TRK

Tauragės regiono keliai

2015-10-09  Tauragės regiono keliai info

Tauragės apskrityje nuo seno garsus Peterburgo-Berlyno magistralinis kelias, nutiestas 1830-1836 m. Tai buvo vienas labiausiai prižiūrimų kelių: jis keletą kartų rekonstruotas, kelis kartus keista jo danga: grindinį keitė skalda, vėliau asfaltbetonio danga. Pirmoji kelius prižiūrinti organizacija Tauragėje, kaip ir visose tuometinėse apskrityse, įsteigta 1944 m. - buvo įsteigtas Tauragės apskrities kelių skyrius, po metų vietoj jo sukurtos atskiros sąjunginių ir respublikinių kelių organizacijos: 126-iasis kelių eksploatacijos ruožas (KER-126) ir Tauragės KER.

Vėliau šios abi organizacijos buvo sujungtos ir po kelių reorganizacijų iki 1991 m. veikė Autokelių valdyba. Tauragės kelių valdyba tuo metu buvo viena didesnių kelių organizacijų; ji ne tik remontavo ir prižiūrėjo kelius, bet ir juos tiesė, atlikdavo asfaltavimo darbus Tauragės, Jurbarko, Kauno, Šilalės ir kitų aplinkinių rajonų tiesiamuose bei rekonstruojamuose keliuose. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Tauragės valstybinė kelių valdyba įsikūrė tame pačiame pastate, kuris buvo pastatytas apskrities kelių skyriui dar 1944 m. Valstybės įmonė „Tauragės regiono keliai” veikia nuo 1995 m. Šiuo metu įmonėje dirba 160 darbuotojų. Įmonės prižiūrima kelių teritorija apima pietvakarinę Lietuvos dalį ir ribojasi su Rusijos federacijos Kaliningrado sritimi. Labai atsakingai prižiūrimi valstybinės reikšmės automobilių keliai Tauragės, Jurbarko, Šilalės bei Pagėgių savivaldybių teritorijose. Pagrindinė įmonės veikla – kelių priežiūra. Didžiąją įmonės pajamų dalį (apie 80 proc. visų pajamų) sudaro LR kelių priežiūros ir plėtros finansavimo dalis, skirta kelių priežiūrai. Ji priklauso nuo prižiūrimų kelių ilgio, svarbos bei nustatyto kelių priežiūros lygio. Kita dalis apie 20 proc.) – tai lėšos, gaunamos už rangos darbus, atliktus kitoms organizacijoms, taip pat už medžiagų realizavimą bei įvairias paslaugas. VĮ „Tauragės regiono keliai” atsakinga už valstybinių kelių, esančių Tauragės regione, priežiūrą ir plėtrą. Įmonė prižiūri 1436,945 km valstybinės reikšmės kelių, tarp jų 65,968 km magistralinių, 337,476 km krašto ir 994,501 km rajoninės reikšmės kelių. Asfaltinių dangų yra 824,809 km, arba 57,40 proc.; kiti 612,136 km, arba 42,60 proc., yra žvyrkeliai. Įmonės tiksiąs – vykdyti valstybės nustatytas užduotis, prižiūrint valstybinės reikšmės kelius, tiltus, kelio statinius, eismo reguliavimo priemones bei želdinius, išlaikyti kelių priežiūros normatyvų apibrėžtą kelių priežiūros lygį, sudaryti tokias sąlygas, kad valstybiniais keliais galėtų vykti nepertraukiamas, saugus ir patogus transporto priemonių eismas. Ypatingas dėmesys skiriamas pasienio zonoje bei Nemuno žemupyje esantiems keliams. Tauragės regiono kelių tinklas kasmet gerinamas: tiesiami nauji kelių ruožai (Panemunės-Sovetsko aplinkkelis), rekonstruojami ir stiprinami esami keliai, asfaltuojami žvyrkeliai. Tačiau svarbiausias įmonės uždavinys -tinkamai eksploatuoti ir prižiūrėti valstybinės reikšmės kelius žiemos ir vasaros sezonų metu. Nuolatinis įmonės rūpestis yra valstybinės reikšmės kelių, tiltų, viadukų bei kitų kelio inžinerinių statinių priežiūra ir remontas. Pagėgių savivaldybės keliai patenka į specifinę zoną, kuri labai priklauso nuo Nemuno vandens lygio rudenį ir pavasarį. Patvinus Nemunui užliejamos ne tik pievos, bet ir nemažas kelių tinklas, tiltai. Po vandeniu patenka valstybinių kelių ruožai, kurių bendras ilgis siekia 42 km, ir 6 tiltai. Priklausomai nuo meteorologinių sąlygų, per metus gali būti po keletą potvynių: rudens, žiemos, pavasario, Staigiai kylantis potvynio vanduo padaro daug žalos ir valstybinių kelių tinklui. Didžiausią žalą keliams atneša pavasariniai potvyniai, kurie sutampa su Nemuno ledonešiu. Stipri patvinusio vandens srovė išplauna žvyro dangą, išgraužia kelio sankasa, nulanksto kelio ženklus, tiltų turėklus, išrauna signalinius stulpelius. Atslūgus potvynio vandeniui tenka atkurti sugadintus kelius, eismo reguliavimo priemones, remontuoti tiltus. Kiekvieną pavasarį kelius tenka taisyti ir dėl pavasarinio polaidžio padaromos žalos. Per apskrities teritoriją tęsiasi magistralinio kelio Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas 66 km ruožas, taip pat panemune besidriekiantis keliautojų pamėgto krašto kelio Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda beveik 118 km ruožas. Nors Tauragės regione žvyrkeliai sudaro nemažą visų valstybinių kelių dalį, pastaraisiais metais dėl įvairių priežasčių jų asfaltavimo tempai sulėtėjo. Regione dar yra nemažai gyvenviečių, kurias kertantys keliai yra be asfalto dangos. Didesnis dėmesys Šiuo metu skiriamas iki 3 km ilgio kelių ruožams, likusiems tarp jau išasfaltuotų kelių, ir kelių ruožams per gyvenvietes. Kasmet, priklausomai nuo skiriamo finansavimo atliekami tiltų ir vandens pralaidų remonto darbai, tvarkomos kelių sankasos, greidenuojami žvyrkeliai. Daug dėmesio skiriama asfaltbetonio dangų priežiūrai bei remontui, tačiau lėšų šių dangų dėvėjimosi sluoksniui atstatyti nepakanka. Esant nepakankamam finansavimui, regiono valstybinių kelių daugelio ruožų sankasų, asfaltbetonio dangų, vandens nuleidimo griovių, žvyro dangos sluoksnių techniniai parametrai nuolat blogėja. Yra kelių ruožų, kurie remonto laukia daugiau nei 10 metų. Juodųjų dangų remontas (paviršiaus apdorojimas) „Secmair” me chanizmu, dangų laistymas bitumo emulsija ar plyšių užtaisymas mastikomis situaciją pagerina tik iš dalies.

VĮ „Tauragės regiono keliai” prižiūrimų kelių tinklas, 2015 m. (2000 m.)

Dangos Keliai, km
Magistraliniai Krašto Rajoniniai Iš viso
Asfalto 38,708(30,59) 276,386(116,78) 98,648(17,11) 413,742(164,48)
Juodosios dangos 27,260(35,50) 100,09(220,43) 283,717(209,33) 411,067(465,26)
Cementbetonio 0,34 (-) 0,34 H
Žvyro 610,327(600,45) 610,327(600,45)
Grindinys 1,469 H 1,469 (-)
Iš viso 65,960(66,09) 376,476(337,21) 994,501 (826,89) 1436,945(1230,19)

Įmonė prižiūri 119 tiltų, kurių bendras ilgis – 4238,49 m. Jurbarko tiltas per Nemuną – ilgiausias automobilių tiltas Lietuvoje (494 m). Jis pastatytas 1978 m. ir artimiausiu metu būtina atlikti jo kapitalinį remontą. Šio tilto statyba buvo ekonomiškai pagrįsta, tai svarbus transporto mazgas tarp regionų, nukreipiantis nemažą transporto srautą iš Lietuvos šiaurės vakarų į pasienį su Lenkija ir visa Europa. Įmonė didelį dėmesį skiria eismo saugumui – vykdoma Švietėjiška veikla, planuojamos ir diegiamos įvairios inžinerinės eismo saugumą gerinančios priemonės. Kasmet švietėjiškai veiklai vykdyti įmonei skiriama 14,5 tūkst. eurų. Už šias lėšas įsigyjama įvairių šviesą atspindinčių priemonių, jos dalijamos per saugaus eismo akcijas mokyklose, seniūnijose, bendruomenėse, parapijose. Pastaraisiais metais įmonės prižiūrimuose valstybinės reikšmės keliuose įdiegta nemažai įvairių inžinerinių eismo saugumo gerinimo priemonių. Siekiant pagerinti eismo saugumą rekonstruota 11 sankryžų į žiedines, atlikta keleto nesaugių sankryžų rekonstrukcija – įrengtas jų apšvietimas ir saugumo salelės su atskira eismo juosta kairiajam posūkiui, įrengti pėsčiųjų ir dviračių takai maršrutais Šilalė-Žadeikiai ir Tauragė-Lauksargiai. Siekiant užtikrinti pėsčiųjų saugumą, įmonės keliuose įrengta nemažai greičio mažinimo priemonių – iškiliųjų pėsčiųjų perėjų. Gerinant avaringų kelių ruožų saugumą ir mažinant nuvažiavimo nuo kelio pavojų įmonės prižiūrimuose keliuose įrengiami apsauginiai metaliniai atitvarai. Toliau diegiant inžinerines saugaus eismo gerinimo priemones, priklausomai nuo skiriamo finansavimo, numatoma įrengti pėsčiųjų ir dviračių taką Jurbarko priemiestinėje zonoje į Rotulių gyvenvietę šalia keiio Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda. Šis kelias driekiasi vaizdingomis Panemunių regioninio parko vietovėmis ir sutraukia daug turistų iš Lietuvos ir užsienio. Taip pat numatoma įrengti pėsčiųjų ir dviračių takus iš Tauragės į Baltrušaičių ir Norkaičių gyvenvietes, rekonstruoti pėsčiųjų ir dviračių taką per Rūkų ir Stoniškių gyvenvietes. Numatoma įrengti žiedines sankryžas kelio Tauragė-Pašventys sankryžoje su keliu Tauragė-Vališkiai-Sakalinė, kelio Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas sankryžoje su kelio A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda jungiamaisiais keliais. Pagal parengtus projektus įrengti šaligatvius ir rekonstruoti važiuojamosios dalies dangą planuojama Viešvilės ir Lumpėnų gyvenvietėse. Vykdant kelių priežiūrą ypač svarbi techninio ir projektų rengimo skyriaus veikla. Šiais metais į skyrių buvo priimti 3 jauni specialistai. Skyriaus darbuotojai rengia žvyrkelių asfaltavimo ir asfalto dangų rekonstrukcijos techninius projektus, ruošia techninę dokumentaciją kelio defektams taisyti, vykdo jmonės prižiūrimų valstybinės reikšmės kelių kadastrinius matavimus. Šiems darbams atlikti naudojama moderni jranga – GPS „Trimble GNSS R8″, elektroninis tacheornetras „LeicaTC705″, o projektavimo darbai atliekami programa „AutoCad Civil 3D”. Įsigyta įranga paspartino kelių kadastrinius matavimus, pagerino projektavimo darbų kokybę. Norima atgaivinti Hanzos kelią – nutiesti tiltą iš Skandinavijos valstybių per Estiją, Latviją, Lietuvą, Karaliaučiaus sritį j Vokietiją. Tranzitinis kelias eitų iš Skandinavijos kraštų (keliantis keltais) j Taliną ir per Rygą, Šiaulius, Tauragę, Tilžę, Karaliaučių pasiektų Berlyną. 2015 m. nutiestas Panemunės aplinkkelis, pastatyti nauji tiltai per Nemuną ir Nemuno prataką pagerins susisiekimą su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi ir per ją einančiu tranzitiniu keliu į Lenkiją ir Vokietiją.

Vytautas Povilaika VĮ „Tauragės regiono keliai” direktorius

Per dvidešimt VĮ „Tauragės regiono keliai” darbo metų tinkamai planuojant kelių mechanizmų naudojimą ir efektyviau juos naudojant atsirado galimybė optimizuoti darbuotojų skaičių: 1995- 2015 m. darbuotojų sumažėjo nuo 220 iki 160. Kiekvienam mechanizatoriui priskirti 2-3 kelių priežiūros mechanizmai, dauguma darbuotojų įgijo šalutines kvalifikacijas. Pagrindiniai mechanizmai ir transporto priemonės turi kontrolės sistemas GPS/ GSM. Prioritetai tobulinti valstybinių kelių priežiūrą: mažinti valstybinių kelių tinklą; tankinti oro ir kelių sąlygų stebėjimo tinklą, palaikyti glaudų ryšį su meteorologais; gerinti darbų organizavimą, efektyviau naudoti kelių mechanizmus, darbo taiką, taupyti energijos išteklius ir medžiagas. Avaringumui mažinti reikia: tobulinti įstatymus, susijusius su eismo saugumu; daugiau dėmesio skirti saugaus eismo propagavimui mokymo įstaigose; aktyviai šviesti bendruomenių narius saugaus eismo srityje, organizuojant konkursus; reikiamai finansuoti inžinerinių saugaus eismo priemonių diegimą šalies keliuose. Mūsų įmonės kelininkų kolektyvas kelius prižiūri ir tvarko taip, kad jie eismo dalyviams būtų saugūs ir patogus visais metų laikais.

Stasys Būrė, VĮ „Tauragės regiono keliai” direktoriaus pavaduotojas

Valstybinių kelių būklė per pastaruosius kelerius metus pablogėjo. Ypač suprastėjo asfalto ir žvyro dangos. Mažai dėmesio skinama žvyrkelių profiliuojamo sluoksnio atkūrimui, todėl danga Valstybinių kelių priežiūra vykdoma planingiau, kokybiškiau negu vietinių, todėl ir valstybinių kelių tinklas geresnis. Vietinių kelių remonto ir priežiūros konkursus dažnai laimi organizacijos. Nemažai problemų prižiūrint valstybinius kelius kelia vandalizmas keliuose. Dėl sulaužytų kelio ženklų, sugadintų kelio statinių gali įvykti avarijos. Žemės ūkio ir kita sunkiasvorė technika, važiuojanti keliu, dažnai teršia bei laužo asfalto ir žvyro dangas. Ypač daug pažeidimų daroma kertant miškus ir medieną kraunant kelio juostose. Reikalingos veiksmingesnės pažeidėjų drausminimo priemonės, kelius prižiūrinčių įmonių darbuotojams būtina suteikti įgaliojimus rašyti pažeidimų protokolus.

Jonas Dambrauskas, VĮ „Tauragės regiono keliai” Šilalės kelių tarnybos viršininkas

Avaringumo lygis Lietuvoje aukštas, ir tendencijos pastaruoju metu nedžiugina. Žuvusiųjų ir sužeistųjų eismo įvykiuose skaičius nemažėja arba mažėja ne taip stipriai, kaip norėtųsi. Keliuose įvyksta avarijos, Žūsta žmonės, tačiau, 90 proc. atvejų, tai nutinka ne dėl prastos kelių būklės, bet dėl vairuotojų chuliganiško elgesio eisme taisyklių nepaisymo. Didėjančio avaringumo priežasčių išties yra daug: ne visur eismo intensyvumą atitinka kelio parametrai, vairuotojai nesilaiko nustatyto greičio, taip pat būna susidūrimų su laukiniais gyvūnais. Dabar keliuose įrengiamos inžinerinės techninės priemonės (žiedinės sankryžos, saugumo salelės, pavojingų kelio ruožų apšvietimas, greitį mažinantys kalneliai, kelių aptvėrimas ir daugelis kitų), skirtos gerinti eismo saugumą.

Naujienų archyvas