkkeliai, taip pat Anulyno-Tirkšlių, Plungės-Vėžaičių, Luokės-Janapolės ir kt. keliai. Sovietų valdomoje Lietuvoje keliams taip pat buvo skiriama daug dėmesio. Kelininkai rodė savo puikius gebėjimus ne tik atstatyti po Antrojo pasaulinio karo sugriautą kelių tinklą, bet ir palaikyti geras važiavimo sąlygas Atkūrus nepriklausomybę, Lietuvos Respublikos susisiekime ministerija, vadovaujant ministrui Jonui Biržiškiui, pradėjo kelių ūkio valdymo reformą. Kaip ir kitose šalies apskrityse, remiantis tais pačiais teisiniais dokumentais 1995 m. kovo 23 d. buvo įkurta ir valstybės įmonė „Telšių regiono keliai”, Jos direktoriumi paskirtas Romualdas Kačerauskas, pavaduotoju kelių priežiūrai Albertas Šiuipys, vyr. inžinieriumi Stasys Armalis, vyr. buhaltere Dalija Ruškienė, vyr. mechaniku Zigmantas Vaičiulis. įmonės administracinis darbas atliekamas Telšiuose. Kelių priežiūros, taisymo, tiesimo darbams planuoti, projektinei dokumentacijai sudaryti, kelių techninės priežiūros darbams atlikti, įmonės veiklos apskaitai vykdyti buvo sukurti pavaldūs padaliniai: Telšių, Plungės ir Mažeikių kelių tarnybos, techninė-ekonominė, operatyvinės informacijos, darbų saugos bei gamtosaugos, buhalterinės apskaitos, personalo, mechanizacijos, energetiko tarnybos, įsteigtas archyvo-bibliotekos padalinys. Užsitęsusio ekonominio sunkmečio metais Telšių regiono kelininkams pavyko rasti optimalių sprendimų įmonės įstatuose aprašytoms paslaugoms teikti ir darbams vykdyti, eismo dalyvių saugumui keliuose užtikrinti. Nors lėšų stygius nuolat riboje veiklą, šie darbai buvo vykdomi racionaliausiu būdu, orientuojantis j pagrindinę misiją: garantuoti eismo dalyviams LAKD nustatytą priežiūros lygį atitinkančią techninę kelių kokybę. Teko atsisakyti net apie 40 proc. darbuotojų, bet pagrindinės veikos darbai niekada nebuvo nutrūkę, ir kelių naudotojai dėl to neturėjo didesnių problemų. Įmonė nuosavybės teise valstybei priklausantį ir jai perduotą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise, įmonei priklausančioms Telšių, Plungės ir Mažeikių kelių tarnyboms pavesta prižiūrėti 1309 km valstybinės reikšmės kelių, iš jų 67 km yra magistraliniai, 344 km krašto ir 898 km rajoninės reikšmės keliai. Šiuo metu kolektyvo žinioje yra 95 tiltai ir viadukai, jų bendras ilgis-2886 m. 2014 m. VĮ „Telšių regiono keliai” vidutinis metinis darbuotojų skaičius buvo 142 darbuotojai, iki 2015 m. rugsėjo 1 d. padidėjo iki 145. Darbuotojų poreikis didėja dėl kolektyve prasidėjusių natūralios kaitos procesų, – juk nuo 1995 m., kai įmonė buvo įsteigta, prabėgo jau 20 metų. Būtina rūpintis naujais darbuotojais, pamaina rytojui. Tačiau visi dirbantys veteranai iki šiol yra puikūs savo srities specialistai, tikri profesionalai, dauguma turi profesinės kompetencijos pažymėjimus vadovauti susisiekimo komunikacijų objektų projektavimui, statybai, techninei priežiūrai ir pan. Nemažai jų yra geri jaunimo ugdytojai, rodantys sektiną pavyzdį. Iš VĮ „Telšių regiono keliai’1 gamybinių padalinių pirmoji buvo 1995 m. sukurta Telšių kelių tarnyba. Jai vadovauti buvo paskirtas buvęs darbų vykdytojas Antanas Kazlauskas; nuo 2009 m. kovo 23 d. jį pakeitė kelių inžinierius Zenonas Rubavičius. Tarnyboje buvo suburti 75 darbuotojai. Per ilgą plėtros procesą taip susiklostė, kad dabar Telšių kelių tarnybos pagrindinė gamybinė bazė yra Džiuginėnų kaime, o mechanizmų remonto dirbtuvės – Telšių mieste, šalia įmonės administracijos pastato. Nutolęs vienintelis smulkus nuolat veikiantis kelių priežiūros padalinys įsikūręs Varniuose. Šiai kelių tarnybai pavesta prižiūrėti 435,5 km kelių. Telšių kelių tarnyboje yra daug puikiai dirbančių darbuotojų: labiausiai išsiskiria daug metų dirbantis kelio darbininkas Alfonsas Ramančauskas, vairuotojai Virginijus Klapatauskas, Petras Kulevičius, vyresnysis kelių meistras Alvydas Klemanskis, mechanizatoriai Juozas Žilevičius, Jonas Ramonas, Kazimieras Sirutis ir kt. 1995 m. rugpjūčio 1 d. prie V] „Telšių regiono keliai” buvo prijungta Plungės kelių tarnyba (buvusi V] „Plungės automobilių keliai”). Tarnybai vadovauti paskirtas Vladas Zabielius, o nuo 1998 m. birželio 10 d. – Rimas Žiūraitis. Šios tarnybos pagrindinė gamybinė ir technikos saugojimo bei remonto bazė suformuota Plungėje. Jai pavaldūs nuolat veikiantys smulkūs kelių priežiūros padaliniai įsteigti Plateliuose ir Rietave. Tarnybai pavesta prižiūrėti 462,9 km kelių. Nedidelio darbštaus kolektyvo branduolys: vairuotojai Albertas Rimeikis, Antanas Turskis, KSM mašinistas Deimantas Bagdonavičius, vyresnysis kelio meistras Pranas Poškus, vyresnysis mechanikas Vacys Kontvainis, vairuotojas-brigadininkas Vladas Šimkus, KSM mašinistas Algimantas Kontrimas ir kt. 1996 m, balandžio 1 d. prie V] „Telšių regiono keliai” prijungta Mažeikių kelių tarnyba, sukurta padalijus V] „Mažeikių automobilių keliai” j dvi dalis. Naujos tarnybos 57 žmonių kolektyvo vadovu tapo Rimantas Jukna, o nuo 1999 m. gruodžio – Silvestras Micheenko.

Telšių regiono kelių tinklas 2015 m. (1997 m.)

Dangos Keliai, km
Magistraliniai Krašto Rajoniniai Išviso
Asfalto 64,58 (20,2) 114,262(54,8} 111,893(31,4) 290,735(106,4)
Juodosios dangos 2,65(47) 230,229(196) 383,44 (327,8) 616,319(570,8)
Cementbetonio
Žvyro 402,711(633) 402,711(633)
Grindinys
Iš viso 67,23 (67,2) 344,491 (250,8) 898,044(992,2) 1309,765(1310,2)

Šios tarnybos pagrindinė gamybinė bazė su technikos saugojimo ir remonto pastatais yra Mažeikiuose, o Sedoje įkurti tarnybai pavaldūs smulkūs kelių ir tiltų priežiūros padaliniai. Bendras prižiūrimų kelių ilgis siekia 411,4 km. Ši vėliausiai prie įmonės prisijungusi ir mažiausią tinklą turinti kelių tarnyba pagal darbų apimtį nenusileidžia kolegoms iš Telšių ir Plungės. Mažeikiškiai ne kartą sulaukė rajono žmonių pagyrimų už kokybišką ir kruopštų darbą. Gerai darbe ir įvairaus lygio greiderininkų varžybose pasižymėjo buvęs ilgametis darbuotojas Benas Tamašuitis. Įvaldęs priskirtą techniką daug metų labai kruopščiai ir sąžiningai pavestus darbus atlieka Antanas Beržanskis. Nuolat dalyvauja barstytuvų vairuotojų varžybose, gerai ir sąžiningai visas pavestas užduotis atlieka vairuotojai Darius Kryžius, Algirdas Montvydas, Voldemaras Gineitis. Kokybiškai dirba tiltų remonto brigada, vadovaujama darbų vadovo Rimgaudo Pupkaus. Tiltininkų padalinyje vertinami geri specialistai Žydrūnas Vikšras, Žanas Klykovas, Alvydas Jasas, Sedos kelių priežiūros padalinyje- mechanizatorius Linas Majauskas. Mažeikių kelig tarnyboje darbų vadovas Vidmantas Poškus dažnai vadinamas vienu stipriausių savo profesinės srities žinovų; kelių priežiūrai puikiai vadovauja vyresnieji kelių meistrai Kazimieras Eičinas ir Tomas Simutis, Kad tarnybos technika būtų tvarkinga ir paruošta darbui, nuolat rūpinasi vyresnysis mechanikas Vytautas Juknevičius. įmonės diegiamos naujos technologijos, įsigyjama žymiai galingesnė, nei turėtoji anksčiau, technika užtikrina didesnį darbo našumą ir efektyvumą. Kolektyvas tai ypač pajuto, kai buvo nupirkti vakarietiški didelės keliamosios galios savivarčiai automobiliai, manevringi ekskavatoriai ir greideriai, ratiniai traktoriai, šienavimo įranga. Toliau vystoma transporto priemonių valdymo bei kontrolės kompiuterinė sistema. Šiuo metu įmonės technikos parke yra 6 įvairių tipų ekskavatoriai, 12 krautuvų,’6 savaeigiai motoriniai volai, 13 traktorių, 4 buldozeriai, 14 autogreiderių, asfaltbetonio dangų remonto įrenginys, 3 balniniai vilkikai, 20 savivarčių automobilių su sniego valymo ir druskos barstymo įranga, kitų kelių tiesimo mašinų bei transporto priemonių. 2013 m. nupirkta slidumų šalinime keliuose žiemą įranga, pilanti ant dangos tik NaCI sūrymą. Šis slidumų mažinimo būdas yra ekonomiškesnis dėl mažesnio sunaudojamos medžiagos kiekio. 2014 m. nupirktos 4 transporto priemonės, tarp jų ir naujas specialios paskirties krovininis automobilis MAN TGS 33.44C 6×4 BB su patobulintu sniego valymo priekiniu ir šoniniu verstuvu ir tobulesne barstymo įranga. Žiemos tarnybos darbų organizavimo meistrai nuolat anksti ryte vyksta tikrinti kelių būklės. Dažnai nustatomi apledėję trumpi ruožai, tiltai ar viadukai, sankryžos. 2013 m. įmonė įsigijo didesnio pravažumo automobilius ISUZU D-max, o 2014 m, nupirkta ir jų kėbuluose sumontuota druskos barstymo įranga, kurios talpa 0,5 m3, barstymo plotis nuo 1,0 iki 10 m, jų svoris 130 kg. Dirbant su šia įranga, kai išberiama druskos 15 g/m2, 6 m pločiu, su turimu medžiagos kiekiu galima nubarstyti iki 8 km kelio ruožą. Budintis meistras tuo pačiu važiavimu turi galimybę ir pabarstyti trumpus plikledžio padengtus kelių ruožus – tokiu būdu mažinamos kelių priežiūros sąnaudos. 20 metų- pakankamai ilgas laiko tarpas, kad galėtume atsigręžti atgal, pasidžiaugti tuo, kas padaryta. Bet svarbiausia yra judėti į priekį, tobulėti, nesustoti ties tuo, kas pasiekta.

Romualdas Kačerauskas, VĮ „Telšių regiono keliai” direktorius

Šiuolaikiška, moderni, inovatyvi – visi šie epitetai tinkamai apibūdina mūsų įmonę. Plėsdami savo veiklą, kurdami darbo vietas, gerindami infrastruktūrą, statydami ir remontuodami kelius, tvarkydami aplinką kuriame pridėtinę vertą, prisidedame prie krašto ekonomikos stiprinime ir Lietuvos, kaip tranzito valstybės, įvaizdžio. Kryptinga ir šiuolaikiška vadyba, tikslingos investicijos leido pelnyti eismo dalyvių ir visuomenės pasitikėjimą bei pasiekti gerų veiklos rezultatų. Įmonės veiklos rezultatų kreivė turėjo ir turi aiškią tendenciją kilti aukštyn. Svarbiausias mūsų veiklos principas – kad keliai būtų saugūs ir patogūs. Vedami šio tikslo siekiame kuo efektyviau teikti paslaugas, tenkinti eismo dalyvių poreikius paisant aplinkos ir visų visuomenės grupių interesų. Dirbdami jaučiame atsakomybę už savo veiksmus, atliktais darbais norime parodyti, jog daugiausia dėmesio skiriame kelių eismo dalyviui, jo saugumui ir patogumui, o kelius tvarkome ir statome taip, kad jie galėtų tenkinti mūsų modernėjančios visuomenės poreikius.

Stasys Armalis, VĮ „Telšių regiono keliai” direktoriaus pavaduotojas

Manau, kad kelių regionai šiuo metu yra optimalūs, o jų stambinimas atitolintų kelių priežiūrą nuo keliais besinaudojančios visuomenės. Keltų tinklas yra lyg gyvas organizmas – su susikirtimais, nuvažiavimais, bendromis ribomis, nesusipratimais, sunkiai numatomomis problemomis ir t.t. Juo labiau, kad jis nenaujas ir reikalauja vis didesnio rūpesčio. idėjas kai kurie politikai darosi sau reklamą. Jiems galėčiau patarti, kad paieškotų patirties kaimyninėse Europos valstybėse. Visokių bandymų jau būta, tačiau niekas nesidžiaugia, kad panašios reformos būtų leidę sutaupyti lėšų ir pagerinti kokybę. Vokiečiai taip pat bandė persitvarkyti, bet po kelių bandymų atskirose žemėse susidarė nuomonę, kad situacija keliuose keičiasi nedaug, darbai neatpigo, o kelių priežiūros valdymas tapo žymiai sudėtingesnis ir brangesnis. Galiausiai buvo nuspręsta nebeeksperimentuoti ir kelių priežiūrą palikti valstybės rankose, racionaliai apibrėžus Šių įmonių veiklą. Kelių priežiūra neturėtų būti verslas siekiant didesnio pelno. Gera kelių priežiūra neįmanoma su šiuo metu jai skiriamais pinigais. Mūsų įmonės gyvuoja ir su mažu finansavimu, vykdydamos minimaliai pelningą veiklą. Valstybės kelių priežiūros įmonės pakankamai gerai modernizuotos. Žinoma, Šiam procesui ribų nėra, visada galima rasti kur tobulėti, ypač kompiuterizuojant darbus. Rinkoje atsirandančios technologinės naujovės yra operatyviai įdiegiamos ir mūsų veikloje. Nuomonė, kad privatus verslas galėtų pigiau ir efektyviau prižiūrėti Lietuvos kelius, yra klaidinga ir šiai veiklos sričiai neturėtų būti taikoma.

Silvestras Micheenko, VĮ „Telšių regiono keliai” Mažeikių kelių tarnybos viršininkas

Vertinai dabartinę Lietuvos kelių būklę reikia pažymėti, kad krizės metais, sumažinus finansavimą, Lietuvos kelių būklė pradėjo blogėti, ir šis blogėjimas jau tampa pavojingas visai kelių sistemai, neišskiriant tiltų, pralaidų, kelių dangų ir kitų kelio elementų. Kadaise didžiavomės prieš kaimynines valstybes savo keliais, dabar gi nebėra kuo didžiuotis, o dėl kai kurių kelių net gėda, kad juos taip nustekenom. Sukūrus regionines įmones buvo bandyta atskirti kelių priežiūrą nuo kelių remonto ir statybos. Pati idėja gera, bet esamas požiūris į regionines įmones ir jų finansavimas kelia abejonių. Įmonės, negaudamos reikiamo finansavimo, ieško papildomų darbų, dėl to nukenčia kelių priežiūra. Jeigu jau yra sukurtos įmonės kelių priežiūrai, tai reikėtų joms ir leisti tai daryti, užtikrinant reikiamą finansavimą, kad įmonėms netektų galvoti apie visokias pertvarkąs bei reorganizacijas ir apie tai, kaip išgyventi. Nuo to kelių būklė ir jų priežiūra tik gerėtų. Juk valstybė sukūrė kelių priežiūras įmones, kad jos atliktų paslaugą Lietuvos piliečiams kad keliai visada būtų reikiamai prižiūrimi

Naujienų archyvas