PRK

Panevėžio regiono keliai

2015-10-09  Panevėžio regiono keliai info

Pirmasis kelias su kietąja danga, ėjęs per Panevėžį, buvo Aukštaičių plentas, nutiestas 1935-1940 m. Jis prasidėjo nuo Žemaičių plento ties Cinkiškiais ir ėjo per Kėdainius, Panevėžį, Pasvalį iki Biržų. Nepriklausomos Lietuvos metais, kai 1919 m. įsteigta Centrinė plentų valdyba kūrė kelių aptarnavimo organizacijų tinklą, buvo įkurtas Panevėžio kelių rajonas. Pirmosios kelius prižiūrinčios organizacijos dabartinėje Panevėžio apskrityje buvo įsteigtos 1944 m. rugpjūtį, kadangi reikėjo skubiai atstatyti karo nuniokotus ir sugriautus tiltus, kelius bei pasirūpinti jų priežiūra. 1956 m. Panevėžio kelių eksploatavimo rajonas, kaip ir visoje Lietuvoje, pavadintas kelių statybos ir eksploatavimo rajonu KSER): KSER Nr. 127 Panevėžyje, KSER Nr. 27 Pasvalyje ir KSER Nr. 28 Rokiškyje. 1959 m. rajonų centruose buvo suformuota po savarankišką kelių organizaciją, įkurti Biržų ir Kupiškio kelių ruožai.

Pirmasis kelias su kietąja danga, ėjęs per Panevėžį, buvo Aukštaičių plentas, nutiestas 1935-1940 m. Jis prasidėjo nuo Žemaičių plento ties Cinkiškiais ir ėjo per Kėdainius, Panevėžį, Pasvalį iki Biržų. Nepriklausomos Lietuvos metais, kai 1919 m. įsteigta Centrinė plentų valdyba kūrė kelių aptarnavimo organizacijų tinklą, buvo įkurtas Panevėžio kelių rajonas. Pirmosios kelius prižiūrinčios organizacijos dabartinėje Panevėžio apskrityje buvo įsteigtos 1944 m. rugpjūtį, kadangi reikėjo skubiai atstatyti karo nuniokotus ir sugriautus tiltus, kelius bei pasirūpinti jų priežiūra. 1956 m. Panevėžio kelių eksploatavimo rajonas, kaip ir visoje Lietuvoje, pavadintas kelių statybos ir eksploatavimo rajonu KSER): KSER Nr. 127 Panevėžyje, KSER Nr. 27 Pasvalyje ir KSER Nr. 28 Rokiškyje. 1959 m. rajonų centruose buvo suformuota po savarankišką kelių organizaciją, įkurti Biržų ir Kupiškio kelių ruožai. Vienai įmonei priklausė visi rajone esantys valstybiniai keliai. 1959-1995 m. susiformavo dabartinis kelių tinklas, susikūrė ir išaugo pajėgios gamybinės technikos bazės, kelininkai įsigijo šiuolaikinės technikos, įsisavino sudėtingas kelių priežiūros ir statybos technologijas. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, siekiant efektyviai valdyti valstybinius kelius, racionaliau naudoti esamus gamybinius ir finansinius pajėgumus, 1995 m. buvo atlikta kelius prižiūrinčių įmonių reorganizacija. Panevėžio apskrityje esančios Pasvalio, Rokiškio, Biržų, Kupiškio ir Panevėžio keliu valdybos buvo sujungtos j vieną organizaciją – valstybes įmonę „Panevėžio regiono keliai“. Pirmuoju įmonės vadovu buvo paskirtas ilgametę kelininko darbo patirtį turintis kelių inžinierius J. Grigalius. Direktoriaus pavaduotoju kelių priežiūrai ir technikos direktoriumi paskirti patyrę ir sumanūs Pasvalio kelių valdybos kelininkai S. Stravinskas ir V. Gendvilas. Direktoriaus pavaduotoju mechanizacijai ir komercijai buvo paskirtas J. Čerškus, pavaduotoju darbų saugai ir tiltams R. Makrickas, vyr. buhaltere I. Vilaniškienė. Per trumpą laiką buvo suformuotas visas inžinerijos ir technikos personalas. Rajonų centruose buvusios kelių valdybos tapo VI „Panevėžio regiono keliai” padaliniais – kelių tarnybomis. Rokiškio KT viršininku patvirtintas ilgametis buvusios kelių valdybos vadovas P. Misiūnas, Biržų Kt – R. Žagaras, Kupiškio KT – S. Pabarčius, vėliau O. Zibavičius, Pasvalio KT viršininku – V. Zaikauskas, Panevėžio KT – S. Beržis. Nespėjus darbams kaip reikiant įsibė-gėti, 1996 m. birželio 9 d, tragiškai žuvo direktorius J. Grigalius. Įmonės direktoriumi tapo R. Žagaras, Metams bėgant įmonė išlaikė pagrindinius savo specialistus ir vadovus, stiprėjo ekonomiškai ir finansiškai. Buvo įsisavinti ir sėkmingai naudojami naujos kartos mechanizmai ir technologijos. Pagrindinė įmonės veikla – Panevėžio regiono valstybinių kelių ir tiltų priežiūra bei remontas. Be to, atliekami rangoviniai darbai pagal kitų įmonių bei savivaldybių užsakymus, gaminamos ir parduodamos kelių statybinės medžiagos – smėlis, žvyras, skalda, asfaltbetonis, vykdoma kitokia veikla. Strateginis Įmonės tikslas yra optimali kelių priežiūra mažiausiomis sąnaudomis, kuri užtikrintų saugų eismą, sudarytų sąlygas patogiai ir ekonomiškai važiuoti keliais. VI „Panevėžio regiono keliai” eksploatuoja 2437,675 km valstybinių kelių, iš jų: magistralinių kelių 134,831 km, krašto kelių 506,936, rajoninių kelių 1795,908 km. Juodąją dangą turi 60,6 proc. kelių. VĮ „Panevėžio regiono keliai” sudaro penki struktūriniai padaliniai: Panevėžio, Pasvalio, Biržų, Rokiškio ir Kupiškio kelių tarnybos. Šiuo metu įmonėje dirba apie 283 darbuotojai, jų vidutinis amžius -apie 50 metų. įmonės darbuotojų kaita labai maža, todėl dauguma jų yra tikri savo darbo profesionalai, turintys aukštą kvalifikaciją: 24,4 proc. darbuotojų turi aukštąjį, 22,6 proc. -specialųjį vidurinį išsilavinimą. Dauguma įmonės specialistų yra atestuoti susisiekimo komunikacijų statybos ir remonto ar projektavimo arbams atlikti. Turimas atestatas leidžia vykdyti kelių remonto ir statybos darbus, o nuo 2012 metų įiegtos vadybos sistemos IS09001:2008; ISO 14001:2004, BS OHSAS 18001:2007 padėjo gerinti vykdomų darbų kokybę bei darbų saugos lygį. Priežiūros tarnybai keliamus uždavinius sėkmingai spręsti darosi vis sudėtingiau, nes eismo intensyvumas ir transporto apkrovos keliuose nuolat didėja, o kelių naudotojai reikalauja vis geresnių eismo sąlygų. Mūsų šalyje keliams prižiūrėti ir tobulinti dar neskiriama tiek lėšų, kiek jų skiriama ES šalyse. Specialistų apskaičiavimu, optimaliam kelių priežiūros lygiui pasiekti regione turėtų būti skiriama 2,3 karto daugiau lėšų, negu jų skiriama šiuo metu. Šiuo metu Panevėžio regione veikia 8 KOSIS stotelės. Stotelėse surinkta informacija mobiliuoju ryšiu perduodama Kelių direkcijai ir kelius prižiūrinčių valstybės įmonių dispečerinėms, todėl čia budintys specialistai žino, kokios yra realios eismo sąlygos visoje Lietuvoje. Remdamiesi išankstinėmis oro prognozėmis ir KOSIS duomenimis galime iš dalies prognozuoti, kur ir kaip oro sąlygos keisis artimiausiu laiku, stebėti, kuriuose ruožuose kelias ledėja, kur ir kokios koncentracijos druskas reikia barstyti ant dangų paviršiaus siekiant išvengti plikšalos. Siekiant sumažinti žvyrkelių nusidėvėjimą, išsaugoti bent minimalią dangos konstrukciją ir kelio keliamąją galią, atnaujinamos žvyrkelių sankasos, išvalomi pakelės vandens nutekėjimo grioviai. 2000 m. pradėtas naudoti žvyro dangos regeneravimo įrenginys leidžia persijoti j griovį ir prie kelio briaunos sustumtą grunto ir žvyro volą ir grąžinti jį į kelio dangą. Kelių priežiūros darbams pradėjus naudoti bitumines emulsijas, užtaisyti juodųjų dangų plyšiai ilgiau nekelia problemų. 1995 m. įmonės įsigytas pirmasis Lietuvoje dalinio juodųjų dangų apdorojimo mechanizmas „Secmair” leido geriau užtaisyti juodųjų dangų duobes ir lukštenimosi ar įtrūkimų defektus. Su „Secmair” buvo remontuojami ne tik Panevėžio regiono keliai, bet ir Vilniaus-Kauno-Klaipėdos ir Vilniaus-Panevėžio automagistralės, Kauno ir Šiaulių regionų kelių dangos. 2014 m. vietoj šio tikrai daug dirbusio mechanizmo įsigytas naujas čekiškas agregatas „Vyko 6″. Nuo 1996 m. asfaltbetonio dangoms taisyti naudojamos frezos „Wirtgen“, termosai karšto asfaltbetonio mišiniui, vibroplokštės, šaltas asfaltbetonis išdaužoms taisyti šaltuoju metu periodu. Krūmams, augantiems kelio šlaituose ir grioviuose bei pakelėse. Šalinti kiekviename rajone yra didelio pjovimo siekio krūmapjovės, medžiams genėti – aukštapjovės. Kad nupjautų šakų ir iškirstų krūmų nereikėtų deginti ar kitokiu būdu jų naikinti teršiant aplinką, naudojamas smulkintuvas, kuris yra daugiafunkciame automobilyje „Unimog”. Tokią techniką pirmą kartą tiesiogiai galėjome pamatyti 1995 m. su kelininkų vadovų ekskursija apsilankę Miuncheno statybinės technikos parodoje. Iki 1995 m. apie tokius įrenginius ar mažosios mechanizacijos priemones galėjome tik pasvajoti. Pataraisiais metais, įgyvendinant eismo saugumo priemones, kasmet įrengiama po kelis kilometrus apsauginių metalinių atitvarų (dabar regione priskaičiuojama apie 66 km įrengtų apsauginių atitvarų), rekonstruojamos sankryžos. Nors eismo intensyvumas regiono keliuose didėja, autoįvykių ir jų padarinių mažėja. Tarp nukentėjusiųjų eismo dalyvių dar nemažai pėsčiųjų ir dviratininkų. To priežastis – didėjantys pėsčiųjų bei dviratininkų srautai, prasta eismo dalyvių disciplina, didelis neblaivių asmenų skaičius. 1995-2014 m. Panevėžio regione įrengta 330,98 km juodųjų dangų. Ypač daug padaryta nuo 1998 m., kai buvo sudarytos žvyrkelių asfaltavimo programos, pradžioje naudojant užsienio bankų kreditus, o vėliau ES struktūrinių fondų lėšas. Asfaltavimo darbų sparta siekė net 36 km dangų per metus, Siekiant atpiginti šiuos darbus, be įprastinės 6 cm storio asfalto dangos pradėtos naudoti ir kitos minkštų dangų įrengimo technologijos – buvo panaudota trigubo paviršiaus apdorojimo su bitumine emulsija ir dolomitine skaldele technologija, o 2402-ojo kelio Drūlėnai-Palėvenėlė-Alizava 12,5 km ruože juodoji danga įrengta taikant „permerkime” technologiją, naudojant dolomito skaldą ir bituminę emulsiją. Nuo 2008 m. dėl iškilusių ekonominių sunkumų žvyrkelių asfaltavimo programa buvo pristabdyta. 2012 m. kelių ruožuose per gyvenvietes (iŠ viso 8,27 km) įrengta juoda danga, panaudojant specialiųjų bituminių dangų – minkšto asfalto arba dvigubo paviršiaus apdaro įrengimo technologiją. Regione šiuo metu yra 1795,91 km rajoninės reikšmės kelių, iš jų 53,4 proc. yra žvyrkeliai. Daugumos šių kelių dangos nusidėvėjusios, neliko greideriuojamojo sluoksnio, jos yra nerišlios. Šių dangų priežiūra ir jų būklė labai priklauso nuo oro sąlygų.

VĮ „Panevėžio regiono keliai” prižiūrimų kelių tinklas, 2015 m. (1995 m.)

Dangos Keliai, km
Magistraliniai Krašto Rajoniniai Iš viso
Asfalto 113,03(50,0) 201,08(159,6) 25,50 (50,8) 339,69(268,4}
Juodosios dangos 21,81(93,6)       305,86(198,1) 810,91(507,1) 1138,58(078,8)
Cementbetonio
Žvyro – (7,7) 959,52(1288,8) 959,52(1296,5)
Grindinys
IŠ viso 134,84(143,6} 506,94 (365,4} 1796,01(1934,7} 2437,79 (2443,7)

Žvyrkelių priežiūrai skiriamų lėšų užtenka kasmet pažvyruoti apie 40-60 km kelių, atstatant 4-8 cm storio dėvėjimosi sluoksnį, ir apie 100 km kelių sutvarkyti žemės sankasą bei vandens nutekėjimą. Siekdamos sumažinti žvyrkelių dulkėjimą ir dėvėjimąsi regiono kelių tarnybos išbandė keletą priemonių – buvo panaudotas kalcio chloridas (CaCI2) ir lignosulfonatas, vėliau buvo naudojamas tik CaCI2 ir gauta neblogų rezultatų. Pastaruoju metu dėl lėšų trūkumo Ir įvertinus šios priemonės trumpalaikiškumą, šios dulkėtumą mažinančios metodikos taikymas laikinai pristabdytas. Žvyro dangoms ir sankasoms remontuoti naudojami modernūs kanadietiški, vokiški, rusiški auto-greideriai, švediškas žvyrkelių gerinimo įrenginys „Roadmaster”, kuriuo sėkmingai pašalinamos velėnos nuo pakilusių kelio briaunų, surenkami akmenys. VĮ „Panevėžio regiono keliai” kasmet atlieka nemažai rangos darbų ir kitoms organizacijoms. Pasvalio, Kupiškio ir Panevėžio tarnybos eksploatuoja asfaltbetonio bazes, gamina ir realizuoja asfaltbetonį, visos tarnybos dalyvauja savivaldybių skelbiamuose konkursuose įvairiems darbams atlikti. V[ „Panevėžio regiono keliai” žinioje dabar yra 160 tiltų ir viadukų, iš jų 159 gelžbetoniniai, vienas – plieninis. Visų jų ilgis siekia 4202 m. Panevėžio regiono keliuose vidutiniškai kas 15 km yra tiltas ar viadukas. Tai yra sudėtingi ir brangūs statiniai, turintys didelę reikšmę šalies ekonominiams, politiniams ir kultūriniams ryšiams. Jie yra Lietuvos nacionalinis turtas. Panevėžio regiono kelininkai gyvena ne vien tik savo darbais ir rūpesčiais. Jie mėgsta pasivaržyti tarpusavyje profesinio meistriškumo konkursuose, išmėginti jėgas sporto varžybose, mielai dalyvauja įvairiuose kultūriniuose renginiuose. Kasmet pavasarį tapo tradicija surengti medelių sodinimo dieną – puošiama teritorija ir prižiūrimi keliai. Tradicinėmis yra tapusios ir greiderininkų profesinio meistriškumo varžybos. Jos būna dviejų pakopų: regioninėse varžybose išaiškinamas geriausias įmonės autogreiderininkas, paskui jis atstovauja įmonei jau respublikiniame konkurse. Gerų rezultatų pasiekė Panevėžio, Pasvalio ir Rokiškio kelių tarnybų autogreiderininkai, jie yra tikri savo darbo specialistai: Algis Žižiūnas, Jonas Tarasevičius, Stasys Norvaiša, Vigantas Matiukas ir kiti. Jie šauniai atstovavo įmonei ir respublikinėse varžybose.

Rolandas Žagaras, VĮ „Panevėžio regiono keliai” direktorius

Per 20 metų atlikta daug regioninių kelių priežiūros įmonių valdymo ir struktūros pakeitimų ir pertvarkymų, siekiant padaryti valdymą optimalesnį ir skaidresnį bei taupyti lėšas. Buvo atsisakyta ir tam tikrų investicinių planų, remontų ir nebūtinų išlaidų įmonių viduje. Šiuo metu valstybinės kelių priežiūros įmonės su savo užduotimis susitvarko, toks kelių priežiūros modelis galėtų sėkmingai dirbti ir toliau. Tačiau mažėjant valstybės finansinėms galimybėms tinkamai finansuoti ir išlaikyti esamą kelių tinklą ir jų priežiūrą, svarstomi ir bandomi įgyvendinti įvairūs pertvarkos variantai. Mūsų nuomone, Lietuvai, kaip tranzitinei valstybei, keliai yra strategiškai labai svarbūs, o valstybinių kelių nuolatinei ir garantuotai priežiūrai įgyvendinti geriausiai tinka valstybės valdomos ir kontroliuojamos įmonės. Tobulinant kelių priežiūrą būtina optimizuoti valstybinių kelių tinklą: atsisakyti sunykusių ir neperspektyvių kelių ir sujungti besivystančius, perspektyvius maršrutus; iš esmės apsispręsti, kokius reikalavimus turi atitikti valstybiniai ir vietiniai keliai ir kokius visuomenės poreikius jie turi tenkinti, ir pagal tai nustatyti jų tinklo dydį; peržiūrėti ir naujai įvertinti priežiūros normatyvus ir reikalavimus. Problemų kelių priežiūros srityje yra daug ir įvairių, o svarbiausia tai, kad, didėjant kelių nusidėvėjimui ir blogėjant jų būklei, ženkliai didėja išlaidos kelių priežiūrai, tuo tarpu kelių priežiūros finansavimas nedidėja, todėl beveik nevykdomi einamojo remonto darbai, reikalingi geresnei kelių būklei išlaikyti, kaip antai: kelio sankasų atstatymas, žvyrkelių dangos dėvėjimosi sluoksnio atkūrimas, naujų kelio ženklų įrengimas. Tai ilgainiui sukelia daug rimtesnių pasekmių kelių būklei ir ilgalaikiškumui. Daug bėdų pridaro vandalizmas ir šiukšlinimas keliuose – išlaidos tokiems tvarkymo darbams Panevėžio regione kasmet siekia 60 000- 90 000 eurų.

Vydmantas Gentvilas, VĮ „Panevėžio regiono keliai” direktoriaus pavaduotojas

Kai kurios techninės priemonės eismo saugumui gerinti, taikytos pastaraisiais metais, pasiteisino labiau, kai kurios – mažiau. Mano nuomone, labiausiai tinkamos yra žiedinės sankryžos; jų yra nemažai suprojektuota, bet dar nedaug pastatyta. Norėtųsi, kad viskas vyktų gerokai sparčiau. Deja, viskas atsiremia į pinigus. Siekiant drausminti kelių eismo dalyvius, Švietėjiška veikla, apimanti vaikų darželius, mokyklas, gyventoją bendruomenes, vis labiau įsibėgėja, tačiau labai svarbu kurti ir veiksmingesnę įstatyminę bazę, nes neblaivių ir be vairuotojo pažymėjimo prie automobilio vairo sėdančių asmenų skaičius nemažėja.

Stanislovas Dambrauskas, VĮ „Panevėžio regiono keliai” Rokiškio kelių tarnybos viršininkas

Rokiškio kelių tarnybos kelininkai žiemą vasarą stengiasi užtikrinti saugų, greitą ir patogų susisiekimą valstybinės reikšmės keliais, einančiais per mūsų rajoną. Sunkiausia tai pasiekti žiemos periodu, kai vos iškritus sniegui ar atsiradus slidumui vairuotojai ir gyventojai nori tuojau pat nuvalyto ir sutvarkyto kelio. Tačiau tai priklauso nuo gaunama finansavimo lygio, pagal kurį yra nustatyta kelių priežiūros tvarka, ir darbų atlikimo eiliškumo, nes pirmiausia būtina sutvarkyti pagrindinius kelius. Daugiausia nesusipratimų ir rūpesčio tenka mažo intensyvumo rajoniniams keliams, kur pagal priežiūros tvarką nenumatytas barstymas mišiniais ar druskomis.

Naujienų archyvas