Skandalinga istorija apipintas Panemunės aplinkkelis

Eglė Liepytė, Keliai ir tiltai Nr. 1(14) 2019
Skandalinga istorija apipintas Panemunės aplinkkelisKauno keliai
Milijonus eurų valstybei kainavusio brokuoto Panemunės aplinkkelio situacija iki šiol neaiški. Prieš daugiau nei 4 metus baigtas ir Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos (LAKD) perduotas kelias vis dar nėra eksploatuojamas ir toliau griūva. Kas už tai atsakingas? Projektuotojai, statytojai, techniniai prižiūrėtojai, o galbūt pati darbų užsakovė - Kelių direkcija?

Milijonus eurų valstybei kainavusio brokuoto Panemunės aplinkkelio situacija iki šiol neaiški. Prieš daugiau nei 4 metus baigtas ir Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos (LAKD) perduotas kelias vis dar nėra eksploatuojamas ir toliau griūva. Kas už tai atsakingas? Projektuotojai, statytojai, techniniai prižiūrėtojai, o galbūt pati darbų užsakovė – Kelių direkcija?

Panemunės miesto rytinis aplinkkelis yra valstybinės reikšmės magistralinio kelio Al 2 Ryga — Šiauliai—Tauragė — Kaliningradas ruože nuo 183,90 iki 187,90 km. Šioje 4 km ilgio dalyje buvo nutiesta nauja kelio atkarpa bei pastatyti 0,463 km ilgio tiltas per Nemuno prataką ir 0,085 km ilgio estakada. Projektas baigtas ir darbai priimti 2015-ųjų viduryje.

Projekto vykdytojai – projektuotojas UAB„Kelprojektas”, rangovai AB„Latvijas tilti” ir UAB„Kauno keliai” bei techninę priežiūrą atlikusios bendrovės „Kelvista” „TAEM Group” ir „Tiltų ekspertų centras”.

Skandalas įsisiūbavo, kai į dienos šviesą iškilo akivaizdus Panemunės aplinkkelio brokas. Kelias, kurio statyba kainavo net 26,25 mln. eurų, po perdavimo Kelių direkcijai vietomis įdubo net apie 1 metrą.

LAKD užsakė valstybinės reikšmės magistralinio kelio Al2, Panemunės aplinkkelio ir jame esančio tilto per Nemuno prataką prieigų bei paties tilto ekspertizę.
Ekspertai konstatavo, kad Panemunės aplinkkelio ruože su tiltu per Nemuną pastebėta ryški kelio sankasos deformacija – kelio„sėdimas”. Dėl to atsirado akivaizdžiai matomi kelio dangos geometriniai pakitimai, – deformuoti kelio išilginis ir skersinis profi-liai, bei kelio elementų – apsauginių atitvarų, tvorų ir apšvietimo tinklo-defektai.

Specialistų išvadose taip pat nurodyta, kad kelio techninio darbo projekto sprendimai parinkti neatlikus geologinių tyrimų ir neįvertinus mažos laikomosios gebos gruntų. Projektas atliktas pagal 2002-2003 m. geologinius tyrimus, skirtus kelio specialiajam planui parengti.

Sužinojusi apie tai, Susisiekimo ministerija prakalbo apie nusikalstamą valstybės pinigų švaistymą ir neūkiškumą bei statytojų prievolę ištaisyti griūvančio Panemunės aplinkkelio defektus ir užtikrinti sankasos stabilumą.

Kelių direkcija išsikvietė šio projekto vykdytojus. Jie buvo supažindinti su ekspertų išvadomis, taip pat buvo pareikalauta atsakymų, kokią savo atsakomybės dalį kiekvienas iš jų mato šioje situacijoje, bei siūlytinų techninių sprendimų, kaip ištaisyti broką. Tačiau, anot Kelių direkcijos atstovų, iki šiol techninius sprendimus kai kuriems aplinkkelio defektams pašalinti yra pateikęs tik rangovas UAB„Kauno keliai”.

Ilgas komisijos narių sąrašas

Specialistų teigimu, Panemunės aplinkkelį būtų galima naudoti tik su didelėmis išlygomis – papildomomis priemonėmis, apribojimais eismo saugai užtikrinti. Bet kažin ar verta, nes pirmiausia reikėtų priimti sprendimą, kaip sustabdyti tolesnį kelio„sėdimą”.

Pradėjus kelią eksploatuoti, jo deformacija neišvengiamai didėtų. Tai trukdytų transportui važiuoti įprastu greičiu, kurį tektų riboti iki 30 km/val. Šiame kelyje jis turėtų būti iki 90 km/val., išskyrus pasienio ruožo tam tikras atkarpas, kur greitį riboti privalu.

„Sprendžiamas klausimas, kas iš statybos dalyvių – rangovas, projektuotojas ar techninės priežiūros vykdytojai – turėtų prisiimti atsakomybę dėl statinio „Panemunės – Sovetsko aplinkkelio su tiltu per Nemuną statyba” ekspertizės ataskaitoje nurodytų defektų ir susiklosčiusios situacijos sprendimo būdų”, – pažymi Kelių direkcija.

LAKD paklausta, kas 2015 m. priėmė atliktus darbus ir jai perdavė brokuotą Panemunės aplinkkelį, pateikė ilgą šio kelio statybų baigimo komisijos sudėties sąrašą. Komisijos, kurią sudarė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, darbe dalyvavo: Tauragės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus, Pagėgių savivaldybės administracijos, Tauragės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento, Tauragės visuomenės sveikatos centro, Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacijos,Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, AB LESTO (dabar AB ESO), ABTEO LT (dabar ABJelia Lietuva”), VJ „Tauragės regiono keliai” (dabar AB „Kelių priežiūra”), UAB„Pagėgių komunalinis ūkis” ir Kelių direkcijos atstovai.

Tiek Susisiekimo ministerija, vadovaujant buvusiam ministrui R. Masiuliui, tiek jai pavaldi Kelių direkcija, skelbusios apie savo veiklos skaidrumą, buvo paprašytos įvardinti komisijos narių pavardes, tačiau abi institucijos tai padaryti atsisakė motyvuodamos, kad atskleisti darbus priėmusius asmenis nekorektiška – esą nėra konkrečių faktų, kad jie savo darbą atliko neatsakingai.

Kyla klausimas, ar galėjo tokia gausybė specialistų pražiopsoti esamus kelio defektus, jei kelio „sėdimo” problema išryškėjo dar prieš perduodant objektą Kelių direkcijai? Ir kodėl šiandien norima didžiąją dalį kaltės suversti tik rangovams, kai tarp kitų šio nevykusio projekto vykdytojų yra ir darbų užsakovė LAKD?

Kur žiūrėjo Kelių direkcija?

Prieš aplinkkelio statybų pradžią rangovas UAB„Kauno keliai” neturėjo informacijos, kad objekte esama nestipraus grunto. Bendrovė turi irtai pagrindžiančius dokumentus. Ir tik likus 2-3 mėnesiams iki darbų atidavimo datos jie pastebėjo, kad kelias „sėdo” apie 20 cm.

Bendrovės generalinio direktoriaus Ramūno Šilinio teigimu, įstatymų numatyta tvarka informavus Kelių direkciją apie esamą problemą, projekto vykdytojai inicijavo keturšalės sutarties su LAKD pasirašymą:„Mes sakėme, kad tokio kelio neperdavinėsime, prašėme atlikti ekspertizę, kad būtų išsiaiškinta tikroji priežastis. Deja, šią aplinkybę Kelių direkcija nutyli.”

Kelias toliau „sėdo”, prasidėjo priekaištai rangovams, kurie jau po fakto LAKD užsakytą ekspertizę vadina vienšališka. Kelininkai šiuo klausimu rašė Kelių direkcijai, prašė pridėti medžiagą, kuriątu- rėjo po savarankiškai atlikto tyrimo, nes ir patiems rūpėjo sužinoti, kas vyksta. Tačiau darbų užsakovė nereagavo ir į tai pasižiūrėjusi pro pirštus konkrečių priemonių nesiėmė.

Anksčiau Kelių direkcija yra teigusi, kad problema iš esmės kilo dėl netinkamai atliktų geologinių tyrimų ir projektavimo, t. y. prieš tiesiant aplinkkelį vietomis nebuvo iki galo ištirtas gruntas, tad ten, kur jis„silpnas”, kelias ir įdubo.

Projektavimo darbus atlikusios UAB „Kelprojektas” atstovai teigia, kad: „Su Kelių direkcija susirašinėjame. Nusiuntėme raštą, kuriame aprašėme visą situaciją. Savo kaltės neįžvelgiame.”
Neoficialiomis žiniomis, Panemunės aplinkkelį, kaip pasienio objektą, finansavo ne tik Lietuva, bet ir Lenkija bei Rusija. Laiku jo nebaigus, galėjo būti nubrauktos skirtos lėšos ar galbūt taikytos sankcijos Lietuvai. Galbūt todėl LAKD ir skubėjo pasirašyti objekto perdavimo aktą?

„Manau, kad pagrindinė kaltė iš principo yra Kelių direkcijos. Buvę vadovai žinojo tą problemą. Informavome, siūlėme vykdyti kelio stebėseną, bet viskas veltui. Nematydami kitos išeities savo sąskaita pirmąjį kelio įdubimą sutvarkėme, bet tai buvo tik laikina išeitis. Patys išsiaiškinome, kad kelio„sėdimo” vietoje yra labai gilus durpių sluoksnis”, – kalbėjo „Kauno kelių” generalinis direktorius.

Anot R. Šilinio, kad kelias būtų kokybiškas, reikėjo iškasti durpes ir užpilti tvirtesniu gruntu arba jį „sodinti” ant polių. Pastarasis variantas buvo siūlytas, bet LAKD atsisakė, nes projektas būtų pabran- gęs kelis kartus. Kurioziška situacija: kokybės norima, o mokėti ne. Vadinasi, „sutaupė”, nes dabar, tikėtina, teks už tą patį projektą atseikėti žymiai daugiau lėšų.