Lietuvos keliai

Kelininkų dėmesys – pagrindiniams Lietuvos keliams

2016-12-30  Mindaugas Rinkevičius, Lietuvos keliai, 2016 Nr.2

VĮ „Automagistralė" direktorius Vladislovas Molis ir direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Rinkevičius dalinasi mintimis apie pagrindinių šalies magistralinių kelių Al Vilnius-Kaunas-Klaipėda ir A2 Vilnius-Panevėžys praeitį, dabartį ir ateitį.

1993 m. spalio mėnesį Vievyje susisiekimo ministro J. Biržiškio įsakymu buvo įkurta VĮ „Automagistralė”, skirta automagistralei Vilnius- Kaunas eksploatuoti.

Direktorius V. Molis prisimena, kad veiklos pradžia buvo sunki: pasenusi kelių priežiūros technika, prastas kelių finansavimas, magistralinis kelias A1 neatitiko saugumo reikalavimų.

VĮ „Automagistralė” kelininkai pirmieji pradėjo taikyti žiemą „šlapios druskos” barstymo technologiją. Magistraliniame kelyje A1 įrengė pirmuosius atitvarus nuo Vilniaus miesto ribos iki Grigiškių, signalinius stulpelius, pradėjo statyti tinklo tvorą nuo gyvūnų ir pan.

Šios įmonės kelininkų reiklumas sau, pavestų darbų atlikimas laiku ir kokybiškai nuo pirmųjų įkūrimo dienų pelnė VĮ „Automagistralė” gerą vardą. Įmonė rūpinosi, kad žmonės, automobiliai, kroviniai atvyktų į reikiamą vietą saugiai, laiku ir patogiai.

VĮ „Automagistralė” kolektyvo svarbiausia veikla buvo ir yra užtikrinti saugų eismą automagistralėse, rūpintis gera kelių važiuojamosios dalies ir sankasos būkle, prižiūrėti tiltus ir viadukus. Įmonė siekia, kad jos prižiūrimi keliai atitiktų visus saugumo ir kitus automagistralėms keliamus reikalavimus. Augantis eismo intensyvumas vertė ją ieškoti naujų šiuolaikinių inžinerinių sprendimų, technologinių galimybių, skatino pasitelkti geriausią užsienio patirtį.

Pagrindinis VĮ „Automagistralė” tikslas buvo ir yra, kad jos prižiūrimuose keliuose A1 – Vilnius-Kaunas-Klaipėda ir A2 – Vilnius-Panevėžys nežūtų nė vienas žmogus. Pastaraisiais metais eismo įvykių skaičius šiose automagistralėse nuosekliai mažėjo. Moderniai atnaujinami kelių ruožai, inžineriniai įrenginiai daro automagistrales saugesnes. Kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda eismo saugumą ypač didina transporto judėjimo srautus atskyrę atitvarai, kadangi priešpriešiniai susidūrimai visada būna ypač skaudūs.

Įmonės kelininkai rūpinasi, kad eismo dalyviai važiuotų magistraliniais keliais ne tik saugiai, bet ir patogiai. Todėl šalia kelių įrengtos vaizdingos poilsio aikštelės, kur galima pailsėti su vaikais, patogios sanitarinės patalpos su antivandaliniais tualetais.

Pasak VĮ „Automagistralė” direktoriaus V. Molio, kelias, ypač magistralinis, kuriame intensyvus eismas, yra gyvas organizmas. Jo būklė dažnai keičiasi ir dėl eismo dalyvių netinkamo elgesio, ir dėl perkrautų transporto priemonių bei oro sąlygų.

VĮ „Automagistralė” yra atsakinga ir už viadukų bei tiltų priežiūrą. Viadukų ir tiltų rekonstrukcijos darbus, provėžų kelio dangoje taisymą magistraliniuose keliuose A1 ir A2 pagal LAKD šiems darbams skirtas investicijas atlieka specializuotos rangovinės įmonės.

Lietuvos automagistralėse, esant intensyviam eismui, iškilo dar viena problema – sankryžų greitėjimo ir lėtėjimo juostos (šliuzai) yra nepakankamo ilgio, todėl jas būtina ilginti. Tai lemia eismo saugumą ir eismo juostų laidumą.

VĮ „Automagistralė” direktorius V. Molis ateityje mato magistralinį kelią, kaip inovatyvų „šviesų” kelią, turintį saugią ir ekologišką apšvietimo infrastruktūrą, naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius – saulės ar vėjo energiją. Didžiausią kelio Vilnius-Kaunas apšvietimo poreikį lemia aplinkybė, kad tai yra intensyviai eksploatuojamas šalies greitkelis – per parą atskiruose ruožuose važiuoja 12-48 tūkstančiai automobilių.

VĮ „Automagistralė” taip pat skatina ekologišką transportą ir rengia jam susisiekimo infrastruktūrą. Magistraliniame kelyje A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda įrengtos dvi pirmosios elektromobilių įkrovimo stotelės „TERRA 53 CJG”. Viena elektromobilių įkrovimo stotelė pastatyta A1 kelio 38,09 km, dešinėje pusėje (Vievyje, šalia automagistralės esančioje poilsio aikštelėje), kita – 45,86 km, kairėje kelio pusėje (poilsio aikštelėje netoli Elektrėnų). Tai greito krovimo, universalios, su trimis skirtingomis jungtimis įkrovimo stotelės.

2017 m. kelyje Vilnius-Kaunas- Klaipėda (9 vnt.) ir Vilnius-Panevėžys (1 vnt.) bus iš viso įrengta dar 10 įkrovimo stotelių, todėl ateityje šios automagistralės taps moderniu keliu su ekologiška infrastruktūra.

VĮ „Automagistralė” pagrindinė paskirtis, atsižvelgiant į kelių naudotojų poreikius – ekonomiškai ir efektyviai teikti kokybiškas valstybinės reikšmės magistralinių kelių A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda ir A2 Vilnius-Panevėžys priežiūros paslaugas. Įmonės kelininkai stengiasi užtikrinti valstybinės reikšmės kelių numatyto tarnavimo laiką, atlikti kokybiškas nuolatinės kelių priežiūros paslaugas ir užtikrinti saugų bei patogų transporto priemonių judėjimą.

VĮ „Automagistralė” direktorius V. Molis didžiuojasi kelininkų kolektyvu, kuris pasižymi nuolatiniu profesiniu tobulėjimu, novatoriškumu, teikiamų kelių priežiūros paslaugų kokybės užtikrinimu, asmenine ir kolektyvine atsakomybe: „Nuoširdžiai noriu padėkoti visiems kelininkams už pasiaukojantį ir nuoširdų, kokybišką darbą, prižiūrint ir modernizuojant mūsų magistralinius kelius.”

Naujos technologijos, medžiagos, mechanizmai reikalauja aukštos darbuotojų kvalifikacijos. Įmonės 308 darbuotojams, kurie savo atsakingu darbu garsina garbingą kelininkų profesiją, sudarytos optimalios darbo ir poilsio sąlygos.

Šios įmonės kelininkų priežiūros darbų atsakomybę didina dar ir tai, kad jos prižiūrimi magistraliniai keliai A1 ir A2 yra Lietuvą kertančių transeuropinių ir europinių magistralių atkarpos.

VĮ „Automagistralė” prižiūri valstybinės reikšmės magistralinius kelius A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda nuo 10,00 iki 306,27 km (296,27 km) ir A2 Vilnius- Panevėžys – nuo 9,276 iki 128,41 km (119,134 km), taip pat jungiamųjų kelių skirtingų lygių sankryžas, kurių bendras ilgis – 107,927 km.

Nuo pat įkūrimo šioje įmonėje diegiamos šiuolaikinės technologijos ir pažangūs darbo metodai, naudojamos naujos medžiagos bei mechanizmai. Jau dešimtmetį taikoma kelio dangos plyšių užtaisymo technologija leidžia sumažinti dangos irimą ir pailginti jos tarnavimo laiką. Tiltų, viadukų priežiūros darbams naudojamos medžiagos, apsaugančios konstrukcijas nuo ardomojo oro sąlygų poveikio, pasitelkiant specialią techniką, kuria tvarkomi netgi sudėtingiausi kelio inžineriniai statiniai.

Galima pavydėti Lenkijos kelių statybų mastams, kur magistraliniuose keliuose nėra nei išdaužų, nei provėžų, kadangi įrengta kelio konstrukcija yra pritaikyta šiuolaikiniam sunkiasvoriam transportui. Tuo tarpu „senstančios” Lietuvos automagistralės byloja kitką. Kelias tarsi arterija, kurios „gyvybei” palaikyti reikalingos nuolatinės investicijos.

Kelias turi būti ir estetiškai patrauklus, todėl žolės šienavimo darbai sezono metu yra nenutrūkstantis procesas, reikalaujantis ne vieno darbų etapo. Modernūs europietiški traktoriai, galintys dirbti esant ypač statiems sankasos šlaitams, netgi nuotoliniu būdu valdomi „robotai” per vasaros sezonų palengvina įmonės darbą. 188 tiltai ir daugiau nei 600 pralaidų reikalauja ypatingos priežiūros.

Didžiausią kelių priežiūros išlaidų dalį sudaro nuolatinė kelių priežiūra žiemą. Tam reikia technikos, taip pat paskirstyti tarp įmonės struktūrinių padalinių darbus. Skiriama visų darbų apimtis priklauso nuo kiekvieno struktūrinio padalinio prižiūrimų kelių ruožų ilgių ir priežiūros lygių. Nuo 2016 m. spalio 15 d. kelio A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda atkarpoje nuo 10,00 iki 306,27 km ir kelio A2 Vilnius-Panevėžys atkarpoje nuo 9,276 iki 45 km (iš viso 332 km) žiemos priežiūra vykdoma pagal pirmąjį magistralinių kelių priežiūros lygį, t. y. ištisą parą. VĮ „Automagistralė” kelininkai nuolat stebi orų prognozes ir, esant pavojingoms eismui oro sąlygoms, bet kuriuo paros metu valo sniegą ir barsto slidumą mažinančias medžiagas, taip siekdami, kad visą parą būtų užtikrintas transporto judėjimas. Tą byloja ir ne vienerių metų sunaudoti druskos kiekiai.

Didžiausią įtaką keliui daro meteorologiniai reiškiniai: snygis (kritulių kiekis), pūgos, pustymai, oro temperatūros perėjimai per 0 °C (per parą), lijundros ir plikledis. Nors šiltėjant klimatui, žiemos tampa ne tokios atšiaurios, tačiau minėti reiškiniai yra labai dažni, o tai lemia dideles finansines sąnaudas, kadangi Lietuvoje pagrindinė slidūmo mažinimo medžiaga yra techninė druska.

Kasmet eismo intensyvumas įmonės prižiūrimuose magistraliniuose keliuose A1 ir A2 dėl augančio gyventojų mobilumo didėja. Automobilizacijos lygis šalyje po nepriklausomybės atkūrimo išaugo daugiau nei trigubai. Didėjantys transporto priemonių skaičius ir eismo intensyvumas įmonės prižiūrimuose keliuose reiškia ne tik didesnę eismo įvykių tikimybę, bet ir didėjantį kelių nusidėvėjimą bei blogėjančią kelių dangos kokybę. Kadangi V| „Automagistralė” tiesioginė paskirtis – kelių priežiūra, įmonė teikia pasiūlymus ir prašymus Lietuvos automobilių direkcijai (LAKD) skirti papildomai lėšų rekonstruoti dangas ir inžinerinius statinius. Visuomenė teigiamai vertina kelių tiesimą ir rekonstrukciją, nes taip plėtojama visuomeninė infrastruktūra – įrengiami pėsčiųjų ir dviračių takai, autobusų stotelės, sprendžiamos aplinkosaugos problemos (įrengiamos triukšmą slopinančios sienutės) ir pan.

Neatsilikdama nuo pažangiausių informacinių technologijų, VĮ „Automagistralė” ir toliau tobulina savo veiklą. Apie 95 proc. eksploatuojamų transporto priemonių ir mechanizmų turi GPS/GSM technologijų pagrindu veikiančias transporto kontrolės ir kuro apskaitos sistemas. Įmonės keliuose veikia kelių oro sąlygų informacinės sistemos (KOSIS) 23 stotelės, 39 vaizdo stebėjimo kameros, kurios leidžia tikslingiau paskirstyti kelių priežiūros darbus. Nors įmonė siekia, kad prižiūrimuose keliuose Al ir A2 nežūtų nė vienas žmogus, dažnai pačių žmonių neatsargumas nulemia skaudžias avarijų pasekmes.

Dideli greičiai magistraliniuose keliuose reikalauja ypatingo vairuotojų atidumo, todėl kiekvienas vairuotojas, pasirinkdamas saugų greitį, turi vertinti savo galimybes. Siekiant užtikrinti eismo dalyvių saugumą, nuolat svarstoma užsienio šalių geroji praktika, nauji inžineriniai sprendimai ir pritaikymo galimybės. Susisiekimo ministerijos, LAKD ir VĮ „Automagistralė” pastangomis pastaraisiais metais eismo įvykių skaičius įmonės prižiūrimuose keliuose Al ir A2 nuosekliai mažėja. Kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda eismo saugumą ypač pagerino pėsčiųjų viadukai, skirtingų lygių sankryžos, kelio apšvietimas. Ateityje planuojama įrengti apšvietimą visame magistralinio kelio Vilnius-Kaunas ruože, tačiau darbų sparta priklausys nuo valstybės skiriamo finansavimo.

Šiandien LAKD ir VĮ „Automagistralė” esminis dėmesys magistralinio kelio A1 atkarpoje Vilnius-Kaunas yra sukoncentruotas į saugumo užtikrinimą, modernizuojant infrastruktūrą. 2013 m. buvo užbaigta keletas projektų. Vienas iš esminių – ruože per Grigiškes kelio rekonstrukcijos I ir II etapai. Įrengti pėsčiųjų skirtingų lygių praėjimai, skirtingų lygių sankryža, jungiamieji keliai, sustiprinta danga ir užtikrintas pralaidumas. Džiugu, kad 2016 m. pabaigoje pradėtas III darbų etapas. Su III etapu susiję darbai išspręs daugelį eismo saugumo klausimų.

Kita opi problema, kurią sprendė VĮ „Automagistralė” inžinieriai, – autobusų stotelių iškėlimas iš greitkelio. Įmonė jau iškėlė kai kurias autobusų stoteles (Rykantų, Auseniškių, Elektrėnų, Mijaugonių, Grabuciškių) į sankryžų jungiamuosius kelius, todėl pėsčiųjų judėjimas į jas tapo saugus. Kadangi kelias Vilnius-Kaunas turi atitikti automagistralei keliamus reikalavimus, reikia išspręsti dar ne vieną autobusų sustojimo vietos klausimą, kad magistraliniame kelyje nebūtų pėsčiųjų.

2016 m. kelyje Vilnius-Kaunas ties Moluvėnų (Trakų r.) ir Žiežmarių (Kaišiadorių r.) gyvenvietėmis buvo pastatytos naujos sankryžos su jungiamaisiais keliais. Naujai įrengti tuneliniai viadukai, nutiesti jungiamieji keliai, pastatytos triukšmą slopinančios sienutės pareikalaus papildomos priežiūros.

Mieli kelininkai, Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų proga linkime Jums sveikatos, optimizmo, prasmingų darbų, kantrybės ir ištvermės, puoselėjant Lietuvos kelius, o visiems eismo dalyviams – saugių ir malonių kelionių.

image009

Naujienų archyvas