Lietuvos keliai

Baigtas pirmasis kelio „Via Baltica“ rekonstrukcijos ruožas

2016-12-30  Laurynas Slapšys, Lietuvos keliai, 2016 Nr.2

Spalio 23 d. buvo oficialiai baigtas pirmasis kelio „Via Baltica" (magistralinis kelias A5) rekonstrukcijos etapas. Vykdant darbus, rekonstruoti kelio ruožai Kauno rajone nuo Garliavos iki Prienų savivaldybės ribos (17,34-23,40 km (dešinė kelio pusė) ir 21,84-23,40 km (kairė kelio pusė).

Rekonstrukcijos metu pastatyti nauji pėsčiųjų viadukai Stanaičiuose ir Juragiuose, taip pat įrengtas viadukas virš geležinkelio Mauručiuose ir vienas tunelinis viadukas. Tarp gyvenviečių nutiesti jungiamieji keliai, kuriais Kauno priemiesčio vairuotojai gali saugiai pasiekti savo namus. Taip pat įrengtos triukšmą slopinančios sienutės, apšvietimas Stanaičių ir Juragių gyvenvietėse, rekonstruoti elektros ir elektroninių ryšių tinklai, sutvarkytas pakelės drenažas. Darbus įgyvendino viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi AB „Kauno tiltai”. Pirmojo etapo darbai kainavo 38,5 mln. eurų.

„Įsipareigoję užtikrinti, kad Lietuvos keliai ir visa logistikos infrastruktūra atitiktų aukščiausius tarptautinius standartus, mes baigėme pirmąjį kelio „Via Baltica” rekonstrukcijos etapą. Didelį dėmesį skirdama susisiekimo infrastruktūrai, Lietuva tampa strateginiu logistikos tašku, kur susikerta Rytų ir Vakarų tranzito keliai. Mes tęsime pradėtus darbus ir baigsime viso kelio rekonstrukciją, taip užtikrindami augančius tranzito srautus ir, svarbiausia, vairuotojų bei keleivių saugumų”, – darbų uždarymo šventėje sakė Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.

„Mūsų prioritetas – kelių plėtros ir modernizavimo projektai, kurie leidžia sukurti didžiausią pridėtinę vertę žmonių saugumo, komforto ir šalies ekonomine prasme. Vienas tokių projektų yra „Via Baltica”. Manau, kad sėkmingai įveiktas pirmasis darbų etapas paklojo tvirtus pamatus tolesniems svarbiems pokyčiams šiame transeuropinio tinklo kelyje”, – pozityviais žodžiais antrino susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Apie pirmojo kelio „Via Baltica” rekonstrukcijos etapo darbus kalbėjęs Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktorius Egidijus Skrodenis išskyrė magistralės tarptautiškumą. Paminėjęs smarkiai didėjantį sunkiojo transporto eismą ir parametrus, gabaritus bei turimas kelio charakteristikas, kurios neleido saugiai važiuoti tokiam srautui, LAKD direktorius buvo patenkintas po rekonstrukcijos pasikeitusia situacija.

„Džiaugiuosi, kad pavyko sėkmingai įgyvendinti pirmąjį kelio „Via Baltica” rekonstrukcijos etapą. Pagrindinė šio kelio problema yra ta, kad tranzitinių automobilių srautas joje važiuoja su vietiniu transportu: tuo pačiu keliu juda ir autotraukiniai, ir traktoriai, ir dviračiai, kurie neturi kito pasirinkimo. Transporto priemonių greičio ir masės skirtumai čia pernelyg dideli. Tarp gyvenviečių nutiesus jungiamuosius kelius, o kelią „Via Baltica” palikus tik tranzitiniam transportui, išnyktų daug problemų”, – teigė LAKD direktorius Egidijus Skrodenis.

Darbų rezultatu džiaugėsi ir AB „Kauno tiltai” valdybos pirmininkas Nerijus Eidukevičius. Jis teigė, kad yra labai patenkintas rezultatu: „Mes visą laiką džiaugiamės galėdami prisidėti prie tų darbų, kurie stumia Lietuvą į priekį. Taip pat tai yra labai svarbus projektas, kalbant apie žmonių gyvybių išsaugojimą. Ši magistralė reikalavo dėmesio ir dėmesys iš tiesų buvo parodytas. Labai noriu padėkoti AB „Kauno tiltai” darbuotojams, kurie kaip visada parodė savo profesionalumą ir per itin trumpą laiką, tiksliau per tokį laiką, per kurį turbūt niekas nesitikėjo, kad gali būti įgyvendinti tokio masto darbai, pastatyti šį kelią. Tikiuosi, kad šis kelias ilgai ir laimingai bus eksploatuojamas Lietuvos automobilių kelių direkcijos.”

Magistralinis kelias A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai yra viena intensyviausių Lietuvos magistralinių kelių arterijų. Čia užfiksuojama daugiausia krovininių transporto priemonių ir jų srautai kasmet auga. Preliminariais duomenimis, šiuo metu keliu „Via Baltica” per parą važiuoja apie 14 000 automobilių.

„Via Baltica” I etapo darbai:

rekonstruotos trys atkarpos, iš viso – 7,62 km
pastatyti du pėsčiųjų viadukai, kurių ilgis – 60,4 m, plotis – 3,5 m
pastatytas naujas viadukas per geležinkelį dešinėje kelio pusėje
rekonstruotas esamas viadukas per geležinkelį kairėje kelio pusėje
įrengtas tunelinis viadukas/pravažiavimas – 23,10 km
įrengtos triukšmą slopinančios sienutės – apie 3,3 km
rekonstruotos elektroninių ryšių linijos
įrengtas pėsčiųjų ir dviračių takas – 3,510 km
sutvarkytas pakelės drenažas
įrengtas apšvietimas – 47 vnt. stulpų
pastatyti kelio ženklai – 215 ženklų (įskaitant magistralę, jungiamuosius ir apjungiamuosius kelius ir žiedinę sankryžą).

Naujienų archyvas