Lietuvos keliai

„Šiaulių plentas” – 50 metų patirties ir išbandymų

2016-12-30  Alfonsas Armalas, Lietuvos keliai, 2016 Nr.2

UAB,,Šiaulių plentas" kelininkai mini neeilinį jubiliejų - penkiasdešimtąjį įmonės gimtadienį. Prieš pusę amžiaus - 1966 m. liepos 1 d. - buvo įsteigta bendrovė Šiaulių kelių statybos valdyba Nr. 4 (KSV-4). Per tuos dešimtmečius pasikeitė jau trys kelininkų kartos, kurios viena kitai perdavė geriausias tradicijas, padėjusias įveikti ne vieną sunkmetį.

Nuo pat pirmųjų veiklos metų patikimumu ir pro fesionalumu garsėjusi įmonė 1993 m. po privatizacijos tapo UAB „Šiaulių plentas”. Per penkiasdešimt metų šios bendrovės darnus kolektyvas paliko milžinišką palikimą – šimtus nutiestų kelių arterijų, dešimtis viadukų. Šiaulių įmonė įsiamžino ir pačiame didžiausiame visų laikų Lietuvos kelių statybos objekte – dalyvavo tiesiant magistralę Kaunas-Klaipėda.

Naujokus grūdino darbu

1966 m. liepos I d. įsteigta Šiaulių kelių statybos valdyba Nr. 4. įsikūrė dabartinėje Tilžės gatvėje, už buvusios autobusų stoties. Naują bazę, kurioje dirbama iki šiol, šiauliečiai kelininkai Išradėjų gatvėje pradėjo statytis 1970 m.

KSV-4 nuo pat įkūrimo teko nemenki iššūkiai, nes aplink Šiaulių miestą buvo suplanuota visa virtinė projektų. 1966-1967 m. šiauliečiai nutiesė naują kelią nuo Šiaulių iki Pakruojo ir išplatino kelio ruožą Šiauliai—Kairiai.

1968 m. kelininkams buvo patikėtas itin sudėtingas projektas – nutiesti naują kelią iš Šiaulių į Kelmę. Jis driekėsi per pelkėtus miškus ir durpynus, greta ežerų. Pirmaisiais metais buvo atlikti parengiamieji darbai: iškirsti miškai, sumontuotos gelžbetoninės pralaidos.

Ne vienas specialistas kraipė galvą, ar naujai suburtas kolektyvas sugebės įgyvendinti šį projektą. Mat jau buvo baigta tiesti automagistralę Vilnius- Kaunas, tad naujasis kelias iš Šiaulių į Kelmę buvo didžiausias ne tik Šiaurės Lietuvos regiono, bet ir visos Lietuvos objektas. Statybvietėje triūsdavo po 15 ekskavatorių, 12 skreperių, 20 buldozerių, 8 traktoriai-vilkikai su prikabinamaisiais volais, 2-3 autogreideriai, 20 savivarčių žemės darbams ir apie 10-15 sunkvežimių su priekabomis pagrindams įrengti.

Daugiausia technikos reikėjo įrengiant žemės sankasą ir pagrindus. 1969-1973 m. visame tiesiamo kelio ruože buvo suformuotos milžiniškos iškasos ir pylimai. Kai kuriose atkarpose teko iškasti net iki 13 m gylio durpynus. Šiauliečiai naudojo ir pagal tuometinio statybinių medžiagų susivienijime „Granitas” vyriausiojo inžinieriaus Jono Biržiškio pasiūlytą metodą sukurta sprogdinimo technologiją.

Naujam vadovui – naujas iššūkis

1974-ieji KSV-4 kolektyvui buvo išskirtiniai. Tais metais šiauliečiai buvo pasiųsti tiesti automagistralę Kaunas- Klaipėda, o nuo gruodžio 25 d. vadovauti įmonės kolektyvui buvo paskirta? puikiai Radviliškio AKV užsirekomendavęs Alfonsas Armalas.

Šiauliečiams kelininkams buvo patikėta tiesti Ariogalos aplinkkelį. Darbams vadovavo dėl išskirtinių organizacinių sugebėjimų ir patirties vertintas Algimantas Šliažas. Nepaisant puikaus vadovo, pirmi mėnesiai, tiesiant automagistralę, buvo labai sunkūs: ir dėl darbų specifikos, ir dėl problemų apgyvendinant bei maitinant darbuotojus.

Vakarinio Dubysos kranto iškasoje Šiaulių KSV-4 vyrai aptiko itin kieto rusvai melsvo molio klodų. Kadangi šiauliečiai tokių klodų jau buvo radę dirbdami prie Nevėžio ir Minijos upių, abejonių nekilo, ką daryti, – vėl griaudėjo sprogimai.

Rengiant paviršinio vandens kanalizaciją, teko kasti gilesnes nei 1 m tranšėjas. Sudėtingas buvo ir kietų, molingų iškasų šlaitų lyginimas. Turimi T-100 ir net T-180 traktoriai su buldozerio verstuvais buvo bejėgiai. Išgelbėjo iš šiauliečių statybininkų išsinuomotas amerikietiškas labai galingas buldozeris „Caterpillar International”, kuriuo sudėtingiausius darbus pavyko atlikti per savaitę.

Ne mažiau sudėtingas buvo ir pagrindų įrengimas. Pavyzdžiui, Ariogalos ruože žemės sankasą teko įrengti kertant žuvininkystės tvenkinius.

Grūmėsi su Žemaitijos galiūnais

1978 m. šiauliečiai automagistralėje pradėjo tiesti du naujus – Viduklės ir Kryžkalnio – ruožus. Tais metais darbų tempas vis didėjo: vien tik už Kryžkalnio į pajūrio pusę buvo suformuoti dar keturi ruožai. Kad darbas būtų spartesnis, kelininkai gavo naujų buldozerių, ekskavatorių, autogreiderių.

Tiesiant automagistralę Vilnius- Klaipėda, buvo pradėta taikyti grunto stabilizavimo skalūnų pelenais technologija. Stabilizuotam mišiniui gaminti Kaltinėnuose buvo pastatyta maišymo gamykla, o žaliavą gabeno net iš Estijos.

Paskutinysis šiauliečiams kelininkams skirtas automagistralės ruožas buvo Plungės rajone, ties Jūros upe. Čia laukė kitas iššūkis – galynėtis su Žemaitijos sengirėmis. Miškuose augo įspūdingų galiūnų, kurių kelmą įkelti į savivartį buvo įmanoma tik ekskavatoriumi ar automobiliniu kranu. Kartais į MAZ ar KAMAZ priekabą tilpdavo vos vienas kelmas.

Magistralės tiesimo darbus KSV- 4 kolektyvas užbaigė per 1 3 metų – 1987 m. Šilalės sankryžoje vykusiose atidarymo iškilmėse Algirdas Mykolas Brazauskas įteikė KSV-4 viršininkui A. Armalui garbingą apdovanojimą – nusipelniusio inžinieriaus pažymėjimą.

Atvertė naują istorijos puslapį

1982-1988 m. Šiaulių kelininkams buvo patikėtas kitas didelis projektas – nutiesti Kuršėnų aplinkkelį, įrengti magistralės tipo dviejų eismo juostų kelią Kuršėnai—ŠiauIiai. Tuo pat metu buvo pradėtas tiesti ir Šiaulių miesto aplinkkelis.

1990 m. rugpjūtį buvo pradėta pertvarka, po kurios nebeliko Šiaulių KSV-4. Kelininkų profesionalumo pavyzdžiu vadinta įmonė buvo pavadinta Šiaulių kelių tiesimo valdyba.

Šis vardas naudotas neilgai – 1993 m. vasario 4 d. valdyba buvo privatizuota ir visuotiniame akcininkų susirinkime įmonė pavadinta AB „Šiaulių plentas”. Taip buvo atverstas naujas įmonės istorijos puslapis.

Bendrovės generaliniu direktoriumi tapo A. Armalas, o generalinio direktoriaus pavaduotoju-gamybos direktoriumi – Algimantas Mikšys.

Dirbo ir Rusijoje, ir Lenkijoje

UAB „Šiauliij plentas” pirmaisiais metais po reorganizacijos pradėjo dirbti ir Kaliningrado srityje. Čia šiauliečiai tiesė Gvardeisko miesto aplinkkelį. Lietuvos kelininkams buvo patikėta remontuoti Kaliningrado gatves, išasfaltuoti jūrų uosto teritoriją. Šiaulių specialistai Gvardeiske sumontavo asfalto gamyklą ir išmokė vietinius darbininkus ją eksploatuoti.

Nuo 2000 m. UAB „Šiaulių plentas” įžengė į Lenkiją, kur kelyje Suvaiką i-Augustavas įrengė apsauginius dangos sluoksnius iš skysto šaltojo asfaltbetonio (šlamo). O 2002 m. UAB „Šiaulių plentas” kartu su partneriais iš Lietuvos laimėjo kelio Augustavas-Varšuva 17 km ilgio ruožo Grajevas-Raigardas rekonstrukcijos konkursą.

Patikėjo sudėtingiausius objektus

1998 m. UAB „Šiaulių plentas” specialistai užbaigė Šiaulių miesto aplinkkelio ruožą tarp Gruzdžių ir Joniškio. Sėkmingai dirbta ir žvyrkelių juodinimo programoje – sutvarkyti keliai: Joniškis— Linkuva, Tytuvėnai-Rėkyva, Raseiniai- Radviliškis. Šiuose objektuose šaltojo regeneravimo mašina buvo sutvirtinti kelio pagrindai dvigubai apdorojant paviršių. Šiauliečiai pirmieji Lietuvoje įdiegė ir pradėjo žvyrkeliuose taikyti trigubo paviršiaus apdorojimo technologiją.

UAB „Šiaulių plentas” laimėjo ISPA „IA transporto koridoriaus plėtra” konkursą ir ji sėkmingai įgyvendino 2002- 2004 m. Šį projektą sudarė magistralinio kelio Ryga-Šiauliai-Karaliaučius atkarpos Bubiai-Šiauliai rekonstrukcija, Šiaulių pietvakarinis ir Joniškio šiaurės vakarų aplinkkeliai.

Tiesiant 9,3 km ilgio Šiaulių pietvakarinį aplinkkelį, teko įrengti dvi sankryžas, pastatyti du viadukus. Užbaigus šį projektą, tranzitinius krovinius vežantys vilkikai nebeužsuka į Šiaulius, todėl miestas tapo ir saugesnis, ir švaresnis, sumažėjo transporto spūsčių.

Tiesdami Joniškio šiaurės vakarų aplinkkelį, UAB „Šiaulių plentas” kelininkai sugaišo kiek daugiau nei metus: darbus pradėjo 2003 m. rugsėjį, o užbaigė 2004 m. lapkritį. Šis aplinkkelis kelyje „Via Hansa” su viaduku per geležinkelį nutiestas nauja trasa.

Specialistus užsiaugina patys

2005 m. UAB „Šiaulių plentas” metraštyje pažymėti rekordu – atlikta darbų už 101,6 mln. litų. Be abejonės, didžiausias objektas buvo Karinių oro pajėgų (KOP) Aviacijos bazės atsarginio kilimo ir tūpimo tako rekonstravimas.

Kelininkų profesionalumas sulaukė įvertinimo – šiauliečiai buvo pagirti ir už spartą, ir už kokybę. To pavadinti atsitiktinumu negalima, nes Šiaulių kelininkai visais laikais turėjo išskirtinę savybę – patys užsiaugindavo specialistus. Įmonė rėmė ir remia perspektyvius jaunus specialistus, padeda jiems užbaigti studijas, todėl sulaukia grąžos – čia sugrįžta mokslus baigę profesionalai.

Tais pačiais metais buvo užbaigti visi žvyrkelių asfaltavimo programos 2004-2005 m. ir paviršiaus apdorojimo VĮ „Šiaulių regiono keliai” prižiūrimuose keliuose objektai. Tarp 2005 m. atliktų darbų – tilto per Dubysą kelyje Al 2 Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas remontas, tilto per Dabikinę (Akmenės r.) krašto kelyje Nr. 156 Naujoji Akmenė- Venta rekonstrukcija, geležinkelių ir geležinkelio tiltų remonto darbai.

2006 m. UAB „Šiaulių plentas” toliau vykdė krašto ir rajoninių kelių dangų stiprinimą, transeuropinio tinklo kelių (E85 (Al 5) Vilnius-Lyda, E272 (A2) Vilnius-Panevėžys, E272 (A9) Panevėžys—Šiauliai, E272 (Al i) Šiauliai-Palanga) plėtros darbus.

Įvertino tarptautiniai ekspertai

2006 m. šiauliečiai laimėjo Krašto apsaugos ministerijos skelbtą konkursą KOP Aviacijos bazės pagrindiniam kilimo ir tūpimo takui rekonstruoti. NATO Saugumo investicijų programa skyrė rekonstrukcijos darbams apie 47 mln. litų, dar beveik 8,5 mln. litų skyrė Lietuvos valstybė.

Sutartis tarp UAB „Šiaulių plentas” ir Krašto apsaugos ministerijos buvo pasirašyta 2006 m. kovo 31 d. Pirmiausia buvo atliktas pagrindinio kilimo ir tūpimo tako (PKTT) esamos dangos smulkus remontas, išvalytos siūlės tarp paklotų tako plokščių, viršutinės PKTT betoninės plokštės supjaustytos į keturias lygias dalis (—50 000 m2). Toliau PKTT buvo rekonstruojamas pagal tokią technologiją: sandūros tarp plokščių padengtos geotekstile (~35 000 m2), ant PKTT esamų plokščių paklotas polipropileno geotinklas, kurio bendras plotas – 180 000 m2. Pagrindiniame kilimo ir tūpimo take paklota ~85 000 t asfaltbetonio. PKTT pradžioje ir pabaigoje įrengti 150 m ilgio ir 22 cm storio betono dangos ruožai, kuriems sunaudota 3 800 m3 betono.

UAB „Šiaulių plentas” kelininkai rekonstravo du riedėjimo takus, paženklino tako dangą, sutvarkė PKTT drenažą, apsauginės zonos teritoriją. Rekonstruotame 3,5 km ilgio pagrindiniame kilimo ir tūpimo take įrengta nauja asfaltbetonio danga, kurios plotis – 62,64 m.

Šiauliečių atnaujinti oro uosto takai atitinka ICAO ir NATO reikalavimus. Rekonstruotą dangą išbandę ir sertifikavę ekspertai pripažino oro uostą moderniausiu visame Rytų Europos regione. 2006 m. spalio 26 d. buvo surengtos perdavimo iškilmės.

Užbaigus šį objektą, pasikeitė UAB „Šiaulių plentas” vadovai – generalinis direktorius Alfonsas Armalas užleido įmonės vairą Juozui Aleksai, o pats tapo bendrovės valdybos pirmininku.

Didžiausias dėmesys – saugumui

2009 m. rugsėjį UAB „Šiaulių plentas” pradėjo magistralinio kelio A9 Panevėžys-Šiauliai (59,74-66,25 km ruože) rekonstravimo I etapo darbus. 6,5 km ilgio kelio ruožo atnaujinimo darbai buvo baigti 2011 m. gegužės mėn., projekto vertė – 61,6 mln. litų.

Kelininkai pasiekė užsibrėžtą tikslą – padidino šios probleminės magistralinio kelio atkarpos eismo saugumą ir laidumą, įrengė infrastruktūrą pėsčiųjų ir dviratininkų saugiam ir patogiam judėjimui, sumažino neigiamą poveikį aplinkai, apsaugojo Šniuraičių gyventojus nuo eismo keliamo triukšmo.

Rekonstruoto kelio ruožas prasideda Radviliškio mieste ir jungiasi su 2008 m. užbaigta rekonstruoti kelio A9 atkarpa. Rekonstruojant buvo įrengtas saugus keturių eismo juostų su žaliąja skiriamąja juosta magistralinis kelias, kuriame pastatytos trys sankryžos.

Šiauliečiai pirmieji Lietuvoje įrengė dviejų eismo juostų turbo tipo žiedinę sankryžą, kuri pripažįstama saugiausia ir pralaidžiausia. Antrojoje, Kutiškių, sankryžoje įrengta pravaža jungia abiejose magistralinio kelio A9 pusėse esančius jungiamuosius kelius. Pravažai įrengti buvo panaudota vientisa metalinė pralaida, surinkta iš atskirų plieno lakštų, kurios bendras ilgis – 49,3 m, plotis – 4,5 m, aukštis – 2,5 m. Trečiojoje, Šniuraičių, sankryžoje įrengtas vienas didžiausių Lietuvoje tunelinis viadukas iš atskirų gofruotų lakštų ant monolitinių betoninių pamatų. Jo ilgis – 49,6 m, plotis – 10 m, aukštis – 4,8 m. Šioje sankryžoje pastatyta ir požeminė pėsčiųjų perėja. Atraminės sienutės sukonstruotos iš sukaltų plieno spraustasienių, o perdanga – iš gelžbetonio plokščių.

Jungiamieji keliai, esantys abiejose magistralinio kelio pusėse, driekiasi į vietinius kelius, sodybas, dirbamus laukus. Bendras jungiamųjų kelių ilgis šiame ruože – 10 km. Pėstiesiems ir dviratininkams skirti takai, įrengti kairėje kelio pusėje, vietomis sutapatinti su jungiamaisiais keliais, jiems įrengtos penkios poilsio aikštelės su suolais. Kelio 66,1 km prie miško taip pat įrengta poilsio aikštelė su pavėsinėmis, suolais, apšvietimu.

Kelio rekonstrukcijai sunaudota 190 tūkst. t smėlio, 175 tūkst. t dolomitinės skaldos mišinio, 83 tūkst. t asfaltbetonio, iškasta 12 tūkst. m3 durpių. Rekonstruojamame kelio ruože nuolat dirbo apie 120 įvairių kelininkų mašinų ir mechanizmų.

Eismo saugumui pagerinti apšviestos trys sankryžos, požeminė pėsčiųjų perėja ir Kutiškių pravaža. Priešpriešinio eismo srautams atskirti skiriamojoje juostoje visame kelio ruože įrengti metaliniai atitvarai, ties sankryžomis – metalinės tinklo tvoros, skirtos apsaugoti, kad pėstieji nepatektų Į važiuojamąją dalį. Vairuotojų saugumui eismo juostos krašte ir žiedinėje sankryžoje atliktas struktūrinis dažymas, perspėjantis eismo dalyvį apie pavojų.

Įdiegė naujausias technologijas

UAB „Šiaulių plentas” laimėjo konkursą atlikti ir A9 kelio Panevėžys-Šiauliai atkarpos nuo Radviliškio iki Šiaulių II etapo rekonstrukciją.

Kairių gyvenvietę aplinkkeliu juosiantis kelias tapo šiuolaikišku 4 juostų greitkeliu su 5,5 m pločio žalia skiriamąja juosta.

UAB „Šiaulių plentas” kelininkams nutiesus aplinkkelį, kelionė iš Šiaulių į Radviliškį tapo saugesnė ir trumpesnė, o Kairių miestelio gyventojams pagerėjo gyvenimo kokybė – daugiau kaip 7 km ilgio aplinkkelis nuo miestelio nukreipė tranzitinį sunkiasvorį transportą, pagerino eismo saugą, sumažino miestelio taršą ir triukšmą.

Šio aplinkkelio rekonstrukcijai buvo sunaudota 116 tūkst. m3 šalčiui atsparių medžiagų, iškasta 74 tūkst. m3 durpių, sunaudota 180 tūkst. t dolomitinės skaldos mišinio, paklota 100 tūkst. t asfaltbetonio.

Vieno iš svarbiausių visos Lietuvos kelių infrastruktūros magistralinio kelio A9 Panevėžys-Šiauliai II etapo rekonstrukcija pradėta 2011 m. liepą. Per pusantrų metų Kairių miestelio apylinkėmis nusidriekė 7 km naujo kelio, daugiau nei 2 km buvo rekonstruota, 12 vieno lygio trišalių ir keturšalių sankryžų virto penkiomis moderniomis žiedinėmis, skirtingų lygių ir greitosiomis (turbo) sankryžomis.

Abiejų etapų statybos ir modernizavimo darbų laikotarpiu 16 km ilgio kelio atkarpa nuo Radviliškio iki Šiaulių pasikeitė neatpažįstamai. Ties gyvenvietėmis ar pavojingose vietose buvo įrengtas apšvietimas.

Gerinant kelio Šiauliai—Radviliškis eismo saugumą, atsisakyta nuovažų nuo magistralinio kelio į vietinius kelius, sodybas, dirbamus laukus. Tam abiejose magistralės pusėse įrengti jungiamieji keliai, kurių bendras ilgis – beveik 24 km. Bertužių sankryžoje iškilo gelžbetoninis viadukas. Pėsčiųjų saugumui po magistraliniu keliu pastatytos 5 požeminės pėsčiųjų perėjos. Saugesnį eismą užtikrina ir priešpriešinio eismo srautams atskirti naudojami metaliniai atitvarai, kurių per abu etapus įrengta daugiau nei 40 km. Visos šios priemonės prisidėjo prie pagrindinio kelininkams kelto tikslo – didinti ir užtikrinti eismo dalyvių saugumą.

Laimėjo lenktynes su laiku

2014-2015 m. UAB „Šiaulių plentas” rekonstravo valstybinės reikšmės magistralinio kelio Al1 Šiauliai-Palanga ruožą. Šiame projekte vyko ir lenktynės su laiku, nes viską padaryti reikėjo per neįtikėtinai trumpą terminą – vos 12 mėnesių. Šiauliečius gelbėjo ne tik sukaupta daugiametė patirtis, bet ir investicijos į naujausias technologijas – techniką su 3D sistemomis.

Siekiant užtikrinti kokybišką ir saugų susisiekimą, buvo būtina rekonstruoti magistralinį kelią, nes esama asfalto danga buvo susidėvėjusi, provėžuota, su gausybe plyšių, įdaužų, vietomis kelio dangos plotis neatitiko I kategorijos kelio reikalavimų.

Bendras rekonstruojamo 4 eismo juostų kelio ruožo ilgis – 10,81 km. Darbai prasidėjo nuo sankryžos su Šiaulių aplinkkeliu, o baigėsi už Kužių gyvenvietės, prieš viaduką per geležinkelį.

Pagal rekonstrukcijos projektą buvo pakeista kairės kelio pusės esamos dangos konstrukcija ir atnaujinta dešinės kelio pusės danga, praplatinta asfalto danga iki 10 m pločio abiejose pusėse. Be to, pakeistas pėsčiųjų ir transporto eismo organizavimas.

Rekonstruojamame ruože kasdien triūsė 150 darbuotojų, per pusšimtį įvairių mechanizmų: greideriai, buldozeriai, kelio frezos, o magistralės statybai naudotas medžiagas be perstojo vežė 30-50 sunkvežimių.

Buvo nemažai skeptikų, kalbėjusių, kad per metus tokį darbą atlikti neįmanoma, tačiau šiauliečiai kelininkai dar kartą įrodė savo profesionalumą. Negana to, dirbdami rekordine sparta, UAB „Šiaulių plentas” specialistai nutiesė kelią, kurio lygumo koeficientas yra artimas Lietuvos rekordui.

Šis kelio ruožas buvo pirmasis Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) objektas, bendrai finansuotas iš Lietuvos biudžeto ir 2014-2020 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų.

Profesionalumą įvertino ir geležinkelininkai

Prieš visą pasaulį sudrebinusią ekonomikos krizę po UAB „Šiaulių plentas” vėliava buvo suburta jau keliolikos įmonių grupė. Įžvalgūs įmonės vadovai nujautė, kad rinkoje išsilaikyti galės tik patys didžiausi dalyviai, todėl uždirbamą pelną nuosekliai investavo į plėtrą.

Tačiau užgriuvęs sunkmetis paskubino reformas ir vienoje didžiausių šalies kelininkų įmonių grupėje. UAB „Šiaulių plentas” vadovai įkūrė visų įmonių darbą koordinuojančią bendrovę „Šiaulių plento grupė”. Iš keliolikos įmonių po jos vėliava liko tik dvi – UAB „Šiaulių plentas” ir UAB „Žemaitijos keliai”. Per pertvarką buvo nuspręsta labiau išskaidyti veiklą, nes didžiąją užsakymų portfelio dalį sudarė LAKD paskelbti ir laimėti konkursai. Taip UAB „Šiaulių plentas” atsirado geležinkelio ir inžinerinių tinklų tiesimo bei rekonstrukcijos padaliniai.

Pirmas šiauliečių projektas buvo linijos Klaipėda-Pagėgiai keturių ruožų rekonstrukcija. Čia traukiniai galėjo važiuoti perpus lėčiau, be to, itin prasti buvo ir kelio pralaidumo rodikliai. Todėl nuspręsta atnaujinti keturis ruožus, kurių bendras ilgis – 33,5 km. Kadangi buvo gerinama krovininio ir keleivinio transporto infrastruktūra, didinamas pralaidumas ir galimi vidutiniai bei maksimalūs greičiai, taupomas keleivių bei krovinių vežimo laikas, mažinamas avaringumas ir tarša, šiam projektui pavyko pritraukti ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimą. Iš europinių fondų buvo gauta daugiau kaip 20 mln. eurų paramos, o AB „Lietuvos geležinkeliai” pridėjo trūkstamus 3,5 mln. eurų.

2012 m. balandį buvo pasirašyta jungtinė sutartis su partnerių grupe UAB „Šiaulių plentas”, UAB „Hidrostatyba” ir UAB „Geležinkelio tiesimo centras” – išplatinta sankasa, paklota nauja geležinkelio kelio viršutinė konstrukcija, rekonstruota 16 pervažų ir 8 pralaidos. 2014 m. liepą ši geležinkelio linija pradėjo veikli visu pajėgumu, o šiauliečiai kelininkai vėl sulaukė padėkos už profesionaliai atlikta darbą.

Laimėjo didžiulį konkursą

Tų pačių metų lapkritį UAB „Šiaulių plentas” su partneriais UAB „Belam LT” ir UAB „Geležinkelio tiesimo centras” laimėjo antrojo kelio ruožo Telšiai-Lieplaukė statybos rangos konkursą, kurio vertė – 61,1 mln. eurų.

Šis projektas prisidės prie IX B koridoriaus pralaidumo didinimo naikinant „siaurąsias” geležinkelio vietas – bus sutrumpintas krovinių vežimo geležinkeliais laikas. Čia iki 2018 m. vasaros bus modernizuotas esamas ir greta pastatytas antras geležinkelio kelias, rekonstruotas esamas pėsčiųjų ir pastatytas naujas automobilių viadukas per geležinkelį, įrengta žiedinė automobilių sankryža, apie 22 km ilgio aptvarų nuo gyvūnų, 0,7 km ilgio garsą slopinančių sienučių juosta, pertvarkyti inžineriniai tinklai ir traukinių eismo valdymo sistemos. Taip pat numatyta rekonstruoti sankirtas su rajoniniais keliais ir privažiuojamuosius kelius, įrengti pėsčiųjų ir dviračių takus.

Po rekonstrukcijos prekiniai traukiniai šiame ruože galės skrieti iki 120 km/val., o keleiviniai – iki 160 km/val. greičiu.

Darbai jau įsibėgėjo – iškirsta 96 tūkst. m2 krūmų ir medžių, baigiama įrengti atraminė siena, iš dalies rekonstruotos trys pralaidos, išardytas pėsčiųjų viadukas Telšiuose.

Darniai dirbantys specialistai Telšių ir Lieplaukės stotyse įrengė kabelių kanalizaciją, iškasė ir išvežė apie 96 tūkst. tonų grunto, įrengė laikinąjį geležinkelio kelią, paklojo signalizacijos ir ryšių kabelius, ardo esamą geležinkelį, kasa gruntą, įrengia drenažą, formuoja naują sankasą pirmojo ir antrojo pagrindinių kelių įrengimui.

Šiaulių kelininkų bendrovės per 50 metų sukaupta patirtis, turima šiuolaikinė, kasmet atnaujinama kelių statybos ir remonto technika, taikomos naujausios kelių tiesimo technologijos, aukšta darbuotojų kvalifikacija garantuoja kokybiškai ir laiku atliekamus darbus.

Naujienų archyvas