BMC

Regioniniuose keliuose kovojama su kenkėjais

2015-09-16  Arvydas Andriejauskas, Transportas Nr. 1-2 (51)

Valstybės įmonės „Tauragės regiono keliai“, įkurtos1995 m., prižiūrima kelių teritorija apima pietvakarinę Lietuvos dalį ir ribojasi su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi. Su didele atsakomybe prižiūrimi Tauragės, Jurbarko, Šilalės bei Pagėgių savivaldybių teritorijomis einantys 1436,945 km valstybinės reikšmės automobilių keliai, iš kurių 65,968 km yra magistraliniai, 376,476 km – krašto ir 994,501 km – rajoniniai keliai.

Ypatingas dėmesys yra skiriamas pasienio zonoje bei Nemuno žemupyje esantiems keliams. Tauragės apskrities kelių tinklas kasmet gerinamas: tiesiami nauji kelių ruožai (Panemunės – Sovetsko aplinkkelis), rekonstruojami ir stiprinami esami keliai, asfaltuojami žvyrkeliai, tačiau svarbiausias ir pagrindinis įmonės uždavinys – tinkamai eksploatuoti ir prižiūrėti valstybinės reikšmės kelius žiemos ir vasaros sezonų metu. Nuolatinis įmonės rūpestis yra valstybinės reikšmės kelių, tiltų, viadukų bei kitų kelio inžinerinių statinių priežiūra ir remontas.

Prižiūrimų kelių geografija

Pagėgių savivaldybės keliai patenka į specifinę zoną, kuri labai priklauso nuo Nemuno vandens lygio rudenį ir pavasarį. Patvinus Nemunui yra užliejamos ne tik pievos, bet ir nemažas kelių tinklas, tiltai. Po vandeniu patenka valstybinių kelių ruožai, kurių bendras ilgis siekia 42,735 km, 6 įvairaus ilgio tiltai. Priklausomai nuo meteorologinių sąlygų per metus gali būti po keletą potvynių: rudens, žiemos, pavasario. Staigiai kylantis potvynio vanduo padaro daug žalos ir valstybinių kelių tinklui. Didžiausią žalą keliams padaro pavasariniai potvyniai, kurie sutampa su Nemuno ledonešiu. Stipri patvinusio vandens srovė išplauna žvyro dangą, išgraužia kelio sankasą, nulanksto kelio ženklus, tiltų turėklus, išrauna signalinius stulpelius. Atslūgus potvynio vandeniui, tenka atstatyti sugadintus kelius, eismo reguliavimo priemones, remontuoti tiltus. Kiekvieną pavasarį kelius tenka taisyti ir dėl pavasarinio polaidžio, kurio metu kelių dangose atsiranda iškylų. Kadangi didžioji dalis žvyro dangų keliuose yra blogos būklės, susidėvėjęs viršutinis dangos sluoksnis ir užsiteršęs apatinis apsauginis drenuojantis dangos sluoksnis kelia problemų važiuojant. Siekiant apsaugoti kelius su žvyro danga pavasario polaidžio metu, tenka riboti krovininio sunkiojo transporto eismą atskiruose kelių ruožuose. 2014 m. pavasario polaidžio metu buvo apribota daugiau nei 40 ruožų rajoninių ir krašto kelių, kurių bendras ilgis sudarė 247,92 km. Išėjus pašalui ir pradžiūvus dangoms, įmonės kolektyvo dėka keliai buvo sutaisyti ir suprofiliuoti. Visi šie darbai kasmet pareikalauja papildomų lėšų, kurių biudžete nėra numatyta.

Kova su kelių kenkėjais

Tauragės apskrityje gausu valstybinių ir privačių miškų, todėl ištisus metus susiduriama su medienos ir biokuro ruošėjais. Neretai mediena be jokio leidimo sandėliuojama kelio juostoje arba net ant kelio sankasos, o tai gadina patį kelią bei sukelia grėsmę eismo saugumui. Surasti kaltininkus, ypač jei tai privatūs miškai, būna labai sunku, nes dažniausiai miškų savininkai nėra medienos ruošėjai ir vežėjai. Baigus miško darbus, lieka suniokota kelio žemės sankasa, danga ir rezervai. Siekiant nors minimaliai sutramdyti miško medienos ruošėjus ir transportuotojus, yra sudaryta sutartis su Jurbarko, Tauragės ir Šilalės rajonų policijos komisariatais dėl bendradarbiavimo. Bendri reidai davė rezultatų. Surašyti pažeidimų protokolai sudrausmino miškų savininkus ir medienos ruošėjus bei transportuotojus, nekreipusius dėmesio į apribojimus keliuose. Reguliariai yra vykdomos prevencinės priemonės Tauragės regiono keliuose, fiksuojami pažeidimai fotografuojant, visa medžiaga perduodama policijai.

Transporto srautai ardo kelius

Daug žalos valstybinių kelių asfalto dangai daro sunkieji krovininiai automobiliai. Dėl didelių ašių apkrovų (didesnių nei 11,5 t) krovininiai automobiliai labai ardo kelio dangą. Ypač palankios sąlygos susidaryti provėžoms atsiranda esant aukštai vasaros temperatūrai. Kelių ruožuose, kur kelio dangos konstrukcijos buvo įrengtos prieš daugiau nei 40 metų (ypač lovinio tipo keliuose), atsiranda įlinkio provėžos visoje dangos konstrukcijoje. Naujesnėse kelio dangos konstrukcijose, esant intensyviam sunkiojo krovininio transporto eismui ir esant aukštai vasaros temperatūrai, formuojasi išspaudžiamosios provėžos. 2013–2014 m. daug šio tipo provėžų keliuose atsirado smarkiai išaugus sunkiųjų krovininių automobilių eismui vykstant Panemunės – Sovetsko aplinkkelio su tiltu per Nemuną statybai. Vežant statybines medžiagas iš Jurbarko, Šilutės ir Tauragės rajonuose esančių žvyro karjerų, didelės asfalto dangų deformacijos susidarė kelyje Nr.141 Kaunas – Jurbarkas – Šilutė – Klaipėda ruože 121–160 km bei rajoniniuose keliuose su žvyro danga. Esant karštai 2014 m. vasarai, išspaudžiamosios provėžos susidarė ir magistralinio kelio A12 Ryga – Šiauliai – Tauragė – Kaliningradas ruože per Tauragės miestą ties šviesoforine sankryža. Stabdant, įsibėgėjant ar stovint sunkvežimiams kelyje, susiformavo gilios vėžės, kurių keteros siekia sulig gatvės bortų viršumi. Keliuose susidariusios provėžos kelia grėsmę eismo saugumui, ypač žiemos sezono metu. Šalinant deformuotus, pavojingus eismui ruožus keliuose reikėjo atlikti kelio dangos remontą išfrezuojant keteras, bangas ir paklojant naują asfalto sluoksnį. Dabar atliekant kelių rekonstravimo darbus yra naudojami asfaltbetonio mišiniai su optimaliu bitumo kiekiu ir optimalia granuliometrine sudėtimi. Tai pagerina mišinį ir asfaltbetonio sluoksnių atsparumą šlyties įtempimams. Siekiant apsaugoti kelius su silpniausiomis dangomis, teko apriboti sunkaus transporto eismą pavasario polaidžio metu, daugiausia rajoniniuose keliuose su žvyro danga. Pažeisti kelių ruožai apstatyti įspėjamaisiais ženklais apie galimus pavojus ir draudžiamaisiais ženklais, ribojančiais maksimalų greitį. Apriboti sunkaus transporto eismą vasaros sezono metu nėra galimybės, nes transporto srautai tiesiogiai susiėję su naujų kelių tiesimu ir esamų kelių rekonstrukcija, o tai yra sezoniniai darbai. Apsaugoti valstybinius kelius nuo galimų viršsvorių galėtų didesnė valstybinės transporto inspekcijos kontrolė pagrindiniuose keliuose. Taip sumažėtų sunkaus transporto daroma žala valstybinių kelių dangoms, sumažėtų išlaidos dangų remontui.

Vandalai keliuose

Didėjant automobilių parkui, didėja ir autoįvykių, kuriuose nukenčia eismą reguliuojančios priemonės ir eismo saugumą užtikrinančios priemonės. Dažniausiai po autoįvykių tenka keisti sulankstytus metalinius apsauginius atitvarus, tiltų turėklus, kelio ženklus. Neretai pasitaiko vandalizmo atvejų, kai sulankstomi kelio ženklai, išvartomos ženklų atramos, išlaužomi ir išraunami signaliniai stulpeliai, nuniokojami pakelės statiniai, esantys poilsio aikštelėse, autobusų sustojimo aikštelės ir autopaviljonai. Neretos ir vagystės: pavogta per 130 apsauginės tvoros nuo žvėrių stulpelių, vagiamos kelio ženklų atramos ir skydai. Dažniausiai kaltininkų rasti nepavyksta, nes nebūna liudininkų. Didelę žalą keliams savo veikla daro ir ūkininkai, kurie išvažinėja ir užaria pakelės griovius, užteršia dangą. Šių padarinių likvidavimas kiekvienais metais kainuoja per 100 tūkst. litų.

Naujienų archyvas