MRK

Marijampolės regiono keliai

2015-10-09  Marijampolės regiono keliai info

Marijampolės kelių rajonas savo veiklą pradėjo 1919 m,, kai Nepriklausomos Lietuvos teritorijoje visi keliai buvo suskirstyti į 5 kelių rajonus. Daugiausia plentų buvo pietinėje Lietuvos dalyje: Čia, palyginti nedidelėje teritorijoje, vingiavo apie 67 proc. visų Lietuvos plentų: iš viso plentų tinklą sudarė apie 1330 km, o Marijampolės kelių rajonui priklausė apie 450 km plentų. Pirmasis Marijampolės kelių rajono viršininkas buvo Stasys Čiurlionis, šias pareigas jis ėjo 8,5 metų. Plentas Kaunas-Marijampolė-Vilkaviškis-Kybartai buvo pagrindinis ir svarbiausias Marijampolės kelių rajono kelias. Šiame kelyje buvo vieninteliai vartai į Vakarų Europą. Kelias turėjo kilometrinius kelio ženklus - tokių kituose Lietuvos keliuose nebuvo.

Marijampolės kelių rajonui priklausė ir kelias Vilkaviskis-Kudirkos Naumiestis-Sakiai-Gelgaudiskis; Sakių apskrityje tai buvo vienintelis kelias su kietąja danga iš baltos skaldos, 1944 m. rugpjūčio mėnesį buvo įsteigtas Marijampolės apskrities kelių skyrius (AKS). Jam buvo priskirti sąjunginės, respublikinės ir vietinės reikšmės keliai tuometinėje Marijampolės apskrities teritorijoje. AKS viršininku paskirtas P. Lukša, vyriausiuoju inžinieriumi S. Paliulis. 1945 m. kovo 1 d. Marijampolės apskrities kelių skyrius buvo reorganizuotas. Įsteigtas Marijampolės kelių eksploatacijos ruožas (KER) Nr. 129, pavaldus Plentų valdybai prie vidaus reikalų ministerijos, perėmė sąjunginės reikšmės kelius. Naujai sudarytam Marijampolės-Vilkaviškio kelių eksploatacijos ruožui Nr. 131, kuris priklausė Vyriausiajai kelių valdybai, buvo perduoti respublikinės reikšmės keliai. Vietinės reikšmės keliai liko apskrities Vykdomojo komiteto žinioje. 1956 m. kelių sistemoje įvyko reorganizacija – sąjunginės ir respublikinės reikšmės keliai perėjo Automobilių transporto ir plentų ministerijos žinion. Kapsuko (Marijampolės) kelių eksploatacijos ruožas Nr. 129 reorganizuotas ir pavadintas Kapsuko kelių statybos eksploatacijos rajonu Nr. 19 (KSER-19). Po šalies kelių ūkio valdymo reorganizacijos 1964 m. KSER-19 pervardijamai Kapsuko AKV. Kapsuko AKV turėjo dideles darbų apimtis, todėl 1969 m. buvo pavadinta Keliu remonto ir statybos valdyba (KRSV), o 1978 m grąžintas AKV pavadinimas. Buvo ne tik įrengiamos naujos dangos, betirvykdomi asfaltbetonio dangos atnaujinimo darbai pagrindiniuose keliuose: Kaunas-Marijampolė-Vilkaviškis, Marijampolė-Kalvarija-pasienis, Marijam-polė-Prienai. Juodųjų dangų būklę palaikydavo jų paviršiaus apdorojimas juodąja skaldele. Marijampolės AKV kasmet apdorodavo 25-30 km juodųjų dangų paviršiaus. 1990-1995 m. Marijampolės valstybinės kelių valdybos pagrindinis darbo objektas buvo kelio nuo Kalvarijos iki valstybės sienos su Lenkija rekonstrukcija. 1995 m. buvo įsteigta valstybės įmonė „Marijampolės regiono keliai”. Jos direktoriumi buvo paskirtas Juozas Litvinas, direktoriaus pavaduotoju-techniniu direktoriumi Placidas Šleinota, direktoriaus pavaduotoju keliams Algimantas Bičkus, direktoriaus pavaduotoju mechanizacijai ir komercijai Juozas Jočys. Įmonė „Marijampolės regiono keliai” vykdo kelių remonto ir priežiūros darbus, naudoja žemės gelmių ir kitus gamtinius išteklius, atlieka naudojamų žemių ir želdinių, esančių kelio juostoje, priežiūrą ir apsaugą, vykdo valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros plėtojimo funkcijas, likviduoja stichinių nelaimių padarinius, kaupia kelių ir statinių duomenų banką, teikia transporto, mechanizmų nuomos ir kitas mokamas paslaugas, Lietuvos automobilių kelių direkcijos pavedimu vykdo kelių tiesimo, rekonstrukcijos, remonto ir priežiūros darbų užsakovo funkcijas. Įmonė savo veiklą vykdo Marijampolės regione. Nuolatinės kelių priežiūros žiemą išlaidų dydį lemia konkrečios oro sąlygos bei eismo intensyvumas keliuose. Žiemai yra paruošiama speciali technika ir įranga, kuri kitu metų laiku nenaudojama. VĮ „Marijampolės regiono keliai” prižiūri valstybinius kelius, kurių bendras ilgis 1571,66 km, iš jų 1098,61 km, arba 69,90 proc., su juodosiomis dangomis ir 473,05 km žvyrkeliai. Magistralinių kelių yra 120,08 km; visi jie padengti juodąja danga, tarp jų 60,41 km – tarptautinės magistralės „Via Baltica” ruožas su šešiomis skirtingo lygio sankryžomis. Krašto kelių ilgis regione 364,43 km, visi padengti juodąja danga. Daugiausia regione yra rajoninių kelių- 1087,15 km, iš jų 614,10 km (56,5 proc.) yra su juodąja danga, o 473,05 km – žvyrkeliai. Įmonės prižiūrimuose keliuose yra 95 tiltai, jų bendras ilgis 2535 m, 136 autopaviljonai, 722 autobusų stotelės, 108,416 km pėsčiųjų ir dviračių takų. Valstybės įmonę „Marijampolės regiono keliai” sudaro: Marijampolės kelių tarnyba, Vilkaviškio kelių tarnyba ir Šakių kelių tarnyba. Marijampolės kelių tarnyba prižiūri ir tvarko 540,48 km kelių, iš jų 60,41 km tarptautinės magistralės „Via Baltica” ruožą; Vilkaviškio kelių tarnyba prižiūri 505,77 km, Šakių kelių tarnyba-525,40 km kelių. Šiuo metu VĮ „Marijampolės regiono keliai” dirba 175 darbuotojai.

Nuo 1995 m. regiono kelių ilgis padidėjo 45,7 km, nutiesus „Via Baltica” ruožą Kaunas-Marijampolė-Suvalkai, kartu padaugėjo ir kelio inžinerinių statinių. Buvo įrengti 6 viadukai ir tiltas per Šešupę prie Kalvarijos.

VĮ „Marijampolės regiono keliai” prižiūrimų kelių tinklas, 2015 m. (1997 m.)

Keliai, km Magistraliniai Krašto Rajoniniai Išviso
Asfalto 112,683(50) 105,888(34,3)    172,18(49,4) 390,751 (133,7)
Juodosios dangos 7,397 (51,4) 258,545 (177,4) 441,917(406,4} 707,859(635,2)
Cementbetonio _
Žvyro 473,05 (754) 473,05 (754)
Grindinys
IŠ viso 120,08(101,4) 364,433(211,7) 1087,147(1209,8) 1571,66(1522,9)

Suvalkijos lygumų žvyrkelius kelininkams nelengva prižiūrėti. Nors čia nėra kalnų ir didelių vingių keliuose, tačiau susiduriama su kitokiais sunkumais: dirvos molingos, vandeniui nuleisti nuo kelio būtina sutvarkyti sankasas, iškasti griovius. Karštomis vasaros dienomis žvyrkeliai dulka. Galimybės juos žvyruoti labai ribotos. Visame regione tėra vienas žvyro karjeras – ir tas pats prie Lenkijos sienos. G km žvyrkelio ruože pradėti bandymai naudoti emulsijas davė teigiamų rezultatų. Šią technologiją jmonė numato taikyti ir ateityje. Geriausias būdas žvyrkelių ilgiui mažinti – juos padengti juodąja danga. Daugiausia žvyrkelių yra Šakių rajone. Dabar dedamos pastangos, kad kuo daugiau žvyrkelių būtų padengiama juodąja danga. Marijampolės regiono kelininkai savo kelius prižiūri taip, kad jie būtų saugūs ir patogūs eismo dalyviams visais metų laikais. Tam žiemą reikia ypač didelių sąnaudų. Kelininkai dirba tiek, kiek reikia, kad keliai būtų išvažiuojami ištisą parą. Marijampolės regione žiemą nė minutei nenutrūksta eismas magistraliniais ir krašto keliais. Suvalkijos kelininkai nuolat gauna orų prognozes, naudojasi oro sąlygų informacine sistema KOSIS, todėl situacija keliuose stebima ir dieną, ir naktį. Visos regiono kelių tarnybos turi gerus druskos sandėlius. Kelių priežiūros technika yra laikoma po stogu, pastatyta nauja stogine Marijampolės keliu tarnyboje. Gerai įrengtos remonto dirbtuvės. Savo lėšomis suremontuotas įmones administracinis pastatas. Savo pagrindinei veiklai vykdyti įmonė turi pakankamai įvairių įrenginių ir mašinų: tai ratiniai ekskavatoriai „Daewoo Doosan”, mažagabaričiai krautuvai „Komatsu Case”, ,,New Holland”, traktoriai „Valtra8150″, J120″, „T130″, 8400, 85A, 8550, auto-mobilis-bokštelis „Nissan Castor”, šienapjovės „Rasa”, „Fevi”, plentvoliai AV 32PE, „Bomog”, „Ammann”.Asfaltbetoninių dangų defektams užtaisyti, duobėms paruošti, prieš klojant asfaltbetonio mišinį, naudojamos kelių frezos W- 350 ir W-500. Gruntas ir asfaltbetonis tankinami vibracinėmis plokštėmis ir plentvoliais. Labai našiai naudojamas prancūziškas agregatas „Secmair” asfaltbetonio dangoms remontuoti, dengiant asfaltbetoninių dangų defektus bitumine emulsija ir skaldele. Pakelės griovių šlaitams šienauti ir krūmams pjauti naudojami „New Holland”, „Valtra”, „Belarus”, „Kioti” ratiniai traktoriai ir automašina „MB 4400 Mercedes Benz U-1600″, prie kurių pritaisyta sulankstoma hidrauliniu būdu valdoma strėle su žoliapjove arba krūmapjove, taip pat savaeigis ,,Brielmaier” su nuotoliniu būdu valdomu mechanizmu statiems šlaitams šienauti. Pakelės grioviams valyti ir sankasos šlaitams tvarkyti naudojami ekskavatoriai ir autogreideriai, tam tikrais atvejais – ir buldozeriai. Svarbiausi įmonės darbai – sniego valymas nuo kelių žiemą ir slidžių kelio dangų barstymas. Regiono kelių tarnybos turi 600-1000 t talpos druskos sandėlių, kuriuose yra sumontuoti druskos tirpalo gaminimo agregatai. Kelių tarnyba priskirtuosius kelius valo ir barsto slapiąja druska „Iveco MB”, MAN markės automobiliais, kuriuose yra UAB „Medmeta” specialistų sumontuoti „Giletta Assaloni” gamybos slapiosios druskos barstytuvai. Druska sandėliuose pakraunama ratiniais krautuvais, pagamintais Anglijoje, Japonijoje, JAV, Čekijoje. Sniegui nuo kelių valyti yra ir kitų markių autogreiderių, įvairių markių traktorių: tarnybose yra ….Champion”, DZ, HBM ir kitų mechanizmų. Regiono kelių tarnybos turi labai geras sąlygas tinkamai prižiūrėti ir remontuoti kelių priežiūros mechanizmus. Kelių tarnybose gražiai sutvarkytos remonto dirbtuvės, visur įrengtos buitinės patalpos, pasirūpinta darbuotojais, kad jie galėtų gerai prižiūrėti ir eksploatuoti regionui priklausančius kelius.

Juozas Litvinas, VĮ „Marijampolės regiono keliai” direktorius

Prieš dvidešimtmetį Marijampolės kelininkai daugiausia dirbo kelių tiesimo darbus. Įkūrus valstybės įmonę „Marijampolės regiono keliai”, mūsų pagrindiniu darbu tapo valstybinių kelių, tiltų, viadukų, kitų statinių priežiūra ir remontas. Mokytis naujų kelių priežiūros technologijų, susipažinti su šioje srityje naudojama technika teko važiuoti į Vakarų šalis. Užsienyje pamatėme daug naujo, mums nematyto, ypač technikos .srityje, o šiandien tokius įrenginius jau naudoja visų regionų kelių priežiūros įmonės. Malonu pažymėti, kad mes pasirinkome tinkamą kelių priežiūros sistemos modelį. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, jokių didelių pertvarkų ar pakeitimų mūsų įmonėje nereikėjo daryti. Šiandien patys dirbame vakarietiškais metodais ir su vakarietiška technika. Pagrindinis per du dešimtmečius atliktas darbas yra tarptautinio magistralinio kelio „Via Baltica” įrengimas pagal Europos Sąjungos standartus. Per Marijampolės regioną nusidriekė 60 km „Via Baltica” trasa. Vienas iš svarbesnių šio kelio ruožų buvo Kauno-Marijampolės-Kalvarijos ruožo iki valstybės sienos su Lenkija tiesimas. Padaugėjo kelio inžinerinių statinių: įrengtos šešios sankryžos su viadukais, pastatytas tiltas per Šešupę. Dabar transporto srautas „Via Baltica” važiuoja aplenkdamas visus miestus, tarp jų Marijampolę ir Kalvariją, visas stambesnes gyvenvietes. Tai labai pagerino mūsų regiono ekologinę situaciją, eismo saugumą. Ištisus metus labai rūpestingai dieną naktį prižiūrime šią nuolat modernėjančią per Marijampolės regioną nutiestą „Via Baltica” atkarpą. 175 Suvalkijos kelininkų kolektyvas, atsakingai dirbdamas, stengiasi, kad visiems būtų saugu ir malonu važiuoti visais regiono magistraliniais, krašto ir rajoniniais keliais.

Placidas Šleinota, VĮ „Marijampolės regiono keliai” būvąs ilgametis direktoriaus pavaduotojas

Prieš dvidešimt metų įvykdyta valstybės kelių įmonių reorganizacija iš esmės pakeitė kelininkų darbą Marijampolės regione. Tuomet įkurta VĮ „Marijampolės regiono keliai” perėjo tik prie kelių priežiūros darbų, tačiau su mūsų turėta sovietine technika tai atlikti buvo nelengva, įmonė turėjo tt smėlio barstytuvų ir 5 druskos barstytuvus, 13 autogreiderių, 25 traktorius, 8 buldozerius ir 12 ekskavatorių; jie dirbo Marijampolės, Vilkaviškio ir Šakių rajonų keliuose. Didžiausios regiono kelių priežiūros problemos buvo susijusio su pasikeitusiomis automobilių transporto eismo sąlygomis. Keliai pagal parametrus (dangos plotį, lygumą, konstrukcijos stiprumą) nebuvo pritaikyti sparčiai didėjančioms transporto apkrovoms, didėjantiems sunkiasvorių, daugiaašių krovininių automobilių srautams. 1995 m. pastatėme pirmąjį druskos sandėlį Marijampolėje, 1997 m. Vilkaviškyje, 1998 m. – Šakiuose. Buvo diegiama nauja slapiosios druskos technologija žiemos keliams prižiūrėti, įsigyti pirmieji druskos barstytuvai MM0.12. Seną sovietinę kelių priežiūros techniką palaipsniui pakeitėme moderniais, našiais vakarietiškais mechanizmais. eismo saugumo gerinimo vilčių buvo siejama su „Via Baltica” magistralės tiesimu, tačiau šiandien Marijampolės kelininkai labai laukia šio „mirtininkų” kelio rekonstrukcijos.

Antanas Pauliukevičius, VĮ „Marijampolės regiono keliai” Šakių kelių tarnybos viršininkas

Pasiaukojamas Šakių kelių tarnybos kelininkų darbas prižiūrint kelius, naudojant Šiuolaikines kelių priežiūros ir taisymo darbų technologijas bei mašinas, įgalina gerinti susisiekimo sąlygas ir didinti eismo patogumą bei saugumą mūsų keliuose. lėšos kelių priežiūrai ir taisymui skiriamos atsižvelgiant į kelių svarbą. Ypač rūpinamasi intensyviausio eismo keliais, kuriais gabenama daugiausia tranzitinių krovinių. Per dvidešimt metų įsigijome vokiškų, suomiškų, itališkų, japoniškų ir kitokių kelių priežiūrai skirtų mašinų bei mechanizmų. Daugiausia dėmesio kasmet skiriama kelių priežiūrai žiemą. Žiemos sezonas – sunkiausias kelių priežiūros etapas. Lietuvoje jis trunka vidutiniškai 5 mėnesius. Žiemos kelių priežiūrai rengiamasi visus metus – kaupiamos medžiagos, ruošiami mechanizmai. Viena aktualiausių mūsų problemų – sudaryti kuo saugesnes eismo sąlygas automobilių keliuose.

 

Naujienų archyvas