2020-12-30 Algirdas Aušra, Keliai ir tiltai Nr. 1(15) 2020
Istoriniame rajono centre - Trakuose - įsikūrė 5 tūkst. gyventojų, tačiau didžiausias savivaldybės miestas yra pramoninis bei komercinis centras Lentvaris, kuriame gyvena daugiau kaip 11 tūkst. gyventojų. Rajono teritorijoje - Aukštadvario regioninis parkas, Trakų istorinis nacionalinis parkas, Neries regioninis parkas, daug gamtosaugos draustinių. Taigi, teritorija nepaprasta istoriniu, kultūriniu, gamtiniu, pramoniniu aspektais.Savivaldybėje gyvena daug tautinių mažumų bendruomenių. Mes bendradarbiaujame su visomis bendruomenėmis. Trakai visuomet buvo daugiakultūris miestas, kuriame sutaria karaimų, totorių, lenkų, rusų bendruomenės. Neišskiriame nė vienos bendruomenės, o jų prašymus tenkiname pagal tuos pačius kriterijus, kaip ir visų kitų.Istoriniame rajono centre – Trakuose – įsikūrė 5 tūkst. gyventojų, tačiau didžiausias savivaldybės miestas yra pramoninis bei komercinis centras Lentvaris, kuriame gyvena daugiau kaip 11 tūkst. gyventojų. Rajono teritorijoje – Aukštadvario regioninis parkas, Trakų istorinis nacionalinis parkas, Neries regioninis parkas, daug gamtosaugos draustinių. Taigi, teritorija nepaprasta istoriniu, kultūriniu, gamtiniu, pramoniniu aspektais.
Savivaldybėje gyvena daug tautinių mažumų bendruomenių.
„Mes bendradarbiaujame su visomis bendruomenėmis. Trakai visuomet buvo daugiakultūris miestas, kuriame sutaria karaimų, totorių, lenkų, rusų bendruomenės. Neišskiriame nė vienos bendruomenės, o jų prašymus tenkiname pagal tuos pačius kriterijus, kaip ir visų kitų. Pavyzdžiui, karaimai pernai tvarkėsi Trakų kenesą ir gavo paramos iš Kultūros paveldo departamento bei iš mūsų savivaldybės. Organizuojame daug renginių, kur įvairių tautybių žmonės pristato savo kultūrinius skirtumus”, – pasakoja Trakų rajono merė Edita Rudelienė.
Savivaldybė turi ligoninę, polikliniką, gerai išplėtotos pirminės sveikatos priežiūros paslaugos seniūnijose. Gyventojai gauna visas būtinąsias medicinines paslaugas arčiau namų. Savivaldybėje veikia aukšto lygio akušerijos skyrius, į kurį vyksta gimdyti moterys iš Vilniaus ir iš aplinkinių miestų. Onkolinius susirgimus gyventojai gydosi Nacionaliniame vėžio institute Vilniuje.
Nors savivaldybė turi greitosios medicinos pagalbos skyrių, merės nuomone, geriau jį būtų perduoti centralizuotai stočiai, siekiant efektyvesnio aptarnavimo. Dėl to kalbama su Vilniaus greitosios medicinos pagalbos centru, kadangi iškvietimai organizuojami per bendrą greitosios pagalbos centrą ir pas ligonį vyksta ta medikų komanda, kuri tuo metu yra arčiausiai.
Trakų rajone, kaip daugelyje kitų savivaldybių Lietuvoje, medicinos personalo nuolat trūksta, ypač koronaviruso pan- demijos metu. Ligoninėse trūksta gydytojų, nes susirgus vie-
nam, kiti patenka į saviizoliaciją ir situacija tampa kritine. Atsiradus kasdieniams iššūkiams, reikalingi greiti sprendimai ir juos sa-vivaldybė daro.
Išvystytas ir subalansuotas mokyklų tinklas. Iš atokesnių vietovių moksleiviai vežami mokyklų geltonaisiais autobusiukais ir savivaldybės maršrutiniu transportu.
Šiuo sunkiu metu savivaldybė buvo Lietuvos kultūros sostinė.
„Kai perėmėme sostinės medį iš Rokiškio, jau buvome susiplanavę daugybę renginių bei parodų ir nė neįtarėme, kokie sunkūs mūsų laukė metai. Nuo kovo sustojus visiems renginiams, atradome naujų meno formų. Virtualioje erdvėje atidarėme parodas, rodėme spektaklius, koncertus. Šia patirtimi galės pasinaudoti ir kitos savivaldybės. Vasarą vyko ir gyvų renginių – Užutrakio dvaro vakarų festivalis, Trakų fanfarinė savaitė, Galvės džiazo fiesta, tarptautinį teatrų festivalis TRANS/MISIJOS. Menas buvo pakeltas į aukštesnį lygį”, – pasakojo rajono merė.
Turistų meka
Savivaldybė su istorine valstybės sostine Trakais skaičiuoja milijoninius turistų srautus. Aišku, COVID-19 pandemija skaičius gerokai pakoregavo. Absoliučiai tikslaus skaičiaus niekas negali pasakyti, bet vien istorinę pilį, pastatytą kunigaikščių Kęstučio ir Vytauto iniciatyva XIV a. II pusėje, kasmet aplankydavo per 300-400 tūkst. turistų. Trakuose, manoma, per metus pasisvečiuoja apie 3 mln. lankytojų.
Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius Darius Kvedaravičius prisiminė kuriozinį atvejį, kai Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu buvo atlikta turistų apklausa, kas jiems labiausiai patiko sostinėje. Pirmas atsakymas buvo Trakai. Akivaizdu, kad absoliuti dauguma Vilniaus svečių vyksta į Trakus. Dauguma oficialių delegacijų, kuriose būna ir karalių, prezidentų, ministrų, vyksta į šį istorinį miestą.
Pasak savivaldybės administracijos direktoriaus, tai, kad savivaldybė turi kurortinį statusą, vertintina dviem aspektais. Viena vertus, saugomų teritorijų apribojimai galbūt uždeda papildomą administracinę naštą – kai kuriuos infrastruktūrinius projektus būtų galima atlikti greičiau ir paprasčiau. Kita vertus, gerai suprantama saugomų teritorijų svarba ir tai, kad Trakai be savitos gamtos, istorijos, kraštovaizdžio nebūtų tokie išskirtiniai.
„Juos saugoti reikia, mums dėl to klausimų nekyla. Tačiau valstybiniu mastu nustatytos biurokratinės procedūros galbūt galėtų būti šiek tiek efektyvesnės ir paprastesnės. Tą kausimą nuolat keliame, – pažymi administracijos vadovas. – Manau, kad nesąžininga, kai toks reprezentacinis miestas negauna papildomo valstybės finansavimo. Dėl patiriamų turistų srautų Trakų gyventojai jo nusipelno. Keliame klausimą dėl oficialaus Trakų miesto statuso ir dėl papildomo finansavimo infrastruktūrai, keliams. Kurortai tą finansavimą gauna, o kurortinės teritorijos – gauna, bet labai mažą. Ir tai paradoksalu, nes jei neskaičiuotume Palangos, Trakuose lankytojų skaičius yra didesnis nei visus kitus kurortus kartu sudėjus.”
Sumažėjo biudžeto pajamos
Šie metai savivaldybei, kaip ir daugeliui kitų, buvo sunkūs. Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pajamos buvo ne tokios, kokios planuotos. Skaičiuojama, kad per metus biudžetas negaus apie 2 mln. eurų pajamų. Tokiai savivaldybei – tai didelis netekimas. Dėl pandemijos sukeltų pasekmių reikėjo peržiūrėti statybų ir investicijų programas. Situaciją kiek pagerino valstybės investicijų programa, susieta su COVID priemonėmis. Dalį darbų, kuriuos planuota atlikti savivaldybės biudžeto lėšomis, pavyko finansuoti valstybės dotacijomis. Savivaldybė gavo per 300 tūkst. eurų valstybės paramos.
Savivaldybės administracija kitiems metams planuoja gerokai mažesnį biudžetą ir tuos planus, kuriuos puoselėjo prieš pandemi- ją, turės pakeisti. Labiausiai bus karpoma statybų ir infrastruktūros programa. Šiemet buvo numatyta daugiau nei 2 mln. eurų investicijų, o kitiems metams planuojamos pusės milijono. Teko atsisakyti dalies mažosios infrastruktūros projektų, tarkime, stovėjimo aikštelių įrengimo. Nepradėtas statyti tiltas į Bažnytėlės salą. Atsisakyta dalies renovacijos projektų. Planuota šiemet pradėti renovuoti ir statyti keletą darželių, bet ir šiuos projektus teko stabdyti.
Savivaldybė turi pasirengusi strateginį veiklos planą trejiems metams, o ilgalaikius veiklos planus – dešimčiai metų.
„Nuo tų planų daug neatsiliekame ir svarbiausius projektus, kurie buvo numatyti, vykdome gana sėkmingai. Atskirais atvejais atsiranda tam tikrų sunkumų dažniausiai dėl techninių dalykų, nes projektuotojams ne visuomet laiku pavyksta paruošti projektus, nepavyksta laiku nupirkti paslaugų. Tačiau pasakyti, kad kažko nepavyko padaryti, negalėčiau. Galima sakyti, kad pavyko įgyvendinti labai daug planų. Kai kurių miestų teritorijos neatpažįstamos: Lentvario, Rudiškių viešosios erdvės. Ir tai bendras visos komandos, visos savivaldybės darbas”, – sakė administracijos direktorius.
Investicijos skirstomos pagal gyventojų skaičių
Savivaldybė stengiasi dėmesį seniūnijoms padalinti proporcingai gyventojų skaičiui. Šiek tiek daugiau gauna Trakai, nes tai – kurortinė teritorija, kurioje infrastruktūrai tenka didesnis krūvis dėl didelio turistų srauto. Jiems skirta kurortinė programa, kur numatytos didesnės lėšos infrastruktūros plėtrai.
Trakų rajono savivaldybė šiemet priėmė naują seniūnijų rėmimo programą, kuri pasiteisino ir bus tęsiama toliau. Programai įgyvendinti savivaldybės biudžete buvo numatytas atskiras finansavimas. Tai reiškia, kad kiekvienam gyventojui paskaičiuota po 6,7 eurų. Kiekvienas seniūnas su seniūnaičiais, su bendruomenių atstovais gali nuspręsti, ką už tas lėšas galima atlikti papildomai, nepaisant tų darbų, kuriuos ir taip reguliariai atlieka savivaldybė: kelių priežiūra, pastatų remontas, šienavimas, greideriavimas, kapinių priežiūra. Pasak rajono savivaldybės merės E. Rudelienės, gyventojai papildomai įsirengia suoliukus, apšvietimą, kiti – organizuoja šventę.
Tiesa, Trakų rajono savivaldybė pasižymi joje neregistruotų asmenų gausa. COVID-19 pandemijos metu padaugėjo prašymų išduoti leidimus statybai Senųjų Trakų, Lentvario miestuose. Sprendžiant infrastruktūros plėtros klausimus, savivaldybė visuomet įvertina, kiek toje vietovėje savivaldybėje registruotų gyventojų. Pastariesiems teikiama pirmenybė.
Trakų rajonas Lietuvoje pirmavo pagal investicijas į infrastruktūrą, panaudojant COVID-19 pasekmėms mažinti skirtas valstybės lėšas. Administracijos direktorius čia nemato jokių stebuklų – paprasčiausiai savivaldybė iš anksto pasiruošė įvarius projektus.
„Teikėme projektus visoms programoms, kurias paskelbė Vyriausybė. Šiek tiek nuliūdome gavę palyginti nedaug lėšų pasta-tų energetinio efektyvumo projektams. Tačiau infrastruktūriniams projektams, kelių tvarkymui lėšų teko daug. Pinigai investuoti į savivaldybės ir valstybės kelių infrastruktūrą. Tai sudaro palankias sąlygas visuomenės gerovei regionuose”, – pasakojo D. Kvedaravičius.
Pasak rajono merės, kasmet kiekviena seniūnija gali džiaugtis sutvarkytomis, atnaujintomis teritorijomis ar pastatais. Senuosiuose Trakuose vykdomas vandenvalos projektas, vedama centralizuota nuotekų sistema. Daug sutvarkyta gatvių, suremontuota seniūnija, biblioteka. Veikia dvi pagrindinės mokyklos. Seniūnijos teritorija didelė, besidriekianti iki Druskininkų kelio, kur kuriasi verslo įmonės, vyksta plėtra, seniūnija yra auganti.
Lentvaris per pastaruosius ketverius metus gavo investicijų tiek, kiek per visus metus nuo įkūrimo pradžios. Statoma pradinės mokyklos sporto salė. Tvarkoma miesto infrastruktūra. Lentvaryje yra du darželiai, kur teko pristatyti papildomus modulius, kad sutilptų vaikai. Svarstoma dar vieno darželio statyba.
Aukštadvaryje bus šiltinama mokykla-darželis „Gandriukas”. Aukštadvario gimnazija turi profesinį skyrių, savivaldybė perėmė pastatą ir parengė techninį Aukštadvario gimnazijos projektą.
Daug investicijų gavo Rūdiškės: sutvarkyta miesto erdvė, parkas, viešosios erdvės. Rūdiškės turi net ir fontaną.
Išskirtiniai metų projektai
Trakų meno mokyklos projektas ypatingas tuo, kad tai – kultūros paveldo objektas. Pasak savivaldybės atstovų, statybos nebuvo labai sklandžios, tačiau pavyko rizikas suvaldyti. Atsirado nauja erdvė koncertams, parodoms, kur vyksta ne tik mokyklos, bet ir viso miesto kultūrinis gyvenimas.
Rajonas atskleidė civilizuotą savo veidą įrengus naujas konteinerinių aikšteles. Miesteliai tapo daug švaresni, nes gyventojams atsirado daugiau galimybių rūšiuoti atliekas naujose, švariose aikštelėse su naujais požeminiais, pusiau požeminiais atliekų rūšiavimo konteineriais.
Lentvario mieste modernizuota iki tol tarp gyventojų buvusi populiari poilsio zona. į teritoriją pailsėti atvyksta ne tik vietos, bet ir sostinės gyventojų. Vieta ypač gražioje vietoje, prie ežero, po šimtamečiais medžiais, kitame krante matosi Tiškevičiaus rūmai. Teritorijoje atsirado pasivaikščiojimo takai, vaikų žaidimo aikštelės, sporto įrenginiai, tualetas. Ji tapo civilizuota poilsio zona.
Teritorija pritaikyta su poilsiu susijusiam verslui. Atsirado irklenčių, vandens dviračių nuoma. Dabar tai – tikro miesto poilsio zona, skirta leisti laiką šeimoms su vaikais.
Paramos sulaukė architektūrinis kultūros rūmų projektas, šiuo metu vyksta techninis projektavimas. Atsiras moderni koncertų salė ir biblioteka.
Gyventojų patogumui nukreipti projektai – Trakų aplinkkelis ir Lentvario pervaža.
Savivaldybė tvarko apleistus pastatus, juos perimdama. Taip atsitiko su Bernardinų kalva, kur bus bandoma atkurti buvusius tūrius ir pritaikyti juos šiuolaikinei funkcijai. Turime idėją įrengti konferencijų centrą ir parodų salę.
Kita projektų dalis – darnaus judumo infrastruktūra. Kartu su Vilniaus miesto savivaldybės specialistais atliktas dviračių takų ir pakrančių sutvarkymo projektas, kur atsiras patrauklūs pėsčiųjų takai ir kita infrastruktūra.
„Didysis darbas nėra matomas. Žmonės išvysta tik galutinį rezultatą, iki kurio sueikvota daug žmogiškų resursų. Tačiau tai kartu ir motyvuoja, nes suvoki, kad stengiesi dėl savo miesto, kuo vėliau visi galės džiaugtis. Kai kurie projektai vykdomi dešimtmečiais. Rezultato vis nėra, o darbo įdedama daug. Didžiausias nusivylimas užklumpa tuomet, kai reikia įtikinti, jog visi siekiame bendro tikslo. Ne asmeniškai kam nors ko nors reikia, bet miestui ir valstybei.
Aišku, susiduriame su kompetencijų ir žmogiškųjų išteklių trūkumu, bet stengiamės tai įveikti entuziazmu degančiomis akimis. Mums padeda tai, kad stengiamės dėl savo mieste ir rajone gyvenančių žmonių, – pasakojo D. Kvedaravičius. – Labai sunku, kai savivaldybės turi konkuruoti su verslu. Pritraukti inžinierių už 600 eurų, kai verslas siūlo 6000 eurų, – neįmanoma. Taigi, stengiamės paslaugas pirkti iš verslo, o patys tai kompensuoti entuziazmu. Tai visos valstybės problema. Kokio viešojo sektoriaus norime? Ar tokio, kurį norime įpirkti už 600 eurų, ar tikrai kvalifikuoto, bet geriau apmokamo?
Prieš kelerius metus viešai nuskambėjo savivaldybės ir Trakų nacionalinio parko konfliktai dėl Trakų autobusų stoties. Pasak savivaldybės administracijos vadovo, stotis – miestui ir rajonui svarbus infrastruktūrinis objektas.
„Norime, kad keleivius pasitiktų šiuolaikiška, atnaujinta stotis. Juo labiau kad viešasis transportas numatytas prioritetu savi-valdybės darnaus judumo plane. Kartu su privačiais investuotojais buvo pradėtas stoties rekonstrukcijos projektas. Iš pradžių sutikusi su projektiniais pasiūlymais, Trakų nacionalinio parko direkcija pakeitė savo nuomonę. Šiuo metu projektas yra teismuose. Didžioji dalis bylų laimėta arba nutraukta. Tikimės, kad per metus teismai jau turėtų būti laimėti, – sakė D. Kvedaravičius. – Suprantame, kad Trakai – ypatinga istorinė vieta, viena iš svarbiausių Lietuvos istorijai. Savivaldybė, gyventojai, investuotojai turi labai aiškiai žinoti žaidimo taisykles: apribojimai turi būti griežti, bet labai aiškūs, tikslūs ir argumentuoti.”
Tiek administracijos direktorius, tiek rajono merė stebėjosi, kad turi vadovautis pagal šiuo metu galiojančią 1992 m. parengtą nacionalinio parko schemą.
„Parko direkcija vis dar šneka apie pionierių stovyklų konversijas, bet taip jau neturėtų būti. Miestas yra gyvas organizmas, jis turi vystytis. Dėl šios priežasties turime pastatus vaiduoklius, su kuriais investuotojai nežino, ką daryti, nes jiems nepasakoma, ką galima daryti, o ko – ne. Arba jei jau pasakoma, liepiama juos nugriauti bei statyti ten buvusią sodybą. Tokiu atveju jau geriau valstybė turėtų pasakyti, kad pastatą paima valstybės poreikiams ir pati vykdo tos sodybos atkūrimą”, – piktinosi savivaldybės administracijos vadovas, akcentuodamas, kad visiems taisyklės turi būti aiškios ir nepalikta erdvės valdininkų piktnaudžiavimui.
ES parama pasiekia tikslinius projektus
ES paramos lėšos skirstomos ne visai savivaldybei pagal gyventojų skaičių, bet numatytos tikslinės teritorijos. Kai buvo vertinami atskirų miestelių poreikiai, pagal numatytus kriterijus buvo išrinkti Lentvaris ir Rūdiškės, kuriems ir teko didžiausia ES investicijų dalis.
Didesnė dalis ES lėšų savivaldybę pasiekia per valstybės investicijų programą, ministerijų tikslines programas. Dalis finansuojama savivaldybės biudžeto lėšomis. Pavyzdžiui, Lentvario sporto salė statoma savivaldybės biudžeto pinigais. Trakuose renovuojama mokykla ir rekonstruojama sporto salė, kur galės vykti didesnės varžybos, talpinsiančio 350 žiūrovų.
Objektams, kuriems nerandama ES finansavimo ir nevyksta gauti valstybės finansavimo, ieškoma savivaldybės lėšų.
Pastaraisiais metais įrengti du daugiafunkciai aikštynai. Vienas – Lentvaryje, du – Trakuose. Nuolat įvairiose teritorijose įrengiami bėgimo takeliai, futbolo aikštės, treniruokliai, paplūdimio tinklinio aikštynai, krepšinio, tinklinio aikštelės. Nebūtinai tai labai brangūs objektai.
Kalbant apie kiekvieną miestelį atskirai, Rūdiškėse didesnis dėmesys skiriamas kelių, gatvių, infrastruktūros tvarkymui. Tai trečias pagal dydį miestas Trakų rajone. Jis įtrauktas į tikslinių teritorijų programą. Šiame miestelyje kol kas neišspręsta problema, kaip pritraukti daugiau darbo vietų.
Lentvaryje yra konkrečių gyvenviečių, kur leidžiamos pramoninių objektų statybos. Guobstų kaime įsikūrė „Vilniaus baldų” gamykla, Sučių kaime plečiasi logistikos centrai. Savivaldybė padeda verslui kurtis bei plėstis.
Savivaldybė turi dvi verslo zonas. Viena yra Senųjų Trakų seniūnijoje, prie Druskininkų plento, kita – Lentvario ir dar viena zona yra prie automagistralės Vilniaus-Kaunas, kur kuriasi verslai ir sandėliavimo įmonės. Vienas iš didžiausių rajono darbdavių -„Vilniaus baldai”.
Merė džiaugiasi, kad rajone vystosi pramonės objektai, išsikepantys iš Vilniaus. Verslas pirmiausia domisi infrastruktūra. Rajono vadovams smagu, kai galima rajono lėšomis arba su Vyriausybės pagalba išasfaltuoti kelius ar dar kaip nors pagerinti infrastruktūrą.
Kad nenukentėtų gyventojai dėl besisteigiančių pramonės objektų, yra atliekamas poveikio aplinkai vertinimas. Bet kiekviena investicija laukiama, nes tai yra papildomos darbo vietos rajonui.
Lentvario pramoninė zona ribojasi su gyvenamaisiais rajonais, bet savivaldybė griežtai laikosi aplinkosaugos reikalavimų. Daugiau nerimo kelia Vilniaus pramoninės plėtros planai, artėjantys prie Lentvario.
„Derindami Vilniaus miesto bendrą] planą išsakėme nuogąstavimą, kad Lentvaris yra kaimyninė teritorija su gyvenamųjų namų kvartalais. Jame – 11 tūkst. gyventojų”, – sakė savivaldybės administracijos vadovas.
Turizmo, poilsio veiklos organizatoriai šiemet susiduria su išgyvenimo klausimais. Trakuose, kaip ir visoje Lietuvoje, šiemet jiems susiklostė labai sudėtinga situacija, nes turistų nėra iš užsienio, neveikia kavinės, apgyvendinimo įstaigos.
Geležinkelis – ir džiaugsmas, ir skausmas
Lentvario miestas formavosi atsiradus geležinkeliui Varšuva- Peterburgas. Kaip liudija istorinis kontekstas, geležinkelis – svarbi Lentvario miesto dalis, kurianti darbo vietas. Tačiau šiandien miestelėnams geležinkelis labiau garso ir oro taršos šaltinis.
„Palaikome geranoriškus santykius su „Lietuvos geležinkeliais” ir įmonėmis šalia geležinkelio, randame kompromisus. Reikėtų daugiau požiūrio, kad geležinkelis nėra atsietas nuo miesto. Manau, kad neigiamą energiją šiemet išsklaidė investicijos, atėjusios į Lentvario miestą. Vykdoma geležinkelio pervažos rekonstrukcija, statomas tunelis, skirta lėšų triukšmą mažinančių sienelių įrengimui, ir tai šiame etape išspręs daugelį miesto gyventojų problemų. Pirmiausia, nebereikės stovėti eilėje prie pervažos ir dešimtmečio projektas bus įgyvendintas sutelkus įvairių institucijų jėgas. Tai – džiuginantis faktas visiems”, – sakė D. Kvedaravičius.
Miestas su nerimu laukia europinės vėžės Vilnius-Kaunas projekto. Visi supranta, kad tai – valstybinės reikšmės projektas. Trakų rajono savivaldybė jau gavo susipažinti vienos vėžės studiją su keliomis įmanomomis jos trasomis. Vadovai planuoja siūlyti, kad geležinkelis galėtų persikelti į alternatyvią trasą, o Lentvariui būtų paliktas tik susisiekimas tarp Vilniaus ir Trakų. Vietoje geležinkelio bėgių galėtų atsirasti dviračių takai.
„Tokį pasiūlymą pateiksime, bet nežinau, ar tai bus įmanoma įgyvendinti. Tikiu, kad bus pasiūlytas geriausias sprendimas. Vėžės reikia visai Lietuvai. Jei mūsų pasiūlymas būtų atmestas, turės būti numatytos garso ir oro taršos mažinimo priemonės bei kitos griežtinančios aplinkosaugą sąlygos. Manau, kad Lentvaris iš geležinkelio turės daugiau naudos nei žalos”, – sakė Trakų savivaldybės administracijos direktorius D. Kvedaravičius.
Iššūkiai ateinantiems metams
Pasak Trakų rajono merės E. Rudelienės, ateinančiais metais planuojami dviračių takų projektai, Kultūros rūmų renovacija. Prieš kelerius metus paskelbtas architektūrinis konkursas, laimėtojai buvo išrinkti ir ruošiamas techninis projektas. Trakai turės kultūros rūmus bei biblioteką, atitinkančius šiuolaikinius poreikius. Bus įgyvendinti keli projektai dėl viešųjų erdvių sutvarkymo.
Savivaldybė sumaniusi iš esmės keisti eismo sistemą. Toliau nuo Trakų centro turėtų atsirasti automobilių stovėjimo aikštelių. Senamiestį norima pritaikyti pėstiesiems. Atliekamas Trakų centro humanizavimo planas, projektavimo įmonės pateiks savo vizijas. jren- gus automobilių aikšteles, atsirastų ekologiški autobusai ir gyventojai bei miesto svečiai jais keliautų į miesto centrą.
„Norime sukurti dviračių ir pėsčiųjų takų tinklą. Siekiame gauti valstybinį finansavimą baseinui ir kultūros rūmams. Manome, kad pastarieji koncertais ir spektakliais galėtų džiuginti ne tik vietos gyventojus, bet ir miesto svečius”, – pasakojo rajono merė.
Pradėti Vilniaus-Trakų kelio projektavimo darbai. Kelių direkcija planavo atnaujinti specialiojo plano rengimo procesą. Rajono vadovų manymu, turėtų atsirasti ne vienas dviračių takas.
Ilgą laiką plėtra aplink Trakus vyko gana stichiškai, nes nenumatyti viešieji koridoriai infrastruktūrai. Daug vilčių dedama į naująjį infrastruktūros įstatymą. Naujakuriai visada kelia džiaugsmą, tačiau dėl stichiškos, chaotiškos miesto plėtros savivaldybė negali jiems sukurti patrauklios infrastruktūros. Tikimasi, kad bent jau ateityje pavyks laikytis civilizuoto gyvenamųjų teritorijų plėtros scenarijaus.
Atsiremia į supratimo sieną
„Atsiremiame į supratimo sieną. Mus visi supranta ir visi palaiko, bet kai susiduriame su finansavimu, suvokiame, kad valstybinės institucijos turi galvoti ne tik apie Trakų rajono savivaldybę, bet apie visas 60″, – teigia D. Kvedaravičius.
Savivaldybei būtų lengviau planuoti, jei veiksmas vyktų remiantis objektyviais kriterijais. Pavyzdžiui, jei lėšos būtų skirstomos proporcingai gyventojų skaičiui.
Savivaldybės vadovai norėtų pagaliau gauti reprezentacinio ypatingojo miesto statusą.„Iš savivaldos pusės naujajai Vyriausybei norėtume palinkėti nežiūrėti į savivaldą kaip į podukrą, kuri gauna įvarius darbus nuveikti ir įvairias klumpes sunešioti. Kartais jaučiame tokią tendenciją, kad reikia bet kokį naują įstatymą priėmus skubiai jį nuleisti savivaldai įgyvendinti greitai ir kokybiškai. Toks įspūdis, kad ministerijos tarsi lenktyniauja, kuri priskirs daugiau darbų savivaldai. O juks pats žodis savivalda reiškia, kad tai pačių gyventojų valia, kaip tvarkytis savo mieste”, – apibendrina D. Kvedaravičius.
E. Rudelienė naujajai valdančiajai daugumai norėtų palinkėti labiau pasitikėti savivalda.„Mes esame arčiau žmonių, girdime jų poreikius. Linkėčiau ryžtingiau tam tikras funkcijas perduoti savivaldybėms, nes jos tikrai pajėgios susitvarkyti”, – sako merė.
Trakų rajono savivaldybė kartu su Kurortų asociacija pateikė prašymą dėl biudžeto koregavimo. Trakai – reprezentacinis miestas, bet jam nėra suteiktas kurorto statusas, nes jis neturi gydyklų. Argi tai normalu? Trakai – miestas, kurį aplanko 90 proc. pirmą kartą į Lietuvą atvykusių turistų, svečių bei svarbių delegacijų. Tai – miestas, reprezentuotis Lietuvos istoriją. Kviečiame visus apsilankyti, daugiau sužinoti ir pamatyti!
