KRK

Klaipėdos regiono keliai

2015-10-09  Klaipėdos regiono keliai info

Klaipėdos regiono keliai vingiuoja ten, kur Baltijos jūra ir Kuršių marios, o regiono kelininkų darbai išsiskiria dar ir tuo, kad jie vykdo misiją prižiūrėti tiltus, kurių ne vienas turi kultūros paveldo statusą: penki yra vokiečių statyti seni, įdomios ir originalios inžinerinės konstrukcijos santvariniai tiltai, keturi iš jų įrašyti j Lietuvos kultūros paveldo vertybių registrą. Klaipėdos krašte plentus pradėta tiesti tik XIX a. viduryje. Jie buvo reikalingi krašto pirkliams, dvarininkams bei pramonininkams, eksportuojantiems prekes į Prūsiją. 1850 m. buvo nutiestas plentas Klaipėda-Priekulė-Tilžė.

Kai 1918 m. Lietuva atgavo nepriklausomybę, jos plentai buvo labai netolygiai išsidėstę: magistraliniai plentai, ėję per Šiaulius-Tauragę ir Zarasus-Kauną-Marijampolę, nebuvo sujungti – nesudarė plentų tinklo. Nebuvo plentų, jungiančių visą Žemaitija, šiaurinę Lietuvos dalį ir Klaipėdos kraštą su Kaunu. 1938 m. baigtas tiesti 195,5 km ilgio Žemaičių plentas sujungė Kauną su Klaipėdos kraštu, o Rygos-Šiaulių-Tauragės plentą ir Klaipėdos krašto plentus – su kitais Lietuvos plentais. 1945 m. rugsėjo 1 d. valstybinės reikšmės keliams tvarkyti buvo įsteigtas Klaipėdos kelių eksploatavimo ruožas Nr, 135. Respublikinės reikšmės keliams tvarkyti Klaipėdoje ir Kretingoje buvo įsteigti kelių eksploatavimo ruožai, kurie 1956 m. buvo priskirti Klaipėdos rajonui. Vietinės reikšmės keliai buvo perduoti Vykdomųjų komitetų žinion. 1956 m. spalio mėn., įvykdžius pagrindinių automobilių kelių reformą, Klaipėdoje įsteigtas Kelių statybos ir eksploatavimo rajonas Nr. 13 (KSER-13).) jo sudėtį įtraukti Kretingos ir Klaipėdos kelių eksploatavimo ruožai, prižiūrėję respublikinės reikšmės kelius. 1961 m. KSER-13 pavadinimas buvo pakeistas – jrnonė tapo Klaipėdos autokelių valdyba (AKV). 1966 m., padidėjus kelių statybos darbų apimčiai, buvo suformuoti du kelininkų kolektyvai. Į naująjį KSV-1 kolektyvą perėjo daugiau kaip pusė darbininkų, inžinerijos ir technikos darbuotojų bei tarnautojų. AKV pavadinimas buvo pakeistas į KRSV. Įsteigti penki kelių remonto punktai: Gargždų, Palangos, Juodkrantės, Endriejavo ir Priekulės. Valdybai buvo perduota Darbėnų asfaltbetonio bazė, todėl labai padidėjo darbų apimtis. Kasmet buvo apdorojama 55-60 km kelio dangos paviršiaus. 1978 m. įmonei buvo gražintas Klaipėdos autokelių valdybos pavadinimas, o 1991 m. įmonė pavadinta Klaipėdos valstybine kelių valdyba. Klaipėdos kelininkams vadovavo: J. Jankaitis, J. Dubonis, K. Gužas, R. Kasperavičius, J. Chamanskas, A. Klivečka, A. Sirvydas. 1995 m. kovo 23 d. Klaipėdos valstybinių kelių valdybos bazėje buvo Įsteigta valstybės įmonė „Klaipėdos regiono keliai”. Balandžio 10 d. jos direktoriumi buvo paskirtas Petras Kaučikas. Regione yra 4 kelių tarnybos: Klaipėdos, Kretingos, Skuodo ir Šilutės, eksploatuojančios 1881,748 km kelių ir juose esančius statinius. VĮ „Klaipėdos regiono keliai” vykdo valstybinės ir rajoninės reikšmės kelių taisymo ir priežiūros, tiltų, viadukų remonto, vietinės reikšmės kelių, gatvių rekonstravimo, kelių, tiltų ir kelio statinių, kelio aplinkos tvarkymo darbus ir eismo reguliavimo priežiūrą. Dalis darbų, laikantis statybos reglamentų reikalavimų, turi būti atliekami tik vasarą. Darbų ir paslaugų apimtis vasarą, palyginti su žiema, didėja ir siekia virš 50 proc. VĮ „Klaipėdos regiono keliai” paslaugos yra sezoninės. Žiemą daugiausia atliekami kelių valymo ir barstymo darbai. Be valstybinės reikšmės kelių priežiūros, įmonė atlieka nemažai rangovinių darbų. 2015 m. įmonėje dirbo 229 darbuotojai. Įmonė turi šiuolaikinių autotransporto priemonių, galingų traktorių, autogreiderių ir įvairių mažosios mechanizacijos priemonių: tai specialūs savivarčiai „Mercedes Actros”, MAN TGA, IVECO, traktoriai „Valtra” T-130 ir T-120C, greideriai BG190 TA-3, BG 190 T-3, BG 230 TA, ekskavatoriniai krautuvai „Komatsu” VVB97R-2 irWB975-2. Vykdydama kelių priežiūrą, įmonė teikia paslaugas kelių naudotojams. Optimali automobilių kelių priežiūra turi užtikrinti kelio elementų techninę ir estetinę būklę, kuri mažiausiomis kelius eksploatuojančių organizacijų sąnaudomis patenkintų kelio naudotojų poreikius – garantuotų saugų, patogų ir ekonomišką važiavimą bei estetišką kelio aplinką. Ekonomiškai optimalus kelių priežiūros lygis – toks. kuriam esant visuomenės išlaidos (kelio priežiūros ir kelio naudotojų išlaidų suma) yra mažiausios.

Klaipėdos regiono kelių tinklas 2015 m. (1998 m.)

Dangos Keliai, km
Magistraliniai ‘         Krašto Rajoniniai Iš viso
Asfalto 74,664(59,55) 180,041(142,43)^64,695(59,39) j   519,4(271,25)
Juodosios dangos 2,85(17,35}   1 268,01(337,71) 449,857(418,19) 720,72 (773,25)
Cementbetonio
Žvyro -(6,1) 640,214(1015,17) 640,214(1021,27)
Grindinys 1,41(13) 1,41(13)
Iš viso 77,514(76,85) 448,054(486,21) 1356,18(1515,75) 1881,748(2078,81)

Klaipėdos regione plačiai diegiamos šiuolaikinės kelių taisymo ir priežiūros technologijos, Lietuvos standartai, normatyviniai dokumentai, atitinkantys Europos Sąjungos reikalavimus. Lėšos skiriamos nuolatinei kelių ir jų statinių, tiltų ir pralaidų priežiūrai vasarą ir žiemą, statyti naujiems ir atstatyti sugadintiems kelio ženklams, signaliniams stulpeliams, žemės sankasoms ir vandens nuleidimui sutvarkyti, kelio dangų defektams pataisyti, nusidėvėjusiems žvyrkeliams atkurti ir kitiems darbams. Regionui labai svarbus žvyrkelio asfaltavimo programos įgyvendinimas, kadangi šiuo metu dar yra 641,628 km žvyrkelių. Tai sudaro per 34 proc. visų įmonės prižiūrimų kelių. Klaipėdos regiono kelininkai daug dėmesio kasmet skiria žvyrkelių asfaltavimui, VĮ „Klaipėdos regiono keliai” nuolat rengiama dokumentacija žvyrkelių asfaltavimo konkursams. Pagal kelių dangų platinimo ir stiprinimo programą pastaraisiais metais numatyta rekonstruoti labiausiai apkrautus kelius. Klaipėdos regiono kelių negalima įsivaizduoti be tiltų. Visi „Klaipėdos regiono kelių” prižiūrimi tiltai yra restauruojami iš dalies pakeičiant pakenktas tiltų konstrukcijas naujomis, išlaikant jų buvusią formą. Bendras tiltų skaičius Klaipėdos regione – 193, o visų jų bendras ilgis – 6011 metrų. Pažymėtina, kad vien tik Šilutės rajone yra 89 tiltai, dalis tiltų – unikalūs statiniai, Klaipėdos krašte prižiūrimų tiltų būklė labai įvairi. Kiekvienais metais atliekamos tiltų apžiūros, kurių metu pildomos būklės kortelės pagal atskirus tiltų elementus ir su bendru tiltų būklės vertinimu. Nemaža regione esančių tiltų dalis prašyte prašo remonto, tačiau dėl lėšų stygiaus to neįmanoma padaryti. Dažniausiai tiltai remontuojami kartu su keliais. Neseniai buvo rekonstruotas tiltas per Perkasą kelio Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda 208,9 km. Šiuo metu tame pačiame kelyje rekonstruojamas (restauruojamas) tiltas per Miniją ties Priekule. Rekonstruojant kelio Klaipėda-Liepoja ruožą nuo 4 iki 12 km rekonstruotas tiltas per Danės upę, viadukas Normantų sankryžoje, pastatyti nauji viadukai dviejų lygių sankryžose ties Klaipėda ir Tauralaukiu. Automobilių kelių priežiūra – tai nuolatiniai darbai, užtikrinantys visų kelius sudarančių elementų funkcionalumą ir nenutrūkstamą bei saugų eismą kuo mažesnėmis sąnaudomis. Klaipėdos regiono keliuose transporto eismo saugumas daug priklauso nuo to, kaip kelių tarnybos atlieka savo pareigas. Valstybės įmonei priklausančios Klaipėdos, Kretingos, Skuodo ir Šilutės kelių tarnybos aprūpinamos modernia technika, darbo įrankiais ir medžiagomis. VI „Klaipėdos regiono keliai” turi gerą materialinę techninę bazę ir yra pajėgi atlikti valstybės užsakymus. Klaipėdos regiono kelininkai visą vasarą profiliuoja žvyrkelius ir kelkraščius, stato naujus kelio ženklus ir keičia sugadintus, ženklina kelių važiuojamąją dalį, tvarko sankasas, pylimų šlaitus. Prižiūrima ir valoma visa kelio juosta – šienaujama žolė, šlaituose kertami krūmai, Kelininkai per pastaruosius metus magistraliniuose ir krašto keliuose kelio ženklų gelžbetonines atramas pakeitė metalinėmis cinkuotomis; keliai tapo patrauklesni ir eismas juose saugesnis. VĮ „Klaipėdos regiono keliai” ypač daug dėmesio skiria keliams žiemą prižiūrėti. Šis metų laikotarpis yra svarbiausias, sunkiausias ir brangiausias kelių priežiūros etapas – žiemą sunaudojama apie 50 proc. kelių priežiūrai metams skiriamų lėšų. Šis laikotarpis trunka apie 5 mėnesius, o pasirengimas jam tęsiasi visus metus: kaupiamos medžiagos, ruošiami mechanizmai. Žiemos tarnybos darbai yra reglamentuojami pagal iš anksto sudarytus valymo, barstymo ir budėjimo grafikus. Apie oro sąlygų pasikeitimus ir eismo sąlygas prižiūrimuose keliuose nuolat informuojama Kelių direkcija, o reikalui esant – rajonų savivaldybės. Nors Klaipėdos regione kartais žiemos būna švelnesnės, bet kelių priežiūrai kasmet reikia didelių sąnaudų. Pajūrio regiono kelininkų darbas yra svarbus ir sudėtingas dar ir dėl to, kad oro sąlygos čia gali keistis kas keli kilometrai. Jeigu Klaipėdoje lyja, tai nebūtinai toks oras vyrauja ir Gargžduose. Žiemą važiuojant nuo jūros į rytus Klaipėdos regiono keliais kartais tenka įveikti tris oro permainų zonas: važiuojant nuo pajūrio iki Gargždų neretai lyja, važiuojančiuosius nuo Gargždų iki Endriejavo lydi šlapdriba, o toliau važiuojant prasideda sniegas. Tokios oru permainos būdingos tik Klaipėdos regionui. Automatizuota kelių oro sąlygų informacinė sistema (KOSIS) nuolat registruoja esamas oro sąlygas keliuose ir prognozuoja važiavimo sąlygų pokyčius. Klaipėdos regiono keliuose tokios stotelės yra Šventojoje, Kartenoje, Nemirsetoje, Nidoje, Užulaukyje, prie Klaipėdos. Šilutėje. Kompiuterinė sistema leidžia stebėti tuos pokyčius ir į juos reaguoti. Kai kelininkai suspėja kelius pabarstyti prieš apledėjimą, vairuotojas gali net nepajusti pasikeitusių oro sąlygų. Keliams prižiūrėti bei tvarkyti skirtą technikos parką nuolat papildo nauji įrenginiai, mažosios mechanizacijos priemonės. VI ,,Klaipėdos regiono keliai” turi 26 šlapios druskos barstytuvus, kurių dauguma įsigyti iš UAB „Medmeta”. Kelių priežiūrai žiemą daugiausia naudojamas smėlio ir druskos mišinys bei gryna druska. Ja barstomi magistraliniai ir krašto keliai. Druskos privalumas tas, kad ji tirpdo sniegą ir ledą, bet pirmiausia kelių priežiūros tarnybos stengiasi sniegą nuvalyti autogreideriais. Šių sniego valymo mašinų regione yra 22. Po 6 autogreiderius turi Kretingos ir Šilutės KT, po 5 – Klaipėdos ir Skuodo kelių tarnybų kelininkai. Nuvalius kelią, likusį sniegą lengviau tirpdyti. Sniego valymas – vienas iš druskos taupymo būdų. Žiemos sezonui jos reikia daugiau kaip 2 tūkst. t. Druską sandėliuoti yra gerai pasirengusios visos kelių tarnybos – pastatyti 63 t talpos nauji sandėliai, įrengti druskos tirpalo gaminimo agregatai. Regiono įmonės kelių tarnybos turi geras sąlygas tinkamai prižiūrėti ir remontuoti mechanizmus: atnaujintos gamybinės ir buitinės patalpos, modernizuotos katilinės, į įmonei patikėtą valstybės turtą žiūrima atsakingai.

Petras Kaučikas, VI „Klaipėdos regiono keliai” direktorius

Valstybės įmonė „Klaipėdos regiono keliai” įkurta 1995 metais, sujungus Klaipėdos, Kretingos, Skuodo ir Šilutės kelių valdybas. Svarbiausias ir didžiausias rūpestis buvo suburti damų, susiklausiusį kolektyvą, kuris galėtų sėkmingai įsisavinti vakarietiškas naujoves, naują techniką ir įmonės darbui pritaikyti informacines technologijas. Per tą dvidešimtį metų pasikeitė daug darbuotojų; dauguma čia išdirbo beveik visą savo aktyvaus darbo laikotarpį, iš čia išėjo į užtarnautą poilsį. Kai kūrėsi įmonė, mes buvome pakankamai jauni, kupini energijos ir ryžto. Keičiantis kartoms, natūralu, kad buvo nuomonių skirtumų, nepasitenkinimo, tačiau manau, kad priimant visus sprendimus buvo išsaugoma pagarba žmogui, jo nuomonei, jo atliekamam darbui. Juk visis mes esame skirtingos asmenybės su savo stipriosiomis ir silpnosiomis pusėmis, su savo charakteriais, principais ir savo vidumi. Labai malonu prisiminti daugumą darbuotojų, kurie geranoriškai, diplomatiškai siekė, kad šis kolektyvas būtų draugiškas, darnus. Pasitaikė ir vienas kitas darbuotojas, su kuriais teko išsiskirti neatradus bendros kalbos. Aš džiaugiuosi, kad dirbu šiame kolektyve, niekada nekeisčiau jo į kitą. Aš didžiuojuosi tuo, kad prisidėjau prie šios įmonės kūrimo. Klaidos? Manau, jų buvo… Nuo jų niekas neapsaugotas. Visiems darbuotojams, o ypač tiems, kurie dirba nuo įmonės įkūrimo dienos, dėkoju už nuoširdų darbą ir linkiu geros sveikatos, sėkmės.

Vytautas Gružas, VĮ „Klaipėdos regiono keliai” direktoriaus pavaduotojas

Klaipėdos krašto keliuose kasmet didėjantis lengvųjų automobilių ir krovininio transporto srautas kelia naujų technologinių, eismo saugumo, ekologinių kelių priežiūros reikalavimų. Klaipėdos uostą ir Lietuvos bei užsienio šalių miestus jungia mūsų keliai, kuriais gabenami įvairiausi kroviniai, daugiausia sunkiasvoriu transportu. Vasarą į Baltijos pajūrį vedantys mūsų keliai patiria didžiulį poilsiauti išsiruošusių žmonių lengvųjų automobilių antplūdį. Įmonės kolektyvas stengiasi, kad prižiūrimi keliai, tiltai ir viadukai Klaipėdos krašte butų ne tik šiuolaikiški, bet ir saugūs visiems eismo dalyviams.

Viktoras Baltmiškis, VĮ „Klaipėdos regiono keliai” Klaipėdos kelių tarnybos viršininkas

Per dvidešimt metų iš esmės pasikeitė naudojama kelių priežiūros technika ir taikomos technologijas, įgyvendintos naujos eismo saugumo priemonės. Nepasikeitė tik žiemą kaprizingi, sudėtingi prižiūrėti ketiai Baltijos jūros įtakos zonoje, kur šaltį keičia atlydis, o atlydį – lietus. Prisimindami 1995 metus galime pripažinti, kad nemažai Klaipėdos regiono kelių buvo duobėti, po žiemos kelių dangos būdavo iškilnojamos, šalikelėse arti važiuojamosios dalies augo medžiai. Kelių priežiūros srityje buvo daug rankų darbo, o keliams prižiūrėti skirta technika dažnai gesdavo. Po kelių priežiūros įmonių reorganizacijos 1995 m., jau per pirmąjį dešimtmetį iš esmės pasikeitė mūsų turimos kelių priežiūros mašinos. Dabar darbams naudojame Vakarų šalyse pagamintus galingus ir ekonomiškus savivarčius, modernius greiderius, ekskavatorius, traktorius. Pradėtos diegti naujos technologijos, ypač žiemos keliams prižiūrėti. Klaipėdos kelių tarnybos darbuotojai užtikrina tinkamą savo kelių priežiūrą ir saugų eismą.

Naujienų archyvas