PRK

Saulius Beržis, VĮ „Panevėžio regiono keliai“ Panevėžio kelių tarnybos viršininkas

2015-10-14  Jolanta Tamošaitienė, Keliai ir tiltai Nr. 2 (10)

Kelių sektoriuje pradėjau dirbti 1981 m. Iš pradžių dirbau įmonėje „Panevėžio KSV-5“. Karjerą pradėjau nuo meistro, po to ėmiausi darbų vykdytojo pareigų. Pagrindinis mano darbas vyko magistralėje Vilnius – Panevėžys. Šį kelią esu išvaikščiojęs beveik iki pat Ukmergės. Stačiau pralaidas, tiltus, teko spręsti žemės paėmimo visuomenės reikmėms klausimus.

1988 m. įsidarbinau tuometėje Panevėžio autokelių valdyboje. Daugiausia buvo kelių priežiūros darbų, tačiau teko šiek tiek paragauti ir gamybinių procesų organizavimo. Tuo metu valdybos direktorius pasiūlė man aukštesnes, vyriausiojo inžinieriaus, pareigas, todėl ir pakeičiau darbovietę. Nors įmonė, kurioje dirbau, ne kartą keitė pavadinimą, aš darboviečių jau nebekeičiau. Taip ir likau čia iki šiol. 1995 m. vyko kelių priežiūros įmonių reorganizacija ir įkūrus įmonę „Panevėžio regiono keliai“ mane paskyrė Panevėžio kelių tarnybos viršininku. Juo dirbu jau 20 metų.

Šis darbas, mano manymu, turi savų pliusų ir minusų. Gyvendamas Panevėžyje kito darbo nelabai norėčiau, nes nėra iš ko rinktis. Štai Vilniuje – kitas reikalas – pasirinkimas didelis. Panevėžyje galima nebent sugrįžti į bendrovę „Panevėžio keliai“. Bet tai kaip vėl sugrįžti į jaunystę, nes ten darbo specifika visai kitokia. Pamenu, į darbą išvažiuodavau 7 valandą, namo grįždavau ne anksčiau 20 valandos. Tiesa, bendrovėje „Panevėžio keliai“ tikriausiai atlyginimai gerokai didesni, bet visų pinigų niekada neuždirbsi…

Mano darbe atsakomybės tikrai nestinga, o ypač žiemą. Neduok Dieve, kai kelyje įvyksta avarija, į kurią labai skaudžiai reaguoja tiek Susisiekimo ministerija, tiek Lietuvos automobilių kelių direkcija, tiek ir mūsų „Panevėžio regiono kelių“ vadovai. Tenka išsamiai analizuoti situaciją, kad dėl eismo įvykio nebūtų apkaltinti kelininkai. Priežasčių būna įvairių: vairuotojas paslydo, užmigo, neturėjo vairavimo patirties, viršijo leistiną greitį. Laimė, didelių nemalonumų pastaruoju metu Panevėžio rajono keliuose kol kas neturėjome. Žiemą stengiamės kelius barstyti atsakingai ir kruopščiai. Sakyčiau, kad vasarą mūsų darbas yra ramesnis. Svarbu tik, kad nestigtų pinigų kelių priežiūrai. Iki 30 proc. įmonės lėšų užsidirbame „iš šalies“. Dalyvaujame konkursuose ir juos laimėję vykdome kelių asfaltavimo darbus. Daugiausia jų atliekame Panevėžio rajono savivaldybei, kai ji ieško rangovų kelių priežiūros darbams atlikti.

Didžiausius darbus atlieka AB „Panevėžio keliai“, o smulkesni lieka mums ir prisiduriame prie metinio biudžeto nemažą dalį. Tarkime, šiemet šiltuoju sezonu užsidirbome beveik 600 tūkst. eurų (per 2 mln. litų). Paspirtis tikrai nemaža. Prie mūsų gaunamo finansavimo kelių priežiūrai prisidėjo ir šie mūsų uždirbti pinigai. Kaip juokauja „Panevėžio regiono kelių“ vadovai, atliekame papildomus darbus, kad neprarastume kvalifikacijos.

Vasarą atliekame įvairius darbus pagal numatytą kelių priežiūros programą: remontuojame tiltus, žvyrkelius, kone kasdien atstatome chuliganų sudarkytus kelio ženklus, tvarkome apgadintas autobusų stoteles, šienaujame pakeles. Panevėžio kelių tarnyboje dirba 70 darbuotojų. Jeigu netektume papildomų užsakymų ir įplaukų, tektų mažinti darbuotojų skaičių, bet jų paleisti nesinori, nes dirba gerai, o be to jie yra aukštos kvalifikacijos specialistai. Atleidę darbuotojus, vėliau, esant reikalui, kažin ar susigrąžintume.

Kiek žinau, Panevėžio rajono savivaldybė patenkinta mūsų darbu ir rangovų iš kitų šalies vietų vargu ar norėtų. Paaiškėjus atliktų darbų brokui, rangovai iš kitų rajonų gal ir negrįžtų jį pašalinti. Mes esame vietiniai, todėl reaguojame, kai į mus kreipiasi dėl menkiausio defekto pašalinimo, ir tai sutvarkome greitai ir nepriekaištingai.

Niekad nepamiršiu 1996 m. žiemos, kai siautė didelės pūgos ir sniego keliuose buvo priversta storu sluoksniu. Tada sukomės kaip įmanydami, net dalį technikos sniegui pašalinti teko nuomotis. Atvirai pasakius, po beveik kiekvienos žiemos skaičiuojame nuostolius. Neretai po žiemos lieka ir skolų. Žodžiu, kai mums yra skirtas tam tikras finansavimas žiemos sezonui, o mes išnaudojame daugiau pinigų, susidaro skolos. Kadangi kelius prižiūrėti reikia atsakingai, susidariusias skolas išlyginame papildomais darbais vasaros metu.

Kelių direkcija kiekvienai regioninei kelių įmonei atriekia tam tikrą pinigų, skirtų iš Kelių priežiūros ir plėtros programos, riekę, ir daugiau negali tikėtis, nesvarbu, kokios tais metais bus oro sąlygos, kelių priežiūros darbus reikia atlikti visa apimtimi. Balansai suvedami tik rudeniui atėjus.

Neneigsiu, yra buvę ir lengvų žiemų. Praėjusios žiemos buvo 4 mėnesiai, kurių vienas tikrai buvo mums palankus, todėl šiek tiek pataupėme lėšų. Bet vėliau temperatūra svyravo nuo –1 iki +1, drėgna, slidu, todėl kelius teko beveik nuolat barstyti. Tiesa, nuostolių dėl praėjusios žiemos sezono nepatyrėme.

VĮ „Panevėžio regiono keliai“ turi 5 kelių tarnybas, kurioms įmonei skirtas finansavimas paskirstomas pagal prižiūrimų kelių – magistralinių, krašto ir rajoninių – ilgį ir svarbą. Panevėžio kelių tarnyba prižiūri daugiausia magistralinių kelių, tad ir lėšų tenka daugiau. Manau, kad tai yra teisinga, nes magistralinių ir, pavyzdžiui, žvyrkelių priežiūros kaštai labai skiriasi. Magistralėse didesnė eismo įvykių tikimybė, todėl jose dažniau tenka lopyti duobes.

Kelių priežiūrai ir rangos darbams mūsų technikos užtenka, o nuomotis papildomai reikėtų tik atėjus sunkiai žiemai. Esant reikalui, techniką mums išnuomoja „Panevėžio melioracija“ arba „Panevėžio keliai“. Ši paslauga kainuoja tikrai brangiai, bet jei būtų ekstremali situacija mūsų keliuose, turbūt tektų tai padaryti.

Turime asfalto bazę, kaip ir mūsų kolegos Kupiškyje ir Pasvalyje. Tai patogu ir naudinga atliekant rangos darbus, nes galima paimti asfalto tada, kai reikia ir kiek reikia. Asfalto bazėje turime ir skalūnų skaldymo agregatą – jei neasfaltuojame, gaminame skaldą. Bazėje dirba trys žmonės ir vadovas ir to visiškai pakanka.

Panevėžio kelių tarnyboje turime ir pensinio amžiaus darbuotojų, bet jų kol kas neketiname atleisti, nes jie yra dar stiprūs, atsakingi, nuoširdžiai atlieka paskirtus darbus. Turime dirbantį 67 metų autogreiderio vairuotoją – tvirtas vyras, dirba gerai, jaučiasi puikiai.

Kelių tarnyboje turime ir jaunimo, atėjusių savo tėvų pėdomis – dirba gal 6 ar 7 mūsų darbuotojų sūnūs. Jauni vyrai, įsigiję mechanizatorių ir vairuotojų specialybes. Dirba gerai, todėl skųstis jais negalime.

Kadrų stygiaus nejaučiame galbūt todėl, kad dirbantiems Kelių tarnyboje yra suteiktos visos socialinės garantijos, stabilu – darbo pakanka vasarą ir žiemą, todėl reguliarus uždarbis garantuojamas.

Užauginau sūnų, jis dirba programuotoju, ir dukrą, kuri baigė VGTU, įgijo transporto ekonomikos specialybę. Abu dirba ir yra patenkinti savo profesija. Turiu ir anūkę, kuri jau vaikšto ir bando kalbėti. Neretai ji atvažiuoja pas mus į svečius ir tai mane labai džiugina.

Naujienų archyvas