BMC

Klaipėdos regiono kelininkus motyvuoja darbo sąlygos ir įmonės vadovo dėmesys

2015-10-15  Audronė Tamašauskaitė, Keliai ir tiltai Nr. 2 (10)

Valstybės įmonei „Klaipėdos regiono keliai“ nuo jos įkūrimo dienos vadovauja kelininkų dinastiją tęsiantis įmonės direktorius Petras Kaučikas, nuėjęs savo tėvo pėdomis, kuris dirbo kelių meistru dar buvusiame Varnių rajone (dabar Varnių seniūnija Telšių rajone). Pasukęs savo pirmtako keliu ir baigęs Vilniaus inžineriniame statybos institute (VISI) kelių inžinieriaus specialybę, P. Kaučikas gavo paskyrimą dirbti Klaipėdoje. Čia jis įleido šaknis ir nuo to laiko rūpinasi kokybiškų ir saugių eismo sąlygų užtikrinimu Klaipėdos regiono keliuose.

„Mano tėvas iš pradžių dirbo tuometiniame Varnių kelių eksploatacijos ruože, o paskui – Kelmės kelių valdyboje. Ir aš, ir mano brolis pasirinkome kelininko profesiją“, – prisiminė P. Kaučikas.

Po paskyrimo jis 1976 m. pradėjo dirbti Klaipėdos kelių statybos valdyboje meistru, vėliau – darbų vykdytoju, dar kiek vėliau – vyresniuoju darbų vykdytoju. Kai Klaipėdos autokelių valdybai prireikė inžinieriaus, 1988 m. minėtos įmonės vadovai pasiūlė jam užimti vyriausiojo inžinieriaus pareigas.

1995 m. vyko valdymo kelių reforma ir Klaipėdos autokelių valdybos bazėje įsikūrė VĮ „Klaipėdos regiono keliai“. P. Kaučikas buvo pakviestas vadovauti naujai įkurtai regioninei įmonei. Tuo metu tai buvo didelis iššūkis, nes įmonei buvo priskirtos Klaipėdos, Kretingos ir Skuodo autokelių valdybos, tapusios įmonės „Klaipėdos regiono keliai“ Kelių tarnybomis. Vėliau buvo įkurta Šilutės kelių tarnyba, kuri įsiliejo į darnų regiono kelių priežiūros kolektyvą. Regiono kelių tarnybos turėjo labai daug pasenusių pastatų, kurie bėgant laikui buvo modernizuoti kelių fondo lėšomis. „Svarbu, kad tie pastatai ir toliau būtų tinkamai prižiūrimi“, – susirūpinęs sakė P. Kaučikas.

Kelių tarnybose dirba po kelis žmones, kurių veikla nėra gamybinė, nes jie stebi kelių būklę, rūpinasi kelių priežiūros darbais, atlieka pirminius projektavimo darbus, kuruoja duomenų bazę.

Pirmoje darbovietėje, Klaipėdos kelių statybos valdyboje, P. Kaučikui teko dirbti kelių priežiūros darbus. „Prižiūrėjome Klaipėdos automagistralę, iš pradžių  – nuo Klaipėdos iki Vėžaičių, vėliau – iki Endriejavo, dar vėliau – iki pat Šilalės rajono ribos. Dirbant darbų vykdytoju teko formuoti Jakų žiedą, tiesti privažiavimo kelius. Penkerius metus esu dirbęs Vėžaičių asfaltbetonio gamykloje, kuri priklausė Klaipėdos kelių statybos valdybai Nr. 1, todėl apie asfalto gamybos ypatumus žinau viską“, – pokalbį tęsė įmonės direktorius.

Darbas Kelių valdyboje P. Kaučikui buvo arčiau širdies. Pagrindinė jo, kaip vyriausiojo inžinieriaus, veikla buvo organizuoti gamybą, tiesti kelius ir kuruoti įmonės padalinių veiklą. Dviejų rajonų, kuriuose tuomet jam teko daugiausia dirbti: Klaipėdos ir Kretingos, kelių geografiją jis teigia žinąs kaip savo penkis pirštus.

Prasta technika ir puikus asfaltas

„Sovietiniais metais visos autokelių valdybos vykdė gana daug asfaltavimo darbų. Į administracinį darbą man visai nereikėjo kištis, nes organizavau gamybą – reikėjo tiesti kelius“, – pasakojo P. Kaučikas. „Klaipėdos regiono kelių“ direktorius kaip šiandien pamena: „Į svečius atvyko vengrų kelininkų delegacija, o mes vykdėme kelio paviršiaus apdorojimo darbus, ir kai užsieniečiams buvo parodyta, su kokia technika dirbome, mūsų kelininkus jie pavadino aukščiausios klasės specialistais. Svečiams mūsų kelių technika pasirodė labai jau prasta. Beje, jie neklydo – taip ir buvo. Asfalto klotuvas buvo reguliuojamas rankiniu būdu, o asfalto danga būdavo paklojama nepriekaištingai ir labai profesionaliai. Iki šiol keliuose yra puikiai išsilaikiusių tokių asfalto dangų“, – didžiavosi P. Kaučikas.

Įmonės vadovas mano, kad tuo metu medžiagos kelių statybai buvo labai kokybiškos, todėl net trisdešimtmečio asfalto kai kurie ruožai dar iki šiol yra pakankamai geros būklės ir išlaiko eismo srautus keliskart didesnius, nei buvo projektuota.

Pasak direktoriaus, prie didžiųjų šalies miestų būdavo daugiau asfaltuojama, todėl ir asfalto dangų tose vietose daugiau išlikę. Tiesa, daug tokių kelių jau yra rekonstruoti, bet dar yra ir neatnaujintų ruožų dėl pinigų stygiaus. Normalus asfalto tarnavimo laikas, P. Kaučiko vertinimu, vidutiniškai siekia 15 metų. Jei kelias nerekonstruojamas ilgiau, natūralu, kad kelio būklė tampa apgailėtina.

Įmonė turi aiškią viziją

„Turime aiškią savo darbų viziją – daugybę planų, statybos leidimų, tačiau koją kiša finansavimo trūkumas. Tai ir yra pagrindinis kliuvinys, trukdantis įgyvendinti visus mūsų regiono kelių būklės gerinimo planus“, – apgailestavo „Klaipėdos regiono kelių“ vadovas.

P. Kaučiko tvirtinimu, nutiko ne itin malonus dalykas: išasfaltuota labai daug žvyrkelių, o pinigų anksčiau tiestoms asfalto dangoms rekonstruoti neliko. Paradoksalu: rajonuose asfaltuoti žvyrkeliai atrodo geriau nei kiti keliai arčiau rajonų centrų.

„Tiesą sakant, esame atsukę nugaras kaimo vietovėse gyvenantiems žmonėms, nors gyventi šalia žvyrkelių yra baisus dalykas. Jei, tarkime, tarybiniais laikais tokiais keliais pravažiuodavo nuo 5 iki 10 mašinų per dieną, dabar jų skaičius siekia 100 ir daugiau. Taigi, tie žmonės nuolat gyvena dulkėse. Tam, kad pagerėtų jų gyvenimo kokybė, reikia baigti asfaltuoti bent jau pagrindinius kelių maršrutus“, – savo nuomonę pareiškė regiono kelių vadovas.

Civilizacija šiais laikais plečiasi šalia didžiųjų šalies miestų ir rajonų centrų. Nutiesti Palangos ir Priekulės aplinkkeliai, Gargždams taip pat pastatytas apvažiavimas, bet jo neturi nei Skuodas, nei Kretinga, kurie taip pat dejuoja, nes ir jiems reikia aplinkkelių.

Anot įmonės direktoriaus, Klaipėdos krašto rajoniniams miestams būtinai reikia apvažiavimų, juolab kad tai pajūrio regionas. Vasarą čia apstu automobilių, kuriais atvyksta daug poilsiautojų – nuolatinės grūstys keliuose, avarijos kelia galvos skausmą visiems.

Kitas dalykas – Klaipėdos uostas, į kurį iš visų pusių kelių transportu gabenami kroviniai. Direktoriaus manymu, krašto kelius būtina nuolat prižiūrėti ir atnaujinti jau vien todėl, kad jais keliauja dideli sunkiasvorių transporto priemonių srautai, kurie smarkiai blogina kelių būklę.

„Džiaugiamės, kad turime gerą magistralę Vilnius – Kaunas – Klaipėda, bet kelio atkarpą Šilutė – Klaipėda verkiant turime rekonstruoti, nes jos būklė tikrai apgailėtina“, – pabrėžė „Klaipėdos regiono kelių“ vadovas.

Rūpesčių kelia ne tik poilsiautojai

P. Kaučikas įvardijo patį avaringiausią šio krašto kelio ruožą. Tai – Šilutė – Klaipėda. Eismas jame intensyvus, kelio danga provėžuota, dalis kelio ruožų – avarinės būklės, nes pastaruoju metu čia įvyko labai daug skaudžių avarijų, nusinešusių ne vieną gyvybę. Tiesa, vienas geras darbas jau atliktas. Klaipėdos regiono kelininkai panaikino daug medžių pakelėse, kad kelias būtų mažiau pavojingas, ypač žiemos metu.

Bėda ta, kad atostogaujantys poilsiautojai, skubantys į pajūrį automobiliais, būna atsipalaidavę ir sukelia nemažai avaringų situacijų. Įmonė saugiam eismui užtikrinti išleidžia labai daug pinigų.

„Įdiegtos saugaus eismo priemonės padarė savo teigiamą darbą. Žingsnis po žingsnio, auklėjame tautą. Avaringumas šiuo metu nedidėja – stabilizavosi, ir tai yra didelis mūsų pasiekimas. Atvykę poilsiautojai galbūt didelio avaringumo lygio nesukelia, tačiau rūpesčių tikrai pridaro“, – kalbėjo įmonės vadovas. Nemažai problemų kilo ir prie Klaipėdos įsikūrus sunkiasvorio transporto svorio kontrolės punktui.

Atsirado norinčiųjų išvengti minėtos kontrolės ir daug važinėjančiųjų rajoniniais bei krašto keliais. Pastarieji nėra pritaikyti sunkiam transportui, todėl „Klaipėdos regiono keliai“, susiderinę su Valstybine kelių transporto inspekcija (VKTI) ir Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) prie Susisiekimo ministerijos, ėmėsi nepopuliarių priemonių. Su policijos pagalba buvo apribotas eismas tranzitiniam sunkiasvoriui transportui daugelyje Klaipėdos ir Kretingos rajonų kelių.

„Vietos transportui netrukdome dirbti, bet apribojame tranzitinį, jei jis nėra aptarnaujantis transportas. Pastatėme kelio ženklus, o visą situaciją turi kontroliuoti kelių policija“, – paaiškino P. Kaučikas.

Opi problema – užlieti keliai

Rūpesčių yra ir dėl užliejamų kelių. Daugiausia tokių yra Šilutės rajone, nes ten upės suteka į Nemuną, dėl vandens lygio svyravimų kyla potvyniai. Klaipėdos rajone jų mažiau, nes fiksuojamas tik mažesnių upelių vandens išsiliejimas. Neretai išsilieja Minija.

„Pagrindinė mūsų problema Šilutės rajone yra kelias į Rusnę. Ten gyventojų daug ir su potvyniais dažnai sutampa stintų žvejyba. Taigi, daug problemų kyla perkeliant automobilius užlietu keliu“, – pasakojo Klaipėdos regiono kelininkų vadovas.

Užtvindytame kelyje į Rusnę prasideda automobilių perkėlimas, kai vandens lygis pasiekia daugiau nei 20 cm. Traktoriais su priekabomis per parą yra perkeliama net iki 800 automobilių. Jei potvynis trunka apie pusantro mėnesio, automobilių perkėlimas įmonei gali kainuoti per 80 tūkst. eurų.

Pastaraisiais metais daug kalbama apie estakados į Rusnės salą statybų būtinybę, bet sprendimas dar nėra priimtas. Potvyniai taip pat kenkia ir keliams: nuplauna žvyrą, net ir kelio sankasas, išgraužia keliuose duobes.

„Vieną kartą prie Kintų buvo išsiliejusi Minija ir vanduo nuplovė apie 18 m kelio. Vietoj jo liko 5 m gylio duobė, ir viskas, – prisiminė P. Kaučikas. – Praėjo nemažai laiko, kol jį atstatėme. Jei po potvynių reikia atlikti didelės apimties kelių atstatymo darbus, samdome rangovus. Žvyrkelius atstatome savo jėgomis.“

Kelių technikos pakanka

„Klaipėdos regiono kelių“ vadovas prasitarė, kad įmonė dar turi vieną kitą likusį iš sovietinių laikų greiderį, sunkvežimį MAZ ir rotorinį sniego valytuvą URAL. Pastarasis labai gelbsti žiemą, siaučiant didelėms pūgoms. Nors kuro „suvalgo“ daug, storą sniego sluoksnį įveikia tik ši technika. „Kelių technikos turime pakankamai. Nusidėvėjusią ir nebetinkamą pakeičiame nauja. Jai įsigyti naudojami amortizaciniai atskaitymai kelių priežiūros technikai atnaujinti. Vakarietiškos technikos kainos didelės. Didžioji technika – šiuolaikiški barstytuvai – kainuoja apie 130–140 tūkst., o autogreideriai – apie 200 tūkst. eurų. Tad natūralu, kad jos daug ir dažnai negalime nupirkti. Esame įrengę stogines technikai laikyti, druskų sandėliai pastatyti, tad šiais klausimais nebereikės rūpintis ateityje kelerius metus“, – situaciją aiškino įmonės vadovas.

VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ ištisinių asfaltbetonio dangų nebeįrenginėja. Dažniausiai įmonė dalyvauja tik LAKD skelbiamuose saugaus eismo priemonių įdiegimo ir dviračių takų tiesimo konkursuose.

Pasak P. Kaučiko, Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybių konkursuose įmonė taip pat dalyvauja, bet dažniausiai juos pralaimi. Kodėl? Savivaldybių netenkina įmonės siūloma darbų kaina, kuri joms per didelė. Tačiau dirbti nepelningai vien todėl, kad būtų dirbta, Klaipėdos kelininkai nenori. Darbo organizavimas ir kokybės garantijos bei kelių technikos nusidėvėjimas kainuoja žymiai daugiau nei konkurso laimėjimą lemianti kaina.

Ateityje tikisi didesnio finansavimo

Įmonėje „Klaipėdos regiono keliai“ šiuo metu dirba 220 darbuotojų. Kolektyve yra daug jaunų žmonių, kuriuos motyvuoja ir geros darbo sąlygos. Beje, kelininko darbas kai kuriose šeimose perduodamas iš kartos į kartą.

Prieš ekonomikos krizę atlyginimai įmonėje buvo didesni. Sunkmečiu sumažėjo ne tik darbo užmokestis, bet ir įmonės darbuotojų skaičius.

„Šiandien didelėmis algomis pasigirti negalime, bet tikimės, kad ateityje finansavimas tikrai pagerės. Kadrų kaita nėra didelė. Yra jaunimo, kuris padirbėjo užsienyje ir vėl grįžo atgal į mūsų įmonę“, – teigė P. Kaučikas.

Darbuotojai į direktorių dažnai kreipiasi dėl darbo sąlygų gerinimo. Prašo ir pagalbos dėl rimtų asmeninių problemų, kurias visada stengiamasi padėti išspręsti. Pas įmonės vadovą P. Kaučiką patekti nėra sudėtinga, tad iš anksto darbuotojams užsiregistruoti dėl priėmimo tikrai nereikia. Jeigu nėra galimybės darbuotojams, dirbantiems Kelių tarnybose, kreiptis tiesiogiai į įmonės direktorių, prašymai yra perduodami per tarnybų vadovus. Kadangi P. Kaučikas reguliariai lankosi visose Kelių tarnybose, vizito metu vietiniai darbuotojai turi galimybę kreiptis į įmonės direktorių ir tiesiogiai.

Klaipėdos kelininkai daug bendrauja su regiono seniūnijų vadovais, kad žinotų, ko juose gyvenantiems žmonėms labiausiai reikia kelių priežiūros ir saugaus eismo srityse. Visi keliami klausimai ar pasiūlymai yra svarstomi kartu su vietinėmis bendruomenėmis ar jų atstovais, ir taip yra pasiekiami visuomenei naudingi sprendimai.

Naujienų archyvas