BMC

„Klaipėdos regiono keliai“ augina jaunąją kelininkų kartą

2016-05-17  Audronė Tamašauskaitė, Keliai ir tiltai Nr. 1(11)

„Klaipėdos regiono keliai – tai mūsų antrieji namai. Kiekvienas iš mūsų visomis jėgomis bandome dirbti tai, ką sugebame. Su labai didele atsakomybe atliekame įvairius darbus, prižiūrime kelius, tobuliname krašto kelių tinklą, užtikriname saugų eismą, savo darbais prisidedame prie valstybės gerovės kėlimo, nes kasdien kuriame jos pridėtinę vertę. Augame mes, auga ir Lietuva. Kiekvienas iš mūsų gali pailginti Lietuvos kelių gyvenimą darbais, pastangomis, patriotizmu prisidėdami prie vieno iš didžiausio valstybės turto – kelių išsaugojimo, priežiūros ir puoselėjimo. Su gerais ketinimais pasieksime tai, ką esame užsibrėžę – kurti savo namus, išsaugoti savo tėvų ir senelių palikimą – gimtojo krašto kelius ir tradicijas. Mūsų pareiga – kurti geresnę ir gražesnę Lietuvą.“

„Klaipėdos regiono keliuose“ – nuoširdus rūpestis kiekvienu darbuotoju

„Klaipėdos regiono kelių“ direktorius Petras Kaučikas laikosi nuomonės, kad šiuo metu kelių sektoriuje dirbančių žmonių pamaina būtina susirūpinti dar šiandien. Įmonės vadovas įsitikinęs, kad kelininko profesiją jaunimas tikrai pasirinks, jei gerės kelių sektoriaus finansavimas ir kils atlygis už tikrai nelengvą darbą mūsų keliuose.

Pasitarimuose – svarbūs klausimai

Įmonės administracija kartą per savaitę susirenka pasitarti, kas Klaipėdos regiono keliuose bus nuveikta šiandien ar po kelių dienų, jei būtina, sprendžia skubius reikalus. Platesnio pobūdžio klausimai aptariami Lietuvos automobilių kelių direkcijos (Kelių direkcija) prie Susisiekimo ministerijos pasitarimuose. Vilniuje gauta informacija būtinai perduodama visiems regiono kelininkams.

„Mūs darbas yra ne tik kelių priežiūra ir gamybiniai dalykai. Rengiame programas, jas pristatome Kelių direkcijai, kurios specialistai visa tai aptaria ir dažniausiai pritaria“, – sakė įmonės direktorius P. Kaučikas.

Įmonės „Klaipėdos regiono keliai“ direktorius palaiko glaudžius ryšius su įmonei pavaldžių 4 kelių tarnybų vadovais ir specialistais, kurie supažindinami su numatomais nuveikti darbais. Pasak P. Kaučiko, žmonės turi žinoti tiek regiono, tiek ir
Kelių direkcijos viziją, kad nuomonės ir priimami sprendimai nesiskirtų. Savo ruožtu vietos kelininkai, susitikimuose bendraudami su savo rajonų žmonėmis, pastaruosius būtinai informuoja apie artimiausius planus.

„Tai labai svarbu, nes kelininkų veikla išties reikalinga visuomenei, juolab kad žmonės, nepatenkinti kelių būkle, ne visada žino, jog mes, kelininkai, tikrai stengiamės, bet ne viskas nuo mūsų priklauso. Daug įtakos turi kelių finansavimas, kurio nepakanka“, – paaiškino Klaipėdos regiono kelininkų vadovas.

Dėl pinigų stygiaus žiemą neįmanoma pabarstyti visų regiono kelių druska ar druskos ir smėlio mišiniu, todėl tenka važinėti ir slidžiais keliais, ypač jei juose eismo intensyvumas nedidelis. Ateina vasara, ir važinėjama dulkėtais keliais, nes Klaipėdos regione tebėra nemažai žvyrkelių. Kelininkai kelių priežiūrai gali išleisti tik tiek pinigų, kiek jų skiria Kelių direkcija, kuri gauna finansavimą pagal Vyriausybės
programą.

Dėmesys pavaldiniams

„Klaipėdos regiono kelių“ vadovų pasitarimų kone aktualiausia tema – gamybinis kelių tarnybų darbas, kuris visų matomas, kritikuojamas.

„Kaskart nagrinėjame aibę įvairiausių niuansų. Aptariame, kur slypi mūsų bėdos, jei neįveikiamos tam tikros užduotys, nagrinėjame, su kokia technika turėtume dirbti, kokią įsigyti, nes tai nėra pigus malonumas“, – akcentavo P. Kaučikas.

Pasak kelių sektoriaus žinovo, regiono kelių įmonei priklausančių kelių tarnybų darbas ir pasiekti rezultatai nagrinėjami itin kruopščiai. Daug dėmesio skiriama ten dirbantiems žmonėms, jų darbo ir buities sąlygoms.

Ši valstybės įmonė tikrai turi kuo pasigirti, nes savo darbuotojais joje rūpinamasi nuoširdžiai ir atsakingai – įrengtos puikios patalpos poilsiui, dušai, pasirūpinta darbo apranga ir būtinais įrankiais.

„Esu tikras, kad rimtai rūpindamiesi žmonėmis einame teisinga linkme. Juk svarbu tiek šiandiena, tiek ir mūsų perspektyva. Svarbu dar šiandien įžvelgti ir numatyti ne tik būsimą veiklą, bet ir kas tuos darbus dirbs“, – patikino įmonės vadovas.

Šeimų dinastijos

Dauguma dabartinių šios įmonės darbuotojų yra anos kartos atstovai, kurie jaunyste tryško prieš kelis dešimtmečius. Dar metai kiti, ir jie turės teisę į užtarnautą poilsį. Direktorius susirūpinęs – o kas gi juos pakeis?

„Prie pensinio amžiaus ribos artėja ne tik mechanikai, inžinieriai. Kalbame ir apie mechanizatorius, vairuotojus. Dabar kelių technika – autogreideriai, traktoriai, barstytuvai – sudėtingi mechanizmai, nes yra kompiuterizuoti, automatizuoti, ir jų valdymas reikalauja tam tikro išsilavinimo. Jau praėjo tie laikai, kai šiems darbuotojams pakakdavo tik vairuotojo pažymėjimo“, – pabrėžė P. Kaučikas.

Pasak jo, dar viena aktuali tema – kas keliuose dirbs po 15 ar 20 metų? Įmonės vadovybė labai norėtų, kad jauni žmonės nebėgtų į užsienį uždarbiauti, o galėtų dirbti, uždirbti ir oriai gyventi čia, Lietuvoje.

„Manau, jau dabar turime susimąstyti ir tuo pasirūpinti“, – pokalbį tęsė P. Kaučikas.

Regiono kelių vadovo teigimu, turbūt ne dažna šalies ūkio šaka, kokia yra kelių sektorius, gali pasigirti darbuotojų šeimų dinastijomis. Kelininkais dirbo seneliai, tėvai, dabar – vaikai ir anūkai. Šaunu, ar ne? P. Kaučikas tikisi, kad ši graži tradicija tęsis, tik būtina tuo rūpintis.

„Norėčiau, kad dirbti kelininkais ateitų ne atsitiktiniai žmonės, o būtent tie, kurie šią profesiją vertintų ir ją pasirinktų visam gyvenimui. Reikia tik džiaugtis, kad dar yra tokių žmonių, juos skatinti ir, žiūrint į ateitį, stengtis išlaikyti. Ypač, manau, reikia rūpintis jaunimu, kad neliktume tik su pensinio amžiaus darbuotojais“, – savo poziciją išsakė pašnekovas.

Tiesa, jis pripažino, kad šiuo metu ši problema dar nėra tokia aštri. „Klaipėdos regiono keliuose“ dirba nemažai jaunų mechanizatorių, vairuotojų, inžinierinių darbuotojų. Tačiau palikti likimo valiai šio klausimo įmonės vadovybė neketina, nes laikas bėga ir ateityje padėtis gali pasikeisti.

Jaunimo reikalai

Kelių sektoriuje keičiasi ne tik kartos, tobulėja technika, bet ir diegiamos pažangios technologijos. Prieš 20 metų įmonėje tebuvo menkas kompiuterizavimo lygis, o dabar jis gana aukštas.

„Klaipėdos regiono kelių“ direktorius džiaugiasi, kad daugelio įmonės darbuotojų vaikai nenumoja ranka į savo tėvų profesiją, renkasi ją, o baigę mokslus, nesibodi grįžti į gimtuosius rajonus.

Pasak P. Kaučiko, labai geroje geografinėje padėtyje yra Kretinga, nes jos pašonėje – Palanga ir Klaipėda. Skuodas atokesnis, ten jau kyla problemų dėl jaunimo stygiaus, tačiau šiuo metu kelių tarnyba dar negali skųstis: turi ir mechanizatorių, ir vairuotojų, ir inžinierinių darbuotojų.

Regiono kelių vadovas prisiminė laikus, kai jauniems specialistams būdavo teikiami beprocentiniai kreditai nuosavam būstui įsigyti. Tačiau vėliau šios idėjos atsisakyta, nes esą ne kelių įmonės reikalas užsiimti bankininkyste.

„Jei kelių sektoriaus finansavimas nesitvarkys ir negerės, nemanau, kad galėsime skatinti jaunimą pasilikti dirbti Lietuvoje. Jei jaunas specialistas gerai uždirbtų net ir atokiajame Skuode, ten tikrai gyventų ir dirbtų. Manau, kad visų šalies kelininkų bendras reikalas, kad finansavimas tik gerėtų, ir siūlau į tai kuo atsakingiau pažvelgti jau dabar“, – akcentavo „Klaipėdos regiono kelių“ direktorius P. Kaučikas.

Naujienų archyvas