ARK

Dzūkijos kelius alina ir tranzitinis transportas

2014-11-24  Petras Vizbaras, Keliai ir tiltai Nr. 1(8)

Kiekvienais metais žiema yra rimtas iššūkis. Kaip jį sugeba priimti kelininkai, labiausiai priklauso nuo klimatosąlygų ir biudžeto. Žiemos orai negali būti valdomi, todėl šiuo atveju net ir kelininkai tampa bejėgiai.

Alytaus regione kelių priežiūros darbai žiemos metu yra padalinami trims kelių tarnyboms – Alytaus, Varėnos ir Lazdijų, kurios yra atsakingos už atitinkamo rajono, o visos kartu – už Alytaus regiono valstybinės reikšmės kelių priežiūrą. Dirbti minėtuose keliuose įmonė „Alytaus regiono keliai“ yra paruošusi 67 žiemos tarnybos automobilius ir kitą techniką. Šiuo metu įmonė įsigijo 2 universalius traktorius sniegui valyti, o netolimuose įmonės planuose numatoma įsigyti dar 1 automobilį su sniego valymo ir druskos barstymo įranga. Alytaus regione per žiemą vidutiniškai išberiama apie 4,2 tūkst. t druskos ir 6,0 tūkst. m³ druskos bei smėlio mišinio. Šiuo metu sandėliuose yra apie 3,3 tūkst. t druskos ir 5,0 tūkst. m³ druskos – smėlio mišinio.

Provėžos magistraliniuose ir krašto keliuose

Daugumos krašto reikšmės kelių juodos dangos buvo įrengtos daugiau nei prieš 25 metus. Dangų sluoksniai, jų storis buvo suprojektuoti bei įrengti įvertinus tuometinį automobilių eismo intensyvumą, apkrovas bei normatyvus. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare ir vis labiau integruojantis į Vakarų Europos ekonominę erdvę, automobilių skaičiaus ir pervežimų poreikio kitimas padarė didelę įtaką automobilių, ypač krovininių, eismo intensyvumo augimui keliuose. Didėjant automobilių eismo intensyvumui kelių dangos dėvisi žymiai greičiau. Kiekvienais metais, ypač po žiemos sezono, atsiranda naujų defektų – plyšių, lopų, bangų. Nuolat didėjant automobiliųsrautams ir veikiant aplinkos veiksniams laikui bėgant dėl nepakankamo kelio konstrukcijos sluoksnio formuojasi vienas sudėtingiausiai šalinamų ir pavojingiausių eismo saugumui defektų – provėžos.

Kiekvienais metais daugėja kelių ruožų, kuriuose provėžų gylis dangose viršija leistinąjį. Šiuo metu labiausiai pažeisti kelių ruožai yra:

1. Ruožas Nr. A4 Vilnius – Varėna – Gardinas 45,0–61,0 km (gylis 20–60 mm), kuris buvo įrengtas 1973–1976 m.Vidutinis metinis paros eismo intensyvumas ruože – 5203 aut./parą, krovininių – 606 aut./parą. Nuo 2003 m. eismo intensyvumas išaugo 1,45 karto, sunkiojo transporto – 1,52 karto.

2. 2. Ruožas Nr. 128 Naujieji Valkininkai – Daugai – Alytus 3,7–13,0 km (gylis 20–40 mm); 24,0–25,0 km (10–25 mm) ir 29,0–30,0 km (gylis 5–15 mm) buvo įrengtas 1980 m. Vidutinis metinis paros eismo intensyvumas ruože – 2494 aut./parą, krovininių – 423 aut./parą. Nuo 2003 m. eismo intensyvumas išaugo 1,82 karto, sunkiojo transporto – 2,16 karto.

3. Nr. 131 Alytus – Simnas – Kalvarija 22,0–32,0 km (gylis 30–50 mm) ir 32,0–41,80 km (gylis 30–60 mm), įrengtas 1960–1962 m. Vidutinis metinis paros eismo intensyvumas ruože – 1793 aut./parą, krovininių – 462 aut./parą. Nuo 2003 m. eismo intensyvumas išaugo 1,41 karto, sunkiojo transporto – 2,22 karto.

4. Ruožas Nr. 132 Alytus – Seirijai – Lazdijai 7,0–9,0 km, 17 km (gylis 20–30 mm) ir 33,0–33,3 km (gylis 30–70 mm), įrengtas 1985–1987 m. Vidutinis metinis paros eismo intensyvumas ruože 7,0–9,0 km – 7499 aut./parą, krovininių – 623 aut./parą. Nuo 2003 m. eismo intensyvumas šiame ruože išaugo 2,82 karto, sunkiojo transporto – 2,66 karto. 17,0 km – 3910 aut./parą, krovininių – 407 aut./parą. Nuo 2003 m. eismo intensyvumas šiame ruože išaugo 1,47 karto, sunkiojo transporto – 1,74 karto.

5. Nr. 133 Merkinė – Leipalingis 7,0–13,0 km (20–40 mm) ir 17,50–25,0 km (gylis 40–60 mm), įrengtas 1985–1987 m. Vidutinis metinis paros eismo intensyvumas ruože 7,0–9,0 km – 7499 aut./parą, krovininių – 623 aut./ parą. Nuo 2003 m. eismo intensyvumas šiame ruože išaugo 2,82 karto, sunkiojo transporto – 2,66 karto. 17,0 km – 3910 aut./parą, krovininių – 407 aut./parą. Nuo 2003 m. eismo intensyvumas šiame ruože išaugo 1,47 karto, sunkiojo transporto – 1,74 karto.

6. Nr. 134 Leipalingis – Lazdijai – Kalvarija 19,0–27,0 km (gylis 30–60 mm) ir 40,0–42,0 km (gylis 30–50 mm), įrengtas 1988 m. Vidutinis metinis paros eismo intensyvumas ruože – 1761 aut./parą, krovininių – 148 aut./parą. Nuo 2003 m. eismo intensyvumas išaugo 1,23 karto, sunkiojo transporto – 1,45 karto.

7. Nr. 220 Trakai – Rūdiškės – Pivašiūnai – Alytus 54 km, 61,0–65,0 km (gylis 20–30 mm), įrengtas 1985 m., ruožas 54,0–55,0 km – 1987 m. Vidutinis metinis paros eismo intensyvumas ruožuose – 4323 aut./parą, krovininių – 345 aut./parą. Nuo 2003 m. eismo intensyvumas išaugo 2,71 karto, sunkiojo transporto – 4,73 karto.

Daugiau nei prieš trisdešimt metų įrengtos kelio dangos konstrukcijos minėtuose ruožuose neatlaiko vis didėjančio eismo apkrovų, defektai didėja. Paviršiaus remontas kai kuriuose kelių ruožuose paskutinį kartą buvo atliktas 2000 m. Kiekvienais metais visuose ruožuose yra atliekamas asfalto dangų defektų ištaisymas.

Miškavežiai sparčiai laužo kelius

Vykstant miškų tvarkymo procesui labai nukenčia valstybiniai keliai. Nuo medienos sandėliavimo, krovimo ir gabenimo miškavežiais dangose atsirado gilių vėžių, duobių, dangos yra užterštos purvu, kelių kraštai ir sankasų šlaitainuvažinėti, pakelės ir sankasos šlaitai užteršti medžių šakomis, medienos atliekomis, daug kur visai neliko griovių, esamų nuovažų dangos taip pat stipriai sugadintos.

Dėl netvarkingo medienos sandėliavimo nuolat įspėjami miškų savininkai, rašomi aktai. Pažeidėjus nustatyti sunku, nes miškų savininkai dažnai parduoda audros pažeistus miško sklypus. Naujieji savininkai samdo miško pjovėjus, pjovėjai samdo vežėjus. Prižiūrint keliusbendradarbiaujama su Alytaus regiono aplinkos departamento miškų kontrolės skyriumi, miškų urėdijomis, Alytaus apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu.

Labiausiai nukentėjo šie rajoniniai keliai: Nr. 1103 Daugai–Skabeikiai–Dusmenys, Nr. 1122 Pivašiūnai–Butrimonys, Nr. 4701 Jurgionys–Babriškės, Nr. 4706 Onuškis–Butrimonys–Punia, 5014 Varėna–Rudnia–Paramėlis–Katra, Nr. 5020 Krokšlys–Lynažeris, Nr. 4704 Paluknys – Žėronys – Naujieji Valkininkai.

Siekiant užtikrinti galimybę išvažiuoti sugadintais keliais, būtina organizuoti kelių atstatymo darbus: pastorinti esamas žvyro dangas, sutvarkyti pakeles, surinkti medžių šakas ir medienos atliekas, atskirose vietose reikia atstatyti kelių griovius, pastorinti sugadintų nuovažų žvyro dangas.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos darbuotojai labai dažnai patikrinimo metu nustato, kad miškavežiai veža nuo 2 iki 30 t medienos daugiau, nei leistina (leistina bendroji masė 40 t). Miškavežių vairuotojai sužinoję, kad kelyje Valstybinė kelių transporto inspekcija atliks svorio patikrą, važiuoja aplinkkeliais.

Polaidžio metu labiausiai yra pažeidžiami keliai su žvyro danga

Kiekvienais metais daugėja žvyrkelių, kurių dangos būklė darosi vis blogesnė – esama žvyro danga plonėja, atsiranda provėžų, bangų, duobių, skersiniai dangos nuolydžiai neatitinka projektinių (apie 3,5 proc.). Išdulkėjus smulkioms žvyro frakcijoms, dangą sunku suprofiliuoti. Ypač žvyro dangas rudens ir pavasario laikotarpiu niokoja miškavežiai ir kiti sunkiasvoriai automobiliai, nes šio tipo dangų apkrovų laikomoji galia neapskaičiuota tokioms didelėms apkrovoms. Kelius veikia ir klimato veiksniai – temperatūrų svyravimai, krituliai. Iškritus didesniam kritulių kiekiui, liūčių ar pavasario polaidžio metu vanduo plauna dangos žvyrą, sankasos gruntą, užneša griovius, todėl yra nemažai vietų, kuriose išplatėjusi žemės sankasa, reikia arba gilinti, arba naujai iškasti vandens nuleidimo griovius.

Naujienų archyvas