MRK

Suvalkiečiai domisi ir rūpinasi magistraliniu keliu „Via Baltica“

2015-05-07  Petras Vizbaras, Keliai ir tiltai Nr. 1(9)

„Via Baltica“ – morališkai ir fiziškai pasenęs magistralinis kelias. Šis kelias – tranzitinio transporto jungtis tarp Europos, Baltijos ir Skandinavijos šalių, todėl sunkiasvoriaiautomobiliaisudaro pusę ar du trečdalius eismo srauto. Tokiems transporto srautams turėtų būti sudarytos tinkamos eismo sąlygos, kad nekiltų jokių trukdžių ar nenumatytų pavojų kelyje.

Transporto srauto intensyvumas kelyje „Via Baltica“ šiuo metu kelia dideles problemas saugiam eismui. „Kiekvienais metais įrenginėjame eismo saugumo priemones, bet jau praktiškai išsėmėme savo galimybes: sunkvežimiamsuždraudėme lenkti, pastatėme greičio ribojimo kelioženklus, įrengėme saugumo saleles. Jau keleri metai kaip eismo saugumo pagerėjimokelyje „Via Baltica“nepastebime“, – teigia įmonės „Marijampolės regiono keliai“ direktorius Juozas Litvinas. „Kiekvienais metais kelyje „Via Baltica“ Marijampolės regione žūva 7–8 žmonės. Tai sudaro trečdalį visų regione žuvusiųjų keliuose žmonių“, – tęsė įmonės direktorius. Praėjusiais metais buvo bandoma atskirti eismą triukšmo juostomis, bet vairuotojui praradus budrumą nors akimirkai, galima buvo laukti eismo įvykio.

Sunkiasvoris transportas

Kelią „Via Baltica“ypač gadina dideli transporto srautai ir krūviai kelio paviršiui. Ne paslaptis, kad nuo Marijampolės iki Kauno buvo statoma europinė vėžė „Rail- Baltica“. Ši europinė geležinkelio vėžė eina lygiagrečiai su keliu „Via Baltica“, todėl vyko intensyvūs statybos darbai. Sunkvežimiai dar labiau sugadino ir taip silpną apkrovoms kelią„Via Baltica“. „Kelių infrastruktūros plėtros finansavimo programa yra labai ribota ir nereikia tikėtis, kad sugadintą kelią bus galima greitai atstatyti. Šiais metais bandysime lyginti kelio dangą, kad eismo sąlygos nebūtų pavojingos“, – sakė J. Litvinas. Esmė slypi šiuo metu susidariusiose kelio provėžose, kurios trukdo barstyti kelią žiemos metu ir normaliai juo naudotis sausuoju metų laikotarpiu.

„Organizavome posėdžius, stengėmės aptarti esamą padėtį su projekto „Rail- Baltica“ rangovais. Bandėme įtikinti juos, kad statybinio transporto srautas aplenktų kelią „Via Baltica“. Tačiau „RailBaltica“ yra nacionalinės svarbos prioritetinisprojektas, todėl jokių konkrečiųveiksmų išsaugoti niokojamą kelią „Via Baltica“nebuvo“, – teigė įmonės direktorius. „RailBalticos“ vėžės statyboms buvo vežamos medžiagos ypač dideliais kiekiais, bet kelininkų nuogąstavimai dėl niokojamo kelio „Via Baltica“ nebuvo išgirsti. Paklaustas, ar AB „Lietuvos geležinkeliai“ketina padengti nuostolius už sugadinto kelio atstatymą, J.Livinas atsakė: „Galiu pasakyti, kad gauti nors dalinękompensacijąiš „Lietuvos geležinkelių“ magistraliniam keliui „Via Baltica“ atstatyti nesitikime, ir apie tai mes nieko net negirdėjome.“

Visuomenė privalės suprasti

Gerai yra tai, kad kelyje „Via Baltica“ tranzitinio transporto srautai yra išlikę tokie pat, ir jie nedidėja. Keleivinio transporto srautai yra šiek tiek mažesni. „Gal geopolitinė situacija, o gal ir euro įvedimaslėmė, kad keleivių srautai į Europą šiek tiek sumažėjo“, – analizavo J.Litvinas. Vis dėlto bendras transporto srautas kelyje „Via Baltica“ yra labai didelis. „Suprantama, kad šis kelias yra ypač svarbus, tačiau jeigu iš jo bus daroma šiuolaikinė automagistralė, visi regiono gyvenviečių ir kaimų keliai iškris iš magistralinio kelio konteksto, o sankryžos bus tik prie Kauno, Marijampolės, Kalvarijos miestų, Lietuvos ir Lenkijos pasienyje. Tai reiškia, kad žmonės iš aplinkinių kaimų rajone negalės lengvai kirsti magistralinio kelio „Via Baltica“. Jiems bus sunku suprasti ir susiorientuoti, kodėl negalima naudotis keliu, prie kurio jie gyveno visą gyvenimą, ir jie turės vargti, ieškodami apvažiavimų rajoniniais ar krašto keliais, kurių priežiūros lygis yra žemas“, – nuogąstavimais dalinosi įmonės vadovas J.Litvinas.

Kad ir kaip būtų, „Via Baltica“ buvo ir yra nuolatos gerai prižiūrimas kelias. Jis yra patogus tiek tranzitiniam, tiek ir vietiniam transportui. Aptariant magistralinio kelio „Via Baltica“ rekonstrukcijos mastus ir darbų eigą, visuomenei bus sunku įrodyti, kam to reikia, kodėlčia bus tokie dideli greičiai ir kodėl vietiniai gyventojai bus atkirsti nuo magistralinio kelio. Valstybiniu mastu situacija yra aiški, nes kelias privalo išlikti tranzitinis. Taip daro ir mūsų kaimynai lenkai. Lietuvos automobilių kelių direkcija yra parengusi kelio „Via Baltica“ rekonstrukcijos planą, ir jau yra sudėliojusi statybos dabų planą, kurį reikės sėkmingai įgyvendinti. Prasidėjus rekonstrukcijos darbams, psichologinė ir darbų įkarščio įtampa regione bus didelė.

Svarbu pasirūpinti, kad vietiniai gyventojai, kurie negalės įvažiuoti į magistralinį kelią, turėtų galimybę naudotis kokybiškais jungiamaisiais keliais, nors jų priežiūra ir nebus tokio aukšto lygio kaip kelio„Via Baltica“. Gali kilti įvairių problemų su vietinėmis bendruomenėmis, tačiau projektas yra svarbus ir stebimas ne tik nacionaliniu, bet ir europiniu lygiu. Tikėtina, kad bus statomi arba rekonstruoti jungiamieji keliai. Tikimasi, kad vietinių kelių priežiūra pareikalaus nemažai lėšų, kadangi dabar jų būkle nėra gera – nuolat trūksta lėšų jų saugiai eksploatacijai ar rekonstrukcijai finansuoti.

Avaringumas kelyje

Dažniausios avaringumo kelyje „Via Baltica“priežastys: didelis sunkiasvorių automobilių eismas, kurie juda labai arti vienas kito, didelė transporto koncentracija, nes kelias yra per siauras tokiam transporto srautui. Žiemos laikotarpiu kelias yra reguliariai barstomas, tačiau sunkiasvoris transportas pūgų metu stipriai suplakasniegą prie kelio dangos, todėl kelias tampa ypač slidus. Kita dažnai pasitaikanti pavojinga situacija kelyje – nulinė temperatūra ir su tuo susiję slidumai. Užtenka vieno mažiau patyrusio vairuotojoneteisingo manevro ar pasirinkto neleistino greičio, ir avarijos atveju kelias užblokuojamas ilgam.

VĮ „Marijampolės regiono keliai“ yra atlikę automobilių įvykių tyrimus, iš kurių galima daryti išvadas, kad krovininių sunkvežimių vairuotojai dažnai yra pervargę, nesilaiko darbo ir poilsio rėžimo grafikų. Dėl šios priežasties pasitaiko situacijų, kai įvykus avarijai vairuotojas teigia, jog buvo slidus kelias ir sunkvežimis tapo nevaldomas, nors tuo metu oro temperatūra buvo pliusinė ir važiavimo sąlygos buvo geros. Manoma, kad tokie atvejai įvyksta tik dėl didelio sunkvežimių, o neretai ir keleivinių autobusų vairuotojų nuovargio.

Svarbu pažymėti, kad avaringos situacijos susidaro ir dėl esamų provėžų magistraliniame kelyje. Manevruojant arba stabdant provėžos vėžė gali sudaryti priežastis didesniam avaringumui. Per parą kelyje „Via Baltica“ pravažiuoja daugiau nei penki tūkstančiai sunkvežimių ir dar dvigubai daugiau kitų transporto priemonių. Akivaizdu, kad sunkvežimių sudaromos provėžos asfalte trukdo didžiajai daliai eismo dalyvių. „Stengiamės per įvairias informacijos priemones šviesti visuomenę vairuotojus, kad žiemos metu visi būtų atsargesni kelyje. Mūsų regione avaringumas yra didesnis ir dėl vietinių gyventojų. Dažnai pasitaiko situacijų, kai pėstieji kerta magistralinį kelią neleistinose vietoseir tada jau turime tragiškas pasekmes“, – sakė „Marijampolės regiono kelių“ direktorius J. Litvinas.

Rajoniniai ir vietiniai regiono keliai

„Tikiu, kad visuomenėje bus nepatenkintų naujuoju „Via Balticos“ projektu. Jungiamieji keliai bus ganėtinai siauri, o įvažiavus į juos galingai žemdirbių technikai, eismas strigs. Gyventojams reikės naudotis rajoninių ir vietinių kelių tinklu, kuris šiuo metu nėra pritaikytas kelio „Via Baltica“ uždarymui. Jau dabar matau, kad reikės išasfaltuoti ir sustiprinti mažiausiai 20 km rajoninių kelių dangas, o gal ir daugiau. Siekiant, kad viskas vyktų sklandžiai, tikrai reikės daug investicijų į dabartinius rajoninius ir vietinius kelius, kurie taps pagrindiniai čia gyvenantiems žmonėms“, – susirūpinimą reiškė įmonės vadovas J.Litvinas.

Manoma, kad Marijampolės regiono vietiniai gyventojai galės naudotis senuoju keliu iš Kauno į Marijampolę, kuris liko pastačius kelią „Via Baltica“. Taip pat yra likęs ir senas kelias Marijampolė – Kalvarija. Tačiau dešinėje kelio pusėje likusios gyvenvietės ir kaimaiturės kirsti magistralinį kelią žvyrkeliais, kuriuos jau dabar būtina tvarkyti.

2016 m. pavasarį, prasidėjus kelio „Via Baltica“ rekonstrukcijai Marijampolės regione, bus reikalinga naujo kelio sankasa, kuriai pastatyti bus naudojami krašto, rajoniniai ir vietiniai keliai, jie taps ne tik statybinio transporto, bet ir tranzitinio transporto keliais. Galimų apvažiavimų būklė po ,,RailBalticos“ statybos yra apgailėtina. Reikia manyti, kad po magistralinio kelio „Via Baltica“ rekonstrukcijos minimi keliai bus netinkami naudoti, jeigu jie nebus atstatyti ir tinkamai sutvarkyti.

Tikėtina, kad Lietuvos automobilių kelių direkcijai kils didelis galvos skausmas išspręsti užduotį – kaip sukurti apvažiavimo kelių tinklą „Via Balticos“rekonstrukcijos metu. Vietiniai gyventojai tikisi, kad jiems bus sudaryta galimybė tinkamai naudotis geresnės kokybės apvažiavimo keliais ir kad po kelio „Via Baltica“rekonstrukcijos jie turės puikius regioninius kelius..

Naujienų archyvas