2019-11-30  Agnė Lago, Keliai ir tiltai Nr. 1(14) 2019

Ne paslaptis, kad kelių kokybė priklauso ne tik nuo projekto, sąmatos, medžiagų kokybės, techninių sąlygų, bet ir reiklios techninės priežiūros. Siame procese svarbų vaidmenį turi laboratoriniai bandymai, atliekami įvairiuose projekto įgyvendinimo etapuose.

Kaune veikianti viena iš akredituotų nepriklausomą laboratoriją „Laboratorinių bandymą centras” (LBC) neabejotinai daro didelę įtaką Lietuvos kelių kokybei, skatina įgyvendinti naujus technologinius sprendimus kelių projektuose.

Vykdydamas veiklą LBC vadovaujasi LST EN standartais, kurie patvirtinti remiantis Vakarą Europos šalių patirtimi. Vis dėlto klimato sąlygos Lietuvoje skiriasi nuo Vokietijos, Prancūzijos, todėl, atsižvelgus į tai, Lietuvoje kelių projektams keliami griežtesni reikalavimai, nei nurodo ES standartai. Čia dažnai sugriežtinami granito,

betoninių trinkelių atsparumo šalčiui bandymai. Taip pat, įvertinus dažnus paros temperatūrų pokyčius šaltuoju sezonu, druskos tirpalų naudojimą keliuose, kelių projektuose reikalaujama, kad statybai naudojamos dangos atlaikytų 200 šalčio atsparumo ciklų, o ne 28 ar 56, kuriuos numato ES. Kauno Laisvės alėjos rekonstrukcijos projekte buvo sugriežtinti reikalavimai granitui. „Granitas turi atitikti uolienos struktūros, atsparumo šalčiui ir kitus reikalavimus, todėl projektuose architektai tiksliai nurodo granito ypatybes: spalvą, sudėtį, raštą”, – sako LBC direktorius Gediminas Kunčinas. Anot jo, rangovai dažnai ieško pigesnių sprendimų, todėl atliekamų bandymų metu dažnai paaiškėja, kad medžiagos griežtesnių reikalavimų netenkina.

Rangovai taip pat ieško naujų technologinių sprendimų – senos kelio medžiagos yra sumaišomos su šiuolaikiniais cheminiais komponentais. Taip ne tik sutaupoma, bet yra gaunamos naujos statybinių medžiagų ypatybės. LBC šiuo metu gali atlikti 160 sertifikuotų bandymų kelių statybos srityje, tačiau tobulėjant technologijoms ši sritis nuolat pildoma naujais sertifikuotais bandymais. Įmonė reaguoja į naujus ES reikalavimus, atnaujina laboratorinę įrangą, kasmet įdiegia po 3-4 naujus akredituotus bandymus.

Kaunas – inovatyvių kelių miestas

Miestų savivaldybės, organizuodamos kelių rekonstravimo darbus, susiduria su įvairiais iššūkiais. Iškyla daug klausimų, nes darbai derinami su požeminėmis komunikacijomis, ypač senamiestyje, kai reikia atsižvelgti į architektūrinius ar net archeologinius reikalavimus. įdomu tai, kad užmiesčių ir miesto keliuose naudojamų medžiagų techniniai reikalavimai vienodi, tačiau Kauno savivaldybė tuo nepasikliauna, bendradarbiauja su mokslininkais, architektais, projektuotojais ir nuolat ieško inovatyvių, estetiškų technologinių sprendimų aikštėms, alėjoms. „Savivaldybė pradėjo tikrinti naudojamų medžiagų ypatybes dar iki projektų įgyvendinimo pradžios, taip apsidrausdama nuo galimų netikėtumų”, – sako Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis. Medžiagų aprašai yra analizuojami dar iki projekto konkurso paskelbimo, po konkurso rangovas privalo pateikti užsakovui medžiagų pavyzdžius, kurie išsamiai ištiriami LBC laboratorijoje. Bandymų procese yra siekiama išanalizuoti ir nestandartines situacijas, pavyzdžiui, kaip medžiagos reaguos į tam tikrus apkrovimus ar oro sąlygas.

Skirtumas tarp miesto ir užmiesčio kelių

Skirtumas tarp miesto ir užmiesčio kelių yra tas, jog dėl sankryžų, inžineriniųtinklų, intensyvaus eismo miestuose dažnai nepavyksta vykdyti gatvių rekonstrukcijų ištisiniais ruožais, kaip kad daroma užmiesčiuose. Dėl to darbų kokybė nenukenčia, nes viskas yra sutikrinama, kontroliuojama, atliekamas reikiamas bandymų skaičius įvairiose gatvės dalyse. Nepaisant kylančių iššūkių, Kauno savivaldybė šiandien turi vieną pažangiausių kelių tinklų Lietuvoje ir prie to neabejotinai prisidėjo LBC. Kaunas – vienintelė savivaldybė Lietuvoje, turinti tyrimo laboratoriją. „Kelių laboratorinius bandymus darome pagal normatyvą, tačiau įvertinę miesto požeminių komunikacijų tinklus, siekdami užtikrinti aukštą kelių tiesimo kokybę, kartais bandymų darome daugiau”, – pabrėžė A. Pakalniškis. Anot jo, Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos patikrinimų metu Kaune neatitikimų pasitaiko itin retai, nes viskas būna pagrįsta LBC atliktais laboratoriniais bandymais. „Kaunas gali didžiuotis pavyzdine Juozapavičiaus gatvės rekons-trukcija. Per dideliu biudžetu pagrįsto projekto įgyvendinimą buvo rekonstruotos visos gatvėje esančios komunikacijos, renovuoti šaligatvių apvadai ir įvadai. Atlikti darbai ir aukšta jų kokybė visiškai pasiteisino”, -teigia Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas A. Pakalniškis. Tačiau dėl lėšų trūkumo ne visas miesto gatves galima sutvarkyti kaip Juozapavičiaus, todėl yra ieškoma ir pigesnių sprendimų. Vis dėlto kartais gatvėse pa-sitaiko defektų ne tik dėl atliktų darbų kokybės, bet ir dėl esamų nekokybiškų komunikacijų. Pastaraisiais metais kauniečiai ir svečiai neabejotinai pastebėjo pozityvius pokyčius miesto gatvėse. Anksčiau Kaunas turėjo„duobių miesto” etiketę, o šiandien duobių problema sėkmingai išspręsta panaudojus efektyvų kelio dangos karštojo regeneravimo metodą vietoje duobių taisymo. Miesto gatvėse buvo nuimtas kelio pavir-šiaus sluoksnis, karštai permaišytas ir vėl paklotas konkrečiame ruože. Ilguose užmiesčio ruožuose yra klojamas vienodas naujas kelio dangos mišinys, bet miestuose situacija skiriasi kardinaliai: mišinio kokybė gali skirtis kas keletą metrų. Tik dėl laboratorinių tyrimų ir gautų rezultatų analizės miesto gatvėse buvo efektyviai panaudotas karšto regeneravimo metodas, užtikrinęs lygų kelio paviršių 5 metams.

„Kauno savivaldybė darbus planuoja trejiems metams į priekį, todėl kiekvienais metais iš miesto biudžeto skiriama apie 30 mln. eurų gatvėms tvarkyti. 2020 m. Kaune bus vykdomi Taikos prospekto, Žemaičių, Daukanto gatvių rekonstrukcijos darbai ir atliekami laboratoriniai tyrimai panaudojant inovatyvius sprendimus”, – sakė A. Pakalniškis.

Miestų keliuose daugiau iššūkių

VGTU statybinių medžiagų ir gaisrinės saugos katedra bei Statybinių medžiagų institutas glaudžiai bendradarbiauja su Kauno miesto savivaldybe ir su LBC, siekdami sukurti inovatyviausius sprendimus miestų ir užmiesčių keliams tiesti. VGTU statybinių medžiagų ir gaisrinės saugos katedros profesorius dr. Gintautas Skripkiūnas pastebi, kad nuotekų surinkimas miestuose – viena iš pagrindinių problemų, todėl tai būtina įvertinti rekonstruojant miestų gatves.„Liūčių metu per trumpą laiką gatvėse atsiranda daug vandens, todėl šią problemą padėtų išspręsti vandeniui laidus betonas. Tai naujas technologinis sprendimas, kai vanduo susigeria į gatvės paviršių”, – mokslinėmis įžvalgomis dalinosi profesorius. Ši technologija yra taikoma JAV, tačiau VGTU mokslininkai aktyviai dirba stengdamiesi išrasti alternatyvią technologiją, tinkančią Lietuvos keliams ir klimato sąlygoms.

G. Skripkiūnas taip pat įžvelgia didžiulius miesto ir užmiesčio kelių skirtumus, dėl reglamentavimas kurių turėtų būti skirtingas. „Nors norminiai reikalavimai yra numatyti tik užmiesčio keliams, miesto gatvėms turėtų būti numatyti kiti reikalavimai”, – sako G. Skripkiūnas. Pasak jo, miestuose taip pat yra svarbi kelių tiesimui naudojamų medžiagų sudėtis, poveikis žmonių sveikatai, aplinkai ir suderinamumas su miesto architektūriniais sprendimais.

Kadangi VGTU glaudžiai bendradarbiauja su Kauno miesto savivaldybe ir LBC, diegiamomis inovacijomis labai prisideda prie gatvių ir miesto infrastruktūros kokybės gerinimo. Deja, Lietuvoje nėra vieningos sistemos, kuria savivaldybės galėtų pasidalinti atliktų bandymų rezultatais, gerąja patirtimi, sėkmingais gatvių rekonstrukcijos sprendimais. Anot G. Skripkiūno, inovatyvūs sprendimai nėra žinomi kitiems, todėl visos savivaldybės gyvena savo problemomis ir savais sprendimais. „Daugiausiai gerąja patirtimi dalinasi gamintojai, atliekantys daug įvairių tyrimų ir savo nuožiūra rinkoje pristatantys naujus gaminius bei technologijas”, – teigia VGTU profesorius dr. G. Skripkiūnas.