BMC

Lietuvos žvyrkeliai – dar septyniasdešimčiai metų?

2015-10-14  Andrius Juškevičius, Keliai ir tiltai Nr. 2 (10)

Trečdalis Lietuvos kelių – pilki, dulkėti žvyrkeliai, kurių būklė priklauso ir nuo žmonių pastangų juos prižiūrėti bei tvarkyti, ir nuo Dievo malonės. Snieguotą žiemą ar prasidėjus pavasario polaidžiui žvyrkeliai gali net kelioms dienoms apmirti, laukdami palankesnių orų. Daugiausia žvyro dangos kelių yra Šiaulių, Panevėžio, Utenos, Kauno regionuose. Nuo 1997 m. iki 2004 m. žvyrkelių asfaltavimas vyko gana vangiai, nes programa buvo vykdoma biudžeto bei skolintomis lėšomis. Procesas pagreitėjo 2007–2013 m., kai Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, struktūrinės paramos lėšomis buvo išasfaltuota 737 km žvyrkelių.

Nuo 1997 m. iki 2004 m. žvyrkelių asfaltavimas vyko gana vangiai, nes programa buvo vykdoma biudžeto bei skolintomis lėšomis. Procesas pagreitėjo 2007–2013 m., kai Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, struktūrinės paramos lėšomis buvo išasfaltuota 737 km žvyrkelių.

Nuo 2015 m. žvyrkelių asfaltavimas bus vykdomas iš Kaimo plėtros programos lėšų. Kaip intensyviai šis procesas vyks artimiausiais metais, sunku spėti. Šiuo metu Lietuvoje bendras žvyrkelių ilgis yra beveik 7220 km. Per 2007–2013 m. gana palankiomis finansavimo sąlygomis sugebėjome kasmet vidutiniškai išasfaltuoti kiek daugiau nei po 100 km žvyrkelių. Išlaikant panašų intensyvumą, žvyrkelių asfaltavimo programą vykdysime ne mažiau kaip 70 metų. Vertinant dabartinę bendrą geopolitinę situaciją, Lietuvos partijų susitarimą vykdyti mūsų narystės NATO įsipareigojimus dėl gynybos biudžeto didinimo, sunku tikėtis, kad tūkstančius kilometrų žvyrkelių stebuklingu būdu apsnigs eurais ir padengs asfaltu.

Informacija iš regioninių kelių įmonių iš esmės patvirtina prielaidą, kad su žvyrkeliais susijusios transporto, vietinių gyventojų socialinės problemos tęsis dar ilgai. Pasiteiravus, kokios apimties darbai žvyrkelių asfaltavime vyksta 2015 m., daugelis regiono kelių įmonių galėjo nurodyti tik gana kuklius skaičius.

Suvelta programa

Šiemet VĮ „Telšių regiono keliai“ Mažeikių rajone įrengia 5,31 km juodos dangos ruožą kelyje Žiogaičiai – Purvėnai, Plungės rajono kelyje Žemaičių Kalvarija – Gegrėnai – Medsėdžiai įrengia apie 1 km bituminės dangos, Telšių rajono kelyje Ramučiai – Vidsodis – Gaulėnai – Luokė nuo 18,80 iki 21,68 km ruože įrengiama bituminė danga. Asfaltuojamų žvyrkelių kilometrams suskaičiuoti pakanka rankų pirštų.

„Tauragės regiono kelių“ direktorius Vytautas Povilaika teigė, kad jų regionas palyginti nedidelis. Šiemet apie 13 km žvyrkelių dengiami asfaltu, panašūs žvyrkelių asfaltavimo darbų mastai buvo ir pastaraisiais metais.

V. Povilaikos nuomone, iki 2008 m. ekonomikos krizės žvyrkelių asfaltavimo programa buvo vykdoma planingiau. Buvo nusistovėjusi programos vykdymo tvarka, nuolat rengiami ir vykdomi dvimečiai projektai. Krizės laikas daug ką sujaukė, iki šiol ne viskas stojo į savo vietas. Anksčiau, vykdant dvimetę programą, iš anksto būdavo ruošiamasi kitam etapui: buvo rengiami ir tvirtinami projektai, skiriamos lėšos. Pastaruoju metu iškart stengiamasi įvykdyti ir dėl krizės užstrigusius projektus, ir rengiami nauji, tačiau kol kas dar viskas susimaišę. Iki šiol dar nepasiektas ankstesnis žvyrkelių asfaltavimo finansavimo lygis.

VĮ „Tauragės regiono keliai“ šiuo metu daugiausia dėmesio skiria gyvenviečių asfaltavimui bei likusiems žvyrkelių tarpams tarp asfaltuotų dangų. „Tokių tarpų po 1 ar 2 kilometrus yra likę gana daug. Buvo laikas, kai vienas rajonas pradėdavo kelią asfaltuoti iš vienos pusės, kitas rajonas – iš kitos, bet kažkodėl susijungti į vieną ištisinę asfalto dangą nepavykdavo. Šiuo metu turime pasitvirtinę programą ir laikomės nuostatos nepradėti naujų žvyrkelių asfaltavimo, kol bus sutvarkytos nuo seno likusios problemos“, – sakė V. Povilaika.

Žvyrkeliai netenkina reikalavimų

Žvyrkelių kokybė iš tikrųjų nedžiugina. Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) pripažino, kad 2013 ir 2014 m., atlikus rajoninių kelių su žvyro danga tyrimus, 87 proc. rajoninių žvyrkelių netenkina minimalių reikalavimų. Dėl blogos kelių būklės 2014 m. rajoninių kelių ruožuose su žvyro danga dėl pavasario polaidžio eismas buvo ribojamas 3440 km (47 proc. nuo bendro rajoninių kelių su žvyro danga ilgio). 2013 m. šis skaičius buvo mažesnis – 2792 km (38 proc. nuo bendro rajoninių kelių su žvyro danga ilgio). Kelių ruožų, kuriuose pavasario polaidžio metu eismas buvo ribojamas, per vienerius metus padidėjo 9 proc. (648 km). Vyraujant tokiai tendencijai, artimiausiais metais pavasario polaidžio metu eismas žvyrkeliuose bus ribojamas vis daugiau ir daugiau. Ar įmanoma įsivaizduoti, kaip tokie apribojimai atsiliepia kaimo vietovėse gyvenantiems žmonėms, verslininkams?

Autobusai „eina šonais“

Apie sunkias vietinių vežėjų darbo sąlygas pasakojo bendrovės „Šilutės autobusų parkas“ eksploatacijos viršininkas Juozas Saudargas. Jo teigimu, rajone yra apie 120 km baisios būklės žvyrkelių, kuriais kasdien važinėja bendrovės autobusai. Dėl labai prastos kelių Šilutė – Teneniai, Šilutė – Šyliai – Švėkšna, Šilutė – Degučiai – Skiržemė, Rusnė – Uostadvaris būklės neįmanoma naudoti naujesnių autobusų, o senieji, nuolat remontuojami, netenkina keleivių poreikių. Kaip sakė J. Saudargas, „autobusai nuvaryti, sausringą vasarą keleivius ir vairuotojus dusina dulkės“, o per dieną atliekamas juk ne vienas reisas. Šilutės rajone yra žvyrkelių, kuriems pažliugus nuo gausaus lietaus ar polaidžio metu autobusų parko mašinos tiesiog „eina šonais“. Nepalankiomis oro sąlygomis sunku laikytis nustatyto autobusų eismo grafiko, dėl to ypač kenčia moksleiviai, kai 10 ar 15 minučių vėlavimas jau sukelia skandalą, o žvyrkeliais nepalakstyi.

Pasisekė buvusiems kolūkiams

Panašiai sakė ir Skuodo rajono Ylakių seniūnijos seniūnas Vytautas Gudauskas. Seniūnijoje esančių žvyrkelių ilgis – 160 km. Keliai ir čia seni, mažai prižiūrimi, nes rajono savivaldybė neturi pakankamai lėšų. Labiau stengiamasi prižiūrėti kelius, kuriais į mokyklas vežami mokiniai, o kitur… Seniūno teigimu, žiemą po gausaus sniego būna dienų, kai keliukais niekas nevažinėja, žmonės lieka visiškai atskirti nuo pasaulio.

Šią sausringą vasarą dėl dulkių žvyrkelių nebuvo įmanoma tvarkyti. Asfaltuotos gatvelės seniūnijos teritorijoje – tik buvusiuose kolūkių centruose: Ylakiuose, Pašilėje, Nausėduose. V. Gudauskas stebėjosi, kad žvyrkeliai asfaltuojami taip vangiai – tik po keletą kilometrų per metus.

Padėtį rajono keliuose keiksnojo ir „Skuodo autobusų parko“ direktorius Rimantas Pabrėža. Vienintelio rajono vežėjo autobusai per dieną žvyrkeliais nurieda ne mažiau 640 km. Duobėti žvyrkeliai „ėda“ net patvarius skandinaviškus autobusus. R. Pabrėža neslėpė, kad norint keleiviams suteikti daugiau patogumų ir naudoti naujesnius autobusus, jų remontui neišvengiamai skiriamos didesnės lėšos. „Normalioje Europos valstybėje žvyrkelių neturi būti“, – kalbėjo direktorius. Jis apgailestavo, kad savivaldybės negali pakeisti LAKD sprendimų dėl žvyrkelių asfaltavimo. „Kam galėčiau skųstis, kad mūsų aptarnaujami maršrutai Skuodas – Nausėdai, Skuodas – Žebrokai, Skuodas – Daukšiai driekiasi sunkiai įsivaizduojamos kokybės keliais? Vilnius toli, esame Lietuvos pakraštys, didieji ponai čia neužsuka“, – sakė R. Pabrėža.

Žvyrkeliai – socialinė problema

Ar Lietuvos pakraštys, ar vidurys – padėtis panaši. Šilalės rajono Žadeikių seniūnijos seniūnė Rasa Lukošienė ir bendrovės „Šilalės autobusų parkas“ direktorius Vytautas Norkus lyg susitarę minėjo kelią Laukuva – Žadeikiai – Kvėdarna, kurio didžiosios dalies danga – žvyras, o eismo intensyvumas juo didelis. Šilalės autobusų parko maršrutai 80 proc. driekiasi žvyrkeliais, jų būklė yra bloga.

„Šiemet per sausrą tais žvyrkeliais mūsų vairuotojai ir keleiviai turėjo važinėti kaip per mėnulio dulkes. Nėra buvę, kad kas laistytų bent atskirus kelių ruožus“, – pasakojo V. Norkus. Jo vertinimu, per pastarąjį penkmetį naujai asfaltuotų kelių rajone atsirado nedaug.

Šilalės rajono Tenenių seniūnijos seniūnė Loreta Petravičienė publikacijos autoriui nurodė ir kitą problemą. „Blogos kokybės keliai yra viena iš priežasčių, kodėl žmonės palieka savo tėvų ar senelių namus, ūkius. Seniūnijoje yra ne vienas kelias, kuris dabar veda tik į laukus – neliko žmonių, sodybų, nieko. Visai netoli Tenenių – Kalniškiai II, ten ir žmonių nemažai gyvena, jaunimo yra. Bet kelias yra baisiausias. Kiek ilgai žmonės gali kęsti tokią padėtį?“ – kalbėjo L. Petravičienė.

Ji prisipažino seniau pati gyvenusi šalia žvyrkelio. „Gyvenimas ten – kaip nepaaiškinama Dievo bausmė. Už ką? Vasarą – nesibaigiančios dulkės, viskas aplinkui balta. Žiemą gali užversti pusnys, pavasarį – palaida bala. Suprantu žmones, kurie bėga iš tokių vietų pirmai progai pasitaikius“, – kalbėjo seniūnė.

Kalbinti seniūnijų, rajonų autobusų parkų vadovai pastebėjo, kad daugelio mažesnių miestelių gatvelės buvo asfaltuotos dar sovietiniais metais. Tų laikų darbų kokybės girti niekaip negalima, dabar tai baigiantys gyvenimą ištisiniai lopai.

Gelbėjo rusiški autobusai

Uždarojoje akcinėje bendrovėje „Naujosios Akmenės autobusų parkas“ jau 40 metų dirbantis dabartinis direktorius Jurgis Sarulis kalbėjo, kad jo akyse rajono keliai nedaug keitėsi, žvyrkelių asfaltuota labai nedaug. Rajono vežėjai, norėdami kaip nors įveikti žvyrkelių žabangas, prieš 11 metų specialiai pirko rusiškus PAZ markės autobusus. „Jų važiuoklės tvirtesnės, keleiviams komforto gal ir mažiau, tačiau tikėjomės, kad su jais mums bus geriau, mažiau išlaidų jų remontui. Bet laikas įveikė ir tas mašinas. Dabar perkame naudotus mersedesus, nes naujų mašinų į tokius kelius leisti net neverta“, – kalbėjo J. Sarulis.

Naujosios Akmenės kaimiškoje seniūnijoje – 165 km žvyrkelių, Papilės seniūnijoje – 130 km. Pastarosios seniūnas Antanas Vaičius svarstė, kad dabar nutiesti gerą žvyrkelį kainuoja nemažus pinigus, o kelią su asfalto danga – ar ne 300 tūkst. eurų už kilometrą. „Neįsivaizduoju, iš kur gali atsirasti tokie pinigai ir kada Lietuvoje išnyks tūkstančiai kilometrų žvyrkelių“, – sakė A. Vaičius.

Naujienų archyvas