Alfa

Po skandalų atleidžiamas „Automagistralės“ vadovas

2017-06-06  Lina Vyšniauskienė, Alfa.lt

Po kilusio skandalo VĮ „Automagistralė“ vadovas Vladislavas Molis buvo įspėtas, kad bus atleistas iš pareigų kaip netekęs pasitikėjimo. Tačiau jis netikėtai susirgo, tad atleidimo procedūra gali užsitęsti. Nedarbingumo lapeliai jau ne kartą trikdė teisines procedūras ir yra nuomonių, kad tuo kartais galimai piktnaudžiaujama. Sutapimas ar ne, tačiau V. Molis nedarbingumo lapelį gavo netrukus, kai gavo įspėjimą dėl atleidimo iš darbo. Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vadovas Egidijus Skrodenis patvirtino, kad gegužės 23 d. V. Moliui buvo įteiktas atleidimo raštas. Kaip numatyta pagal Darbo kodeksą, jis įspėtas, kad bus atleistas po keturių mėnesių. „Tačiau iš karto po to jis susirgo“, – sakė LAKD direktorius. Tad galima teigti, kad atleidimo procedūra užtruks. Kiek, neaišku.

Po kilusio skandalo VĮ „Automagistralė“ vadovas Vladislavas Molis buvo įspėtas, kad bus atleistas iš pareigų kaip netekęs pasitikėjimo. Tačiau jis netikėtai susirgo, tad atleidimo procedūra gali užsitęsti. Nedarbingumo lapeliai jau ne kartą trikdė teisines procedūras ir yra nuomonių, kad tuo kartais galimai piktnaudžiaujama.

Sunegalavo iš karto

Sutapimas ar ne, tačiau V. Molis nedarbingumo lapelį gavo netrukus, kai gavo įspėjimą dėl atleidimo iš darbo. Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vadovas Egidijus Skrodenis patvirtino, kad gegužės 23 d. V. Moliui buvo įteiktas atleidimo raštas. Kaip numatyta pagal Darbo kodeksą, jis įspėtas, kad bus atleistas po keturių mėnesių. „Tačiau iš karto po to jis susirgo“, – sakė LAKD direktorius. Tad galima teigti, kad atleidimo procedūra užtruks. Kiek, neaišku.

Alfa.lt žiniomis, birželio 5 d. V. Molis vis dar buvo nedarbingas.

Priminsime, kad V. Molis buvo atleistas, kai balandžio mėnesį kilo skandalas dėl galimo piktnaudžiavimo vykdant viešuosius pirkimus kelių remonto srityje. Tuomet STT Panevėžio valdybos pareigūnai apsilankė VĮ „Automagistralė“ prie LKAD bei AB „Panevėžio keliai“. Tarnyba turi duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti, kad, pasinaudojus Lietuvos automobilių kelių direkcijos ir VĮ „Automagistralė“ inicijuotais ir vykdytais ne mažesnės nei 1 mln. eurų vertės dviem viešaisiais pirkimais dėl kelių remonto, buvo piktnaudžiaujama tarnyba. Susisiekimo ministras Rokas Masiulis netrukus po to davė nurodymą atlikti tarnybinį patikrinimą.

„<…> Į s p ė j u, kad su Jumis teisės aktų nustatyta tvarka 2017 m. rugsėjo 30 d. bus nutraukta 2003 m. kovo 31 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 180, dėl Jūsų adresu gautų skundų dėl darbo Jums pareikšto įtarimo padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir taip praradus pasitikėjimą Jumis“, – rašoma LAKD direktoriaus E. Skrodenio rašte, kuris buvo įteiktas V. Moliui. Iš karto po to jis gavo nedarbingumo lapelį.

Nepatvirtintais duomenimis, po kilusio skandalo susirgo ir AB „Panevėžio keliai“ vadovas Virmantas Puidokas. Bendrovės atstovė spaudai Rasa Čepienė atsisakė tai patvirtinti arba paneigti, nors tas faktas ar žmogus vaikščiojo į darbą, ar ne neturėtų būti jokia paslaptis.

Ne viena žinoma istorija

Nedarbingumo lapeliai dažnai trikdo ir teismų darbą.

Prisiminkime garsiąją Darbo partijos bylą, kuri teisme truko taip ilgai, jog net ir žiniasklaidai apie ją rašyti nusibodo. Ten sirgo kone visi iš eilės pradedant pačiu Viktoru Uspackichu bei Vytautu Gapšiu ir partijos finansininke Marina Liutkevičiene, baigiant advokatais.

Ilgai tęsėsi ir byla, kur kyšininkavimu buvo kaltinami buvęs meras Vytautas Petkevičius bei buvęs Trakų savivaldybės administracijos direktorius Leonardas Karnila bei kiti asmenys. Ji buvo praminta „Trakų valdininkų byla“. Istorija ta pati – nuolat kas nors susirgdavo. Lietuvos teismuose buvo įstrigusios ir kelios Neringos Venckienės parankinių bylos, kurias teisiamieji sugebėjo vilkinti jau ne vienus metus. „Geriausiai gydo Lukiškės“, – tuomet pasišaipė Laimutės Stankūnaitės advokatas Gintaras Černiauskas. Tačiau pasakyti lengviau, nei padaryti, – nei nukentėjusiųjų advokatai, nei prokurorai neturi galių kontroliuoti gydytojų, kurie lengva ranka teisiamiesiems dalija pažymas.

Suprantama, liga yra liga ir jei žmogus iš tikrųjų serga, pavyzdžiui, lėtine liga, dėl patiriamo streso ar kitų priežasčių ji gali paūmėti. O ir persišaldymas ne nuodėmė. Tačiau nežinia, kiek atvejų yra realūs, o kiek tiesiog simuliacija ir stengimasis vilkinti vieną ar kitą procesą. Tokios statistikos nėra ir niekuomet nebus. Tačiau nenorėjęs viešai skelbti savo pavardės teisininkas teigė, jog nesąžiningumas pasitaiko gan dažnai. „Vienu ar kitu atveju toks vilkinimas teisiamiesiems naudingas. Pavyzdžiui, kad ir norint sulaukti senaties termino“, – sakė jis.

Naujienų archyvas