ŠRK

Daugiausia tiltų – Šiaulių krašte. Jais reikia rūpintis

2015-05-07  Juozas Vaitiekūnas, Keliai ir tiltai Nr. 1(9)

Valstybės įmonė „Šiaulių regiono keliai“ prižiūri ir eksploatuoja 209 vnt. tiltų ir viadukų kurių bendras ilgis siekia 5,212 km. Didžiąją tiltų ir viadukų dalį sudaro gelžbetoninės konstrukcijos. VĮ „Šiaulių regiono keliai“ atsakingai prižiūri daugiausiai tiltų iš visų regioninių valstybės įmonių, pavaldžių Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos.

Seniausias eksploatuojamas tiltas Šiaulių regione – 1923 m. pastatytas krašto kelyje Nr. 211 Linkuva-Žeimelis per Beržtalio upę. Jauniausias – 2014 m. naujai perstatytas kelio Nr. 148 Raseiniai-Tytuvėnai-Baisogala 45,215 tiltas per Šušvės upę. Ilgiausias prižiūrimas tiltas – 117 m per Ventą, esantis kelio Nr. 194 Užventis –Tryškiai-Viekšniai 54,04 km. Lyginant pagal kelių kategorijas daugiausiai tiltų yra rajoniniuose keliuose – 111 vnt., krašto – 55 vnt., magistraliniuose – 44 vnt.

Šiaulių krašto tiltai yra plačiai nušviesti knygose, fotografijose, dainose. Iš tikro kraštas gali dižiuotis upių, tiltų ir viadukų gausa. Tai istorinio paveldo ir šiuolaikinių magistralinių kelių sankirtų inžinerininių sprendimų derinys. Visa tai ne tik puošia kraštą, bet ir įpareigoja valstybės įmonę „Šiaulių regiono keliai“ deramai jais rūpintis.

Daugiausiai tiltų suprojektuoti ir pastatyti pokario metais t.y. 67 % VĮ “Šiaulių regiono keliai prižiūrimų tiltų. Atkreipiamas dėmesys, kad šalyje vidutinis paros metinis intensyvumas keliuose yra padidėjęs nuo sovietmečio laikotarpio. Todėl gelžbetonio gyvavimo trukmė skaičiuojama apie 80 m. Priklausomai nuo ilgaamžiškumo įtakos veiksnių, tikėtina, jog ateina laikas kai vienu metu daug tiltų reiks remontuoti ir perstatyti.

Bėgant laikui irsta kelio danga kartu ir hidroizoliacijos sluoksnis, deformaciniai pjūviai nuo apkrovų tampa nesandarūs, nefunkcionuoja vandens nuvedimo sistemos, tai yra veiksniai įtakojantys tilto būklės kitimą. Šiuos elementus atsakingai remontuoja ir keičia VĮ “Šiaulių regiono keliai“ specialistai.

Įmonė prižiūri net 40 tiltų kurie trumpesni nei 9 m. Tokiems tiltams nereikalaujant didelių finansinių išteklių perstatomi į didelio diametro gofruotas pralaidas. Mūsų įmonės specialistų ir technikos dėka, tokiu būdu keletą tiltų pavyko pertvarkyti. Tokios pralaidos tampa mažiau reiklesnės priežiūrai nei buvę tiltai, prailgina statinio ilgaamžiškumą.

Pagrindiniai veiksniai nurodantys tilto ilgaamžiškumą:

• tilto įrengimo kokybė, konstrukciniai sprendiniai;
• eksploatacijos trukmė;
• tilto priežiūra;
• aplinkos poveikis;
• išorės veiksniai.

Tiltų ir viadukų būklė

Kasmet yra atliekamos tiltų ir viadukų apžiūros kurių rūšys yra tokios:

• Nuolatinės (apžiūra atliekama ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį vizualiai apžiūrint tilto ir jo elementų bendrą būklę, patikrinant priežiūrą ir naudojimo sąlygas).
• Metinės (kasmetinis tilto visų konstrukcijų būklės, tilto priežiūros ir naudojimosi sąlygų vizualinis patikrinimas).
• Esminės (Lietuvos automobobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos nustato būtinumą atlikti tilto esminę apžiūrą įvertinę metinių apžiūrų išvadas ir rekomendacijas)
• Specialios (laikomosios galios teorinis ir eksperimentinis tyrimas atliekant specialius instrumentus stebėjimus ir matavimus, kai pastebima kad tilto konstrukcijose yra pavojingi defektai).

Nuolatines ir metines apžiūras atlieka mūsų tiltus prižiūrinčios įmonės kelių tarnybų specialistai. Apžiūrų metu statiniai yra vertinami pagal atskirus tiltų elementus: paklotą, perdangas, atramas, prietilčius, po to įvertinama bendra tilto konstrukcijos būklė.

Metinis tiltų vertinimas yra skaičiuojamas pagal penkiabalę sistemą įvertinus VĮ „Šiaulių regiono keliai“ tiltų bendra būklė yra patenkinama. 5 balais –įvertinta 17% tiltų; 4 balais- įvertinta 64% tiltų, 3 balais- įvertinta 17% tiltų; 2-įvertinta 2% tiltų. Blogai įvertinti tiltai per ateinančius porą metų planuojami rekonstruoti arba naujai perstatyti.

Ne visi defektai pavojingi vienodai

Specialistai teigia, kad defektų atsiradimą bei tiltų techninės būklės blogėjimą dažniausiai lemia bloga medžiagų, statybos, o neretai ir priežiūros kokybė bei projektavimo klaidos. Šios tendencijos lėmė nemažas investicijas eksploatuojamų statinių remontams ir rekonstrukcijoms ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Senos statybos tiltuose dažniausiai atsirandantys defektai: neleistino dydžio plyšiai, betono ir armatūros korozija, per mažas apsauginis betono sluoksnis, nuoskylos, atsiradusios dėl pasikartojančios drėgmės, užšalimo bei atšilimo, konstrukcijų ir jungiamųjų elementų korozija.

Galima išskirti tipinius nekonstrukcinių elementų defektus, kurie blogina bendrą tiltų techninę būklę: suirusi kelio danga, pažeistas ar suiręs hidroizoliacinis sluoksnis, nesandarūs deformaciniai pjūviai, pažeistos ar sukorodavusios atraminės dalys, nefunkcionuojanti vandens nuvedimo sistema arba apskritai jos nebuvimas, supleišėję ir sudūlėję karnyziniai blokai ir šalitilčių bordiūrai (dažniausiai dėl druskų poveikio), sukorodavę ir pažeisti turėklai ir atitvarai.

Dauguma tiltų yra suprojektuoti ir pastatyti vadovaujantis 1952, 1962 ir 1984 metų sovietinėmis projektavimo normomis, todėl automobilių eismo apkrovos vidutiniškai yra nuo 1,5 iki 2 kartų mažesnės už europines. Šiuo metu realios tiltų apkrovos jau europinės, o laikomoji tiltų galia ir patikimumas ženkliai atsilieka. Nors Lietuvoje tokiems statiniams galioja penkerių metų garantinis laikotarpis, tiltų ir viadukų gyvavimo trukmė priklausomai nuo panaudotų medžiagų yra: gelžbetoniniams – 80 m., plieniniams – 50 m., mediniams – 20 metų.

Lietuvoje 92 proc. tiltų yra gelžbetoninių konstrukcijų, todėl jų eksploatacijos patikimumo ir ilgaamžiškumo didinimas yra vienas svarbiausių transporto statybos uždavinių.

Suremontuoti tiltai

Tiltas per Ventą kelyje Nr. 159 Užventis-Šaukėnai-Kuršėnai km 4,34, kurio ilgis 34 m, pastatytas 1927 m. Tilto konstrukcija gembinė, rėminė nekarpyta. Esamo tilto būklė patenkinama, tačiau tiltas yra krašto kelyje ir 4,52 m esamas plotis jau yra per mažas. Ateityje šis tiltas bus rekonstruojamas (perstatomas). 2012 m. buvo atliktas šio tilto remontas. Sauso tarkretavimo būdu buvo atstatytas nutrupėjęs armatūros apsauginis sluoksnis, įrengti metaliniai atitvarai, nudažytas fasadas.

2012 m. šio objekto projektavimą ir remontą realizavo VĮ „Šiaulių regiono keliai“ savo jėgomis ir daug lėšų nereikalaujančiomis techninėmis priemonėmis. Tilto remonto projektui vadovavo VĮ „Šiaulių regiono keliai“ inžinierius Juozas Vaitiekūnas, darbų vadovas VĮ „Šiaulių regiono keliai“ Kelmės kelių tarnybos darbų vadovas Petras Gedvilas.

Tiltas per Gryžuvos upę rajoniniame kelyje Nr. 2126 Pavydai- Pagryžuvys-Tytuvėnėliai km 0,21.

Abipus Gryžuvos upelio įsikūręs Gryžuvos kaimas, kuriame yra dvi labiausiai lankomos vietos. Prie kaimelio stūkso senas, net iš pirmojo tūkstantmečio išlikęs Pagryžuvio piliakalnis ir Pagryžuvio dvaras, kuris pirmą kartą buvo metraštininkų paminėtas XVI a. Dvaro rūmai mena romantizmo architektūros stilių, dvaro parke teka upelis, apaugęs retų veislių medžiais, tarp kurių vinguriuoja takeliai. Tai dėmesio verta ir vietinių gyventojų bei svečių lankytina vieta.

Nepažeidžiant susidariusios gamtos ir architektūros harmonijos, nuspręsta nestatyti naujo tilto, bet suremontuoti esamą – seną, 1930 m. statytą rėminį monolitinį tiltą.

Tilto remonto darbai buvo atliekami taip, kad būtų išsaugota senoji statinio architektūra. Darbų projekto autorius VĮ „Šiaulių regiono keliai“ inžinierius Juozas Vaitiekūnas, o darbus atliko VĮ „Šiaulių regiono keliai“ Kelmės kelių tarnybos darbų vadovas Petras Gedvilas.

Kelio Nr. 155 Kuršėnai-Mažeikiai 2,74 kilometre, kairėje kelio pusėje prie Ringuvos upelio ant nebenaudojamo tilto įrengta poilsio aikštelė. Projekto „Tiltas-aikštelė“ tikslas – poilsio zonos įrengimas ir nebenaudojamo tilto išsaugojimas vaizdingoje vietovėje.

Ši vietovė įdomi ir istoriniu aspektu. Ringuvo upelio dešiniame krante, netoli santakos su upe Venta buvo VI-XV a. senkapis, kuris sovietiniais metais buvo sunaikintas. Tiesiant kelią Kušėnai-Mažeikiai, 2,74 kilometre kairėje kelio pusėje, prie stovėjimo aikštelės reikėjo įrengti poilsio zoną, o laisvos žemės poilsiavietei įrengti nebuvo. Kilo idėja – poilsio aikštelę įrengti ant seno, 1930 m. statyto, bet nebenaudojamo tilto. Atlikus nesudėtingus nepriklausomos Lietuvos metais statyto tilto remonto darbus, jis buvo prikeltas naujam gyvenimui, bet jau kitai paskirčiai – ant jo įrengta poilsio aikštelė. Dabar pravažiuojantys vairuotojai ar poilsiaustojai gali ilsėtis, grožėtis gamta, klausytis upelio čiurlenimo, lakštingalų giesmių. Tikslingai ir su išmone panaudotas istorinis krašto paveldas dabar neša naudą visuomenei.

Kelyje Nr. 2106 Kelmė-Noreišiai-Bubiai randama istorinė skliautinė pralaida

Šiaurės Vokietijos, Prūsijos ir Livonijos miestų prekybinė ir politinė sąjunga šimtus metų išlaikė savo įtaką Baltijos regionui. „Via Hanseatica“ kelio vietoje 1836-1858 metais buvo nutiestas antras svarbus tuometinės carinės Rusijos plentas Sankt Peterburgas-Karaliaučius, jungiantis Rygą, Joniškį, Šiaulius, Tauragę. Manoma, kad akmens mūro pralaidos su šiek tiek pakeistais antgaliais įrengtos tiesiant minėtą plentą. Viena tokia skliaustinė pralaida buvo suremontuota vykdant kelio remonto darbus, kelyje Nr. 2106 Kelmė-Noreišiai-Bubiai. Pralaidos angos aukštis – 2,3 m., plotis – 2,1 m., ilgis – 16 metrų.

VĮ „Šiaulių regiono keliai“ didžiuojasi suremontuotais, atstatytais ir rekonstruotais tiltais bei pralaidomis. Kai kurių objektų techninė būklė buvo tokia bloga, dalį tiltų konstrukcijų elementų teko pilnai keisti ar naujai formuoti. Įmonė ir jos specialistai: inžinieriai, projektuotojai ir darbų vadovai stengiasi išsaugoti tai, kas gali turėti istorinę ir kultūrinę vertę. Įmonė „Šiaulių regiono keliai“ rūpinasi, kad seni inžineriniai statiniai būtų išsaugoti ir kuo jautriau integruoti į naujai tvarkomos darnios aplinkos konsepciją.

Naujienų archyvas