BMC

Laboratorinių bandymų centras nežaidžia savo reputacija

2016-12-07  Andrius Juškevičius, Keliai ir tiltai Nr. 2(12)

UAB Laboratorinių bandymų centras jau atšventė savo įkūrimo 50-metį ir jos vadovas Gediminas Kunčinas sako, kad laboratorija niekada neaukojo savo reputacijos, dirbo profesionaliai ir sąžiningai, o įveikusi visas Lietuvos pereinamojo laikotarpio negandas tapo pripažinta ir akredituota nepriklausoma įstaiga, kokių šalyje kelių statybos srityje yra vienetai. Prieš penkerius metus Laboratorinių bandymų centras sudomino užsienio investuotojus ir dalį bendrovės akcijų įsigijo Vokietijos kompanija „Fröwag Fröhlich+Wagner GmbH“. Didžiausia Laboratorinių bandymų centro akcininkė – Kauno miesto savivaldybė.

UAB Laboratorinių bandymų centro (LBC) direktorius Gediminas Kunčinas dirba įstaigoje nuo 1966-ųjų: per 50 metų jo akyse laboratorija ne tik tapo savarankiška, bet ir nepažįstamai pasikeitė. Laboratorija buvo įkurta 1966 m. ir veikė kaip Kauno kelių, tiltų eksploatacijos tresto padalinys. Nuo laboratorijos veiklos pradžios atėjęs ten dirbti, dabartinis laboratorijos direktorius dar puikiai pamena, ką rado, kaip atrodė sovietinių laikų bandymų laboratorija.

„Tada laboratorija buvo gal 30 kv. metrų kambarys antrajame aukšte, du pagrindiniai darbuotojai, o įranga – daugiausia pačių sukonstruoti aparatai: ten radau hidraulinį 10 t presą ir sijojimo įrenginį.

Gal ir lemtingas sutapimas, kad tresto valdytojo pavaduotojas Tomas Jurašiūnas tuo metu rašė mokslinę disertaciją. Jis buvo atsakingas už laboratorijos darbą, tad padėjome jam ir tuo pačiu mokėmės, tobulėjome patys, nes daug teko bendrauti su jo moksliniais vadovais. Tais laikais T. Jurašiūno disertacija buvo labai reikšminga, nes jis tyrė, kaip vietinius gamtinius išteklius galima būtų panaudoti asfaltbetonio gamyboje, kelių tiesimui. Lietuva tada granito skaldos dar neimportavo, buvo naudojama tik iš vietinių lauko akmenų gaminama skalda, o įvedus slancinio bitumo priedą į akmenskaldę, žymiai pagerėjo bitumo sukibimas ir padengimas su akmens medžiaga. Dėl šios technologijos pagerėjo asfaltbetonio kokybė, ilgaamžiškumas ir dalinai sumažėjo savikaina“, – anuos laikus prisiminė G. Kunčinas.

Sunkūs pereinamojo laikotarpio metai

1972 m. G. Kunčinas tapo laboratorijos vedėju, kuri tik nuo 1980-ųjų pamažu pradėjo plėstis, daugėjo darbuotojų, o 1986 m. joje dirbo jau apie 20 darbuotojų. Laboratoriją atestavo tuometinė LTSR Komunalinio ūkio ministerija. Pasak bendrovės direktoriaus, laboratorijos atestavimas buvo reikšmingas įvykis ir didelė naujiena visoje šalyje. Atestuota laboratorija jau galėjo vykdyti bandymus ne tik Kaune, bet ir Komunalinio ūkio ministerijos pavaldumo įmonėse visoje Lietuvoje. Atsakingo darbo laikotarpis buvo, kai vyko Kauno Laisvės alėjos rekonstrukcija.

Direktorius pamena, kad sovietmečiu laboratorijos darbą ir jos tyrimų rezultatus nuolat tikrindavo Lietuvos ir Sovietų Sąjungos mokslinių centrų bei institutų – Maskvos, Sankt Peterburgo – ekspertai. Jie išbūdavo po savaitę, domėjosi bandymų rezultatais, stebėdavo bandymus, tad apskritai kontrolė buvo gana rimta. „Tais laikais be Maskvos žinios ar kontrolės nieko rimto nevykdavo, tad ir mes nuolat sulaukdavome jų dėmesio“, – teigė G. Kunčinas.

Bendradarbiauti su Rusijos institutais ir mokslo centrais vis tiek buvo naudinga, nes neturint galimybių gauti informacijos apie Vakarų pasiekimus, tai buvo bene vienintelis aktualios informacijos ir naujienų šaltinis. Pasak G. Kunčino, apie 1986 m. R. Kalantos gatvėje pirmą kartą buvo paklotas mastikinis asfaltas, tuomet tai buvo didelė naujiena. Svarbu tai, kad ši asfalto rūšis atsirado Lietuvoje kaip tik bendradarbiaujant su Sankt Peterburgo mokslininkais. Už tokio asfalto panaudojimą buvo išduoti net Sąjunginiai autoriniai pažymėjimai. Paklota asfalto danga R. Kalantos gatvėje Kaune dar ilgai tarnavo.

Maždaug tuo metu Kauno kelių ir tiltų eksploatacijos tresto vadovai vis dažniau keldavo klausimą dėl laboratorijos priklausomybės ir apskritai būtinybės ją turėti ir išlaikyti: pinigų tiesiogiai ji neuždirbo, įranga kainavo, darbuotojams atlyginimus mokėti reikėjo… Tada, pamena G. Kunčinas, ir laboratorijos darbuotojai pradėjo skaičiuoti kas ir kaip su finansais: pamatė, kad būdami savarankiški jie galėtų išsilaikyti, pajamų ir išlaidų balansas būtų teigiamas.

Taip svarstant atėjo 1990-ieji, Lietuvos nepriklausomybės metai. „Laikas iki 1993 m. mums buvo tikrai nelengvas, – pasakojo bendrovės direktorius G. Kunčinas. – Buvo panaikinti sovietiniai standartai, kuriami lietuviški, kai ką perėmėme iš Vakarų Europos, tačiau mūsų laboratorijos įranga buvo visai niekam tikusi – nei pagal lietuviškus, nei pagal vakarietiškus standartus bandymų negalėjome atlikti. Senąją įrangą išmetėme lauk, pirkome naują. Tada mums padėjo Kauno miesto savivaldybė, suteikusi beprocentį kreditą. Gyvenome kukliai, taupėme, kaip galėjome, dirbome beveik iš pašaukimo, bet ištvėrėme, nors daug laboratorijų šalyje tuo metu užsidarė. 1995 m. Kelių ir tiltų eksploatacijos trestas buvo pervadintas į savivaldybės įmonę „Kauno keliai“, o laboratorija tapo jos filialu. Tais pačiais metais pasiekėme, kad Nacionalinis akreditacijos biuras mus pirmuosius Lietuvoje akredituotų kaip statybinę laboratoriją. Kaip tik tais metais Kaune buvo statomas Karaliaus Mindaugo prospektas, techninę priežiūrą vykdė samdyta anglų firma. Anglai mus pasamdė atlikti kontrolinius prospekto tiesimo bandymus. Be akreditacijos nieko nebūtume galėję atlikti. Sėkmingai ir pelningai dirbome iki 2000-ųjų, kai SĮ „Kauno keliai“ iš savivaldybės įmonės tapo akcine bendrove, o ir mūsų laboratorija – savarankiška akcine bendrove Laboratorinių bandymų centras. 2005 m. įvyko dar vienas pasikeitimas – Laboratorinių bandymų centras tapo uždarąja akcine bendrove.“

Įsikūrimo vargai

Laboratorijos „skyrybos“ su bendrove „Kauno keliai“ vyko sklandžiai – pasidalino turtą, lėšas, tik dabar G. Kunčinas apgailestauja, kad skirstantis teko per mažas žemės plotas. Tada atrodė, kad to pakaks, o dabar didesnis plotas yra labai reikalingas, nes padaugėjo įvairaus transporto ir reikia plėsti pastato užimamą plotą.

Dabartiniame laboratorijos pastate anksčiau glaudėsi „Kauno kelių“ administracija. Laboratorijai atsikrausčius į šį pastatą, reikėjo atlikti bent kosmetinį remontą – keisti elektros instaliaciją, santechniką, patalpas pritaikyti laboratorijoms.

Moderni, akredituota, nepriklausoma

G. Kunčinas minėjo, kad nuo pat 1995 m., kai laboratorijai buvo suteikta pirmoji akreditacija, LBC nuolat dirbo pelningai, plėtė akreditavimo sritį.

LBC naujovė buvo cemento sertifikavimo bandymai, o šiuo metu cemento sertifikavimo bandymai atliekami ne tik Lietuvos, bet ir Suomijos bei Latvijos sertifikavimo centrams.

Išlaikyti pasiektas pozicijas nėra paprasta, nes kas pusantrų metų vyksta priežiūros vizitai, kas penkeri metai – perakreditavimas. Šiuo metu Lietuvoje kelių statybos srityje dirbančių nepriklausomų laboratorijų yra tik trys – AB „Problematika“, antroji pagal dydį šalyje LBC ir VGTU. LBC tikslas – tapti svarbia laboratorija ir atlikti bandymus, pritraukiant užsakovus iš Europos Sąjungos. LBC vykdo kelių statybos darbų, pastatų renovavimo techninę priežiūrą ir asfaltbetonio, betono mišinių, betono gaminių, granito, cemento ir kitų statybinių medžiagų tyrimus.Šiuo metu LBC dirba daugiau nei 30 darbuotojų, visą laiką plečiama akreditavimo sritis – įsisavinami naujieji Europiniai standartai.

G. Kunčinas pasakojo, kad šiuo metu Laboratorinių bandymų centas susideda iš 4 pagrindinių tarnybų, susijusių su laboratoriniais tyrimais, o Bandymų įrangos pardavimų ir serviso tarnyba pardavinėja pagal europinius standartus sukurtą ir savo akcininkės, Vokietijos firmos „Fröwag Fröhlich+Wagner GmbH“, pagamintą laboratorinę įrangą. Be to, LBC yra ir akcininkės atstovė Lietuvoje ir Rusijoje, parduodanti laboratorinę įrangą bei atliekanti visas jos aptarnavimo paslaugas.

LBC tarnybų veikla

Pelningiausia LBC – Asfaltbetonio tyrimų tarnyba, tačiau joje vyksta pats sunkiausias darbas. G. Kunčinas neslėpė, kad vasaros sezono metu, kai šalyje vyksta didžiausi kelių statybos ir remonto darbai, šios tarnybos žmonės neturi ramybės bei poilsio net ir savaitgaliais. „Suprantama, viską skaičiuojame, žmonėms už viršvalandžius visada atlyginame, tačiau ne paslaptis, kad dalyvaujant viešuosiuose konkursuose ir laimint juos pasiūlius mažiausią kainą, neigiamus skirtumus tenka kompensuoti iš kitų sričių. Tačiau bandymų centras dirba pelningai, kasmet bendrovės pelno augimas siekia 8–10 proc.“, – sakė direktorius.

Asfaltbetonio tyrimų tarnyba atlieka užpildų, mineralinių miltelių, bitumo, bituminių rišiklių, asfaltbetonio mišinių, dangų tinkamumo, savikontrolės ir kontrolinius bandymus, tiria naujų medžiagų galimybes, asfaltbetonio dangų irimo ir deformacijų priežastis.

Kelio pagrindų tyrimų tarnyba atlieka kelio sankasų, įvairių pagrindų deformacijos modulio matavimus dinamine ir statine plokštėmis, nustato sutankinimo koeficientą bei grunto tankį, vykdo bandinių atranką objektuose, atlieka pagrindų, asfaltbetonio dangų nelygumų matavimus.

Betono mišinių ir cemento tyrimų tarnyba atlieka betono mišinių ir betono gaminių bandymus. Taip pat atliekami betono bandymai neardomaisiais metodais. G. Kunčinas sakė, kad kvalifikuoti specialistai atlieka mechaninius ir cheminius cemento bandymus: koks yra stipris gniuždant, kokia rišimosi trukmė, plėtra, šarmų, kaitmenų, netirpmenų, sulfatų, vandenyje tirpaus šešiavalenčio chromo kiekis ir kt. Kai Kaune buvo statomas Panemunės tiltas, LBC atliko visus betono konstrukcijų bandymus.

LBC darbuotojų turimi kvalifikacijos atestatai suteikia teisę jos specialistams eiti ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas. Bendrovės techninės priežiūros tarnybą sudaro šeši aukštos kvalifikacijos specialistai, turintys ilgametę patirtį. Didelių, stambių statinių techninę priežiūrą LBC paprastai vykdo su partneriais. Pasak G. Kunčino, LBC neretai dalyvauja viešuosiuose konkursuose su įvairiais partneriais, kurie faktiškai yra ir konkurentai – AB „Problematika“ ir VGTU laboratorija, – viskas priklauso nuo konkrečių aplinkybių. „Taip ir būna: vienur mes būname partneriais, kitur – konkurentais, bet tai netrukdo mūsų dalykiškiems santykiams, visada bandome rasti bendrą kalbą“, – pripažino direktorius.

Reputacija neprekiauja

G. Kunčinas teigė, kad atliekant laboratorinius tyrimus, vykdant techninę priežiūrą aptinkami įvairūs standartų neatitikimai. Suprantama, visiems darbams pagal patvirtintą normatyvinę dokumentaciją yra numatytos ir didžiausios leistinos nukrypimų normos. Jeigu atliekant tyrimus ar kontrolę nustatoma, kad koks nors neatitikimas balansuoja ant leistinos nukrypimo ribos, bandymai kartojami. Papildomi bandymai atliekami jau iš LBC lėšų. Direktorius sakė, kad jų laboratorijos tyrimų duomenis gali tikrinti, ir dažnai tikrina, kitos laboratorijos, tad dirbti aplaidžiai ar juo labiau prekiauti savo reputacija nėra galimybių, o ir neverta. Tyrimų užsakovai bet kada gali kreiptis į kitas laboratorijas ir tikrinti LBC rezultatus. Panašius bandymus atlieka ir kitos Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) prie Susisiekimo ministerijos samdytos laboratorijos. Pasak G. Kunčino, tai yra gerai: anksčiau kelių statytojams būdavo nesunku paslėpti savo darbo broką, o dabar tai padaryti praktiškai nebeįmanoma.

„Jau seniai įvertinome, kad korupcijos pagunda gali būti. Juk neretai mūsų specialistai atsiduria vienas prieš vieną su užsakovų atstovu, todėl pastarasis įvairiais būdais gali bandyti daryti įtaką mūsų darbuotojams. Tačiau mūsų tyrimų procesai sutvarkyti taip, kad visi tyrimams paimti mėginiai būna patikimai užšifruoti, užkoduoti, tad laboratorijoje niekas nežino, kokiai bendrovei ir kokiam užsakovui privalome pateikti bandymų išvadas. Kaip minėjau, mūsų rezultatus gali kontroliuoti ir kitos laboratorijos, todėl jaučiame konkurenciją rinkoje, o tai yra vienas ir svarbiausių mūsų darbo kokybės įvertinimų. Be to, nė vienas mūsų laboratorijos darbuotojas nenorėtų būti atleistas iš darbo pagal negarbingiausią korupcijos straipsnį“, – aiškino G. Kunčinas.

Specialistų atranka – ilgas procesas

Šiuo metu LBC dirba aukštos kvalifikacijos specialistai. G. Kunčinas sakė, kad nuolatinis mokymasis, tobulėjimas yra neišvengiama specialistų kasdienybė.Techninės priežiūros specialistai mokomi Vilniuje, vyksta ir kiti mokymai, o baigę KTU ar Kauno kolegiją dar 500 valandų mokomi LBC. Tik pasiekus būtiną kvalifikaciją jauniems specialistams leidžiama savarankiškai atlikti bandymus ir pasirašyti rezultatus, o iki tol jie atlieka bandymus stebint vyresniems kolegoms, tik pastariesiems yra suteikta parašo teisė. „Jeigu iš dešimties naujokų lieka dirbti trys, tai labai gerai“, – teigė LBC direktorius. Jis pastebėjo, kad darbas LBC nėra lengvas, o jaunimas iš karto nori daug uždirbti ir dirbti tik vadovaujamą darbą. Centro viduje taip pat vyksta vidinė migracija: dirbantys Asfaltbetonio tyrimų tarnyboje laikui bėgant siekia pereiti į Kelio pagrindų tarnybą, nes joje darbas kiek lengvesnis ir patrauklesnis.

„Visada stengiamės atsižvelgti į darbuotojo norus ir pagal galimybes juos tenkiname. Pas mus yra atlyginimų kėlimo sistema, mokame priedus, premijas, – svarbu, kaip žmogus dirba ir kiek atsidavęs. Esame ir išvarę netikusius darbuotojus, ypač netoleruojame tų, kurie neatsakingai dirba su technika ar laboratorine įranga. Kai sezono metu sugadinama technika, jos staiga nenusipirksi, ją reikia užsakyti, o kol vykdomas užsakymas, praeina apie du mėnesius. Tokiu atveju stovėsime vietoje visą tą laiką. Kaip tektų vykdyti savo įsipareigojimus ir sutartis? Ar mes galime toleruoti tokius specialistus?“ – retoriškai klausė G. Kunčinas.

Laboratorinių bandymų centro veikla

UAB Laboratorinių bandymų centras yra viena iš Lietuvos nepriklausomų pagal standartą LST EN ISO/IEC 17025 akredituotų laboratorijų, atliekančių statybinių medžiagų – užpildų, cemento, granito, bitumo ir bituminių rišiklių, betono mišinių bei gaminių, asfaltbetonio mišinių, kelio pagrindų ir dangų, – kokybinius bandymus. Pagal užsakovų pageidavimus atliekami trijų rūšių statybinių medžiagų bei gaminių bandymai: tinkamumo, savikontrolės ir kontroliniai. Dalį gauto pelno LBC skiria naujai laboratorinei įrangai pirkti. Norint išlaikyti užimamas pozicijas rinkoje, reikia įsisavinti naujus bandymų metodus, o tam reikia didelių investicijų naujai įrangai pirkti.

LBC nuolat plečia akreditavimo sritį, taikomi nauji europiniai standartai. LBC yra Nacionalinio akreditacijos biuro (NAB) įgaliotas organizuoti klampiųjų kelio bitumų tarplaboratorinius bandymus (PT) Lietuvoje. LBC visada dalyvauja PT bandymuose, kuriuos organizuoja kitos šalys (cemento srityje) ar akredituotos laboratorijos (mineralinės medžiagos, betonas, asfaltbetonis).

LBC specialistai aktyviai dalyvauja Standartų departamento prie Aplinkos ministerijos komitetų veikloje, Statybos sertifikacijos centro (SPSC) koordinacinės tarybos, Aplinkos ministerijos statybos komiteto, NAB statybos komiteto, karjerų, statybos industrijos statybos produktų bandymų laboratorijų asociacijų veikloje.

Naujienų archyvas