Saugaus eismo situacija Lietuvoje gąsdina

Eglė Liepytė, Keliai ir tiltai Nr. 1(14) 2019
Saugaus eismo situacija Lietuvoje gąsdinaPexels
Saugaus eismo situacija šalyje kelia susirūpinimą. Šiurpi statistika prasidėjo 2018-aisiais, kai užregistruota 31 proc. daugiau eismo įvykių nei tuo pat metu 2017 m. Padėtis beveik nepagerėjo ir dabar. 2018-ųjų I pusmetį buvo priskaičiuota 303443 įvairių Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų, 2019-aisiais tuo pat metu - 255711. Eismo įvykių, kuriuose nukentėjo (žuvo ar buvo sužeisti) žmonės, 2018 m. I pusmetį buvo 1845, 2019 m. sausį - liepą - 2231.

Saugaus eismo situacija šalyje kelia susirūpinimą. Šiurpi statistika prasidėjo 2018-aisiais, kai užregistruota 31 proc. daugiau eismo įvykių nei tuo pat metu 2017 m. Padėtis beveik nepagerėjo ir dabar. 2018-ųjų I pusmetį buvo priskaičiuota 303443 įvairių Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų, 2019-aisiais tuo pat metu – 255711. Eismo įvykių, kuriuose nukentėjo (žuvo ar buvo sužeisti) žmonės, 2018 m. I pusmetį buvo 1845, 2019 m. sausį – liepą – 2231.

Susisiekimo ministerijoje, vadovaujant ministrui Rokui Masiuliui, atsakingoje už saugaus eismo gerinimą šalyje, nebeliko Saugaus eismo skyriaus. Prastėjanti padėtis nerūpi ir premjerui Sauliui Skverneliui, vadovaujančiam Valstybinei eismo saugumo komisijai. Komentuoti saugaus eismo situacijos jis nerado laiko.

Būtina įrengti saugius kelius

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, formuojasi negatyvi tendencija. 2016 m. šalies keliuose įvyko 3 280 eismo įvykių, jų metu sužeista – 3875, žuvo -188 žmonės; 2017 m. užregistruotų eismo įvykių – 3192, sužeista žmonių – 3 566, žuvo -191; 2018 m. eismo įvykių užregistruota 3 211, sužeista – 3 783, žuvo -170 žmonių; 2019 m. I pusmetį -1 840 eismo įvykių, sužeistų – 2 231, žuvusiųjų — 95.

2016-2017 m. šalyje daugiausia žmonių gyvybių nusinešė eismo nelaimės, didžiausias sužeistųjų skaičius buvo užfiksuotas Vilniaus apskrities keliuose.

Pasak policijos atstovų, pastangų metų analizė rodo, kad būtina didesnė greičio kontrolė. Galima būtų įrengti daug greičio matavimo prietaisų muliažų, juose keisti greičio fiksavimo įrangą, kad vairuotojai nežinotų, kurie veikia, o kurie – ne.Taip priverstume keliuose neviršyti leistino greičio. Dabar vairuotojas privažiuoja greičio matuoklį ar greičio matavimo atkarpą, sulėtina, o pravažiavęs -vėl lekia.

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (Kelių direkcija) paskelbė, kad ketina įrengti kelių ruožuose 130 vidutinio greičio (sektorinių) matuoklių (arba 260 vienetų). Jie turės veikti 24 vai. 365 d. per metus ir būti atsparūs korozijai bei žaibo išlydžiams.

Lietuvos keliuose didelė problema – nedrausmingi pėstieji ir dviratininkai, neblaivūs vairuotojai. Kelių policijos atstovai atkreipia dėmesį, kad būtina tiesti naujus ir rekonstruoti senus kelius, atskiriant pėsčiųjų, dviratininkų ir automobilių srautus. Priešpriešinius eismo srautus pavojingose vietose reikėtų atskirti metaliniais aptvarais, įrengiant naujas sankryžas, vengti kelių ir gatvių susikirtimų stačiu kampu, numatyti srautų susiliejimą naudojant saugos saleles, reikalinga įrengti daugiau požeminių perėjų pėstiesiems.

Ko verta strategija „Vizija 0“?

2018 m. kovą Valstybinės eismo saugumo komisijos posėdyje buvęs susisiekimo ministras R. Masiulis pristatė Lietuvos saugaus eismo strategiją „Vizija 0″. Ministerija nurodė: apie 90 proc. skau
džių nelaimių įvyksta dėl pačių eismo dalyvių kaltės, leistiną greitį viršija apie 65 proc. vairuotojų, 45 proc. jų kalba telefonais be laisvų rankų įrangos, apie 2-3 proc. vairuoja neblaivūs, 43 proc. pėsčiųjų nenaudoja arba netinkamai naudoja šviesą atspindinčias prie-mones, 45 proc. keleivių nesegi saugos diržų, ypač automobilių galinėse sėdynėse.

Pagrindinis strategijos„Vizija” tikslas – iki 2030 m. Lietuvos keliuose sumažinti žuvusiųjų skaičių perpus. Ekspertai tvirtina, kad šis siekis utopiškas. Panašu, kad juo nelabai tiki ir patys strategijos rengėjai.

Grėsminga saugaus eismo situacija šalies keliuose nerūpi ir premjerui S. Skverneliui, vadovaujančiam Valstybinei eismo saugumo komisijai. Ministras pirmininkas, kaip įpareigoja Visuomenės informavimo įstatymas, į žiniasklaidos klausimus per savaitę taip ir neatsakė, ar vykdytos ir šiuo metu vykdomos saugaus eismo programos yra veiksmingos, o jų efektyvumas atitinka skiriamą finansavimą. Deja, jis neatsakė ir po mėnesio. Premjero tylėjimo motyvas – laiko stoka. Tačiau, greičiausiai, atsakyti nėra ko, kai saugaus eismo situacija šalies keliuose prastėja.

Abejotina pavienių akcijų nauda

Susisiekimo ministerija periodiškai skelbdavo apie pavienes akcijas. Tai susisiekimo ministras R. Masiulis veda saugaus eismo pamoką moksleiviams, tai dalina atšvaitus vaikams ar senjorams. Kokia iš to nauda? Ekspertų manymu, tai tik viešųjų ryšių akcijos.

Kelių direkcijos vadovo Vitalijaus Andrejevo teigimu, pėstieji yra labiausiai pažeidžiami eismo dalyviai – vidutiniškai per metus Lietuvos keliuose jų žūsta daugiau nei 35 proc. visų eismo dalyvių. Per metus įvairių saugaus eismo priemonių su šviesą atspindinčiais elementais, t. y. liemenių su šviesą atspindinčiais elementais, juostinių atšvaitų, pakabinamų atšvaitų, vaikams skirtų atšvaitų-pliuši- nių žaisliukų, krepšių su šviesą atspindinčiomis juostomis išdalinama apie 170 tūkst. vienetų, iš kurių daugiau nei 100 tūkst.-atšvaitų. Per praėjusius 5-6 metus buvo išdalinta per 0,9 mln. visų saugaus eismo priemonių su šviesą atspindinčiais elementais, iš kurių apie 0,7 mln.-atšvaitų.

Deja, situacija nepagerėjo. Gal atšvaitų dalybos tiesiog kažkam naudingos, kad ne tiek eismo dalyviai, o patys dalintojai būtų labiau matomi? Kelių direkcija informavo, kad 2016-2018 m. vykdė įvairius saugaus eismo projektus. Informacijos viešinimui internete ir spaudoje skyrė 1 mln. 95 tūkst. eurų, už vaizdo klipų transliavimą – 2,423 mln. eurų, reklaminių priemoniųįsigijimui ir platinimui – 568 tūkst. eurų. Daugiausia buvo pirktos šviesą atspindinčios saugaus eismo priemonės.

J klausimą, kodėl Susisiekimo ministerijoje nebeliko Saugaus eismo skyriaus, ministerijos atstovai atsakė, kad„buvusio Saugaus eismo skyriaus funkcijas perėmė Kelių transporto skyrius”, tačiau nutylėjo, kodėl ir kieno iniciatyva tai įvyko. Beje, tuo pačiu metu ministerijoje„užgimė” naujas Veiklos kokybės skyrius, kurio vienas svarbiausią uždavinių—„užtikrinti kokybės vadybos sistemos taikymą ir palaikymą ministerijoje”. Tai skirta kontroliuoti save ir savo darbuotojus. Ar tokie turėtą būti Susisiekimo ministerijos prioritetai?

Policija imasi realių veiksmų

„Kodėl padaugėjo tragiškai pasibaigusią nelaimią Lietuvos keliuose ir kaip tam užkirsti kelią?”- pasiteiravome Lietuvos kelią policijos tarnybos (LKPT) viršininko Vytauto Grašio.

Viršininkas įsitikinęs, kad darbą, siekiant didesnio saugumo keliuose, turi atlikti Susisiekimo ministerija ir Lietuvos automobilią kelią direkcija prie Susisiekimo ministerijos (LAKD). Jo nuomone, ministerija ir LAKD saugaus eismo gerinimui lėšą skiria pakankamai, tačiau visuomenė norėtą daug efektyvesnės veiklos prevencijos srityje.

„Prie„Nulinės vizijos” prisidėsime vykdydami Europos Komisijos projektus mobiliesiems greičio matuokliams įsigyti. Juos planuojame turėti jau 2019-ąją pabaigoje – 2020 m. pradžioje. Tokią matuoklią bus po kelis kiekvienoje šalies apskrityje. Juos bus galima kilnoti iš vienos vietos į kitą, o užfiksuoti transporto priemonią leistino važiavimo greičio pažeidimą duomenys automatiškai bus re-gistruojami Administracinią nusižengimą registre”, – pasakojo tarnybos viršininkas V. Grašys.

Planuojama, kad policija nuo kitą metą pradžios automatizuos administracinią nusižengimą protokolą surašymą. Sėkmingam šio proceso įgyvendinimui yra parengti ir priimti visi būtini teisės aktai. Atsisakius popierinią dokumentą, tikimasi sutaupyti policijos įstaigą lėšą ir mažinti korupcijos apraišką tikimybę.

Policija administracinėn atsakomybėn patraukė vairuotojus, viršijusius leistiną važiavimo greitį: 2017 m. – 219 084; 2018 m. – 268 615; 2019 m. sausį – rugpjūtį – 102 518 vairuotoją.

„Pokyčią reikia imtis nedelsiant, nes norėtąsi, kad jie kuo greičiau duotą rezultatą”, – įsitikinęs LKPT viršininkas.

Policija pritaria įteisinti antialkoholinius variklio užraktus ir tai įvardija kaip puikią prevencinę priemonę netinkamai besielgiantiems asmenims. Pavyzdys yra įmonės, kurios jau anksčiau tokius prietaisus įsirengė savo naudojamose transporto priemonėse. Policijos pareigūno teigimu, baudžiamoji atsakomybė, taikoma už vairavimą esant neblaiviems, kai nustatomas daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, yra naudinga – išaiškinama vis mažiau tokią pažeidimą. Tai rodo ir statistiniai duomenys: 2017 m. -10540, iš ją5 093 nustatytas daugiau nei 1,5 prom. girtumas; 2018 m. – 9 949, iš ją 4 863 nustatytas daugiau nei 1,5 prom. girtumas; 2019 m. sausį – rugpjūtį – 6 554, iš ją 3 015 nustatytas daugiau nei 1,5 prom. girtumas.

„Būtent todėl nenorime siekti rezultatą tik baudimu. Svarbiausia, kad žmonės patys suvoktą saugumo kelyje reikšmę, – konstatavo LKPT viršininkas V. Grašys. – Mes sakome: jei vairuoja ar sėda prie vairo neblaivus žmogus, jam turi būti siaubingai gėda, kad jis rizikuoja savo ir kitą sveikata ar gyvybe. Ir tai turi aiškiai pasakyti pati visuomenė – ji neturi būti pakanti pažeidėjams.”