Lietuvos susisiekimo sektoriaus prioritetai ir iššūkiai

Petras Vizbaras, Keliai ir tiltai Nr. 1(14) 2019
Lietuvos susisiekimo sektoriaus prioritetai ir iššūkiaiPexels
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija yra numačiusi daug strateginių veiklos prioritetų, kurie bus įgyvendinami 2019-2020 metų programoje: europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ ir tarptautinės automagistralės „Via Baltica“ plėtra, kelių naudotojo mokesčio keitimas į kelių rinkliavą (e-tolling), automobilių eilių valstybės pasienyje mažinimas, ES Mobilumo paketo įgyvendinimas, 5G ryšio plėtra ir spartesnis valstybinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimas. Didelis dėmesys skiriamas saugaus eismo strategijai „Vizija 0“ ir valstybės valdomų įmonių pertvarkai.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija yra numačiusi daug strateginių veiklos prioritetų, kurie bus įgyvendinami 2019-2020 metų programoje: europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ ir tarptautinės automagistralės „Via Baltica“ plėtra, kelių naudotojo mokesčio keitimas į kelių rinkliavą (e-tolling), automobilių eilių valstybės pasienyje mažinimas, ES Mobilumo paketo įgyvendinimas, 5G ryšio plėtra ir spartesnis valstybinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimas. Didelis dėmesys skiriamas saugaus eismo strategijai „Vizija 0“ ir valstybės valdomų įmonių pertvarkai.

Europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica” dalis Lietuvoje naudojama jau dabar. 2015 m. europinė geležinkelio linija buvo baigta tiesti nuo Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienos iki Kauno. įgyvendinant projektą„Rail Baltica” rasti esminiai sprendimai ir sutarimai su šio projekto partneriais Baltijos regione ir Europos Komisija. Pasirašyta tarpvyriausybinė projekto „Rail Baltica” įgyvendinimo sutartis, kurią ratifikavo trijų Baltijos šalių parlamentai. Vilniaus ir Kauno geležinkelio jungtis ES teisės aktu (Implementing Dedsion) yra įteisinta kaip visavertė projekto „Rail Baltica” dalis, pradėtas šio geležinkelio ruožo specialiojo plano rengimas.

„Rail Balticos” dalimi taip pat pripažinta Kauno geležinkelio mazgo jungtis Kaunas – Palemonas, jai užsitikrintas ES finansavimas. Si geležinkelio linija 2020 m. sujungs Kauno įvairiarūšių krovinių terminalą su Lenkijos geležinkelių tinklu. Kaunas taps pagrindiniu krovinių perkrovos centru, aptarnaujančiu plačiąja ir europine geležinkelio linijomis vežamus krovinius. Nuo Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienos iki Kauno krovinius bus galima vežti šešeriais metais anksčiau, nei pradės veikti visa„Rail Balticos” linija.

Patvirtintas „Rail Balticos” ruožo nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos specialusis planas, pagal jį per rekordiškai trumpą laiką jau baigiami išpirkti žemės sklypai, geležinkelio ruožas jau projektuojamas pagal šiemet pasirašytas sutartis. Yra parengtas ir vykdomas detalus „Rail Balticos” darbų grafikas, kuriuo numatoma įgyvendinti projektą iki 2026 m.

„Via Baltica“ tampa saugia europine automagistrale

Pasiektas proveržis rekonstruojant, platinant ir modernizuojant automagistralę„Via Baltica” – svarbiausią Lietuvos keliųtransporto arteriją, jungiančią Baltijos šalis šiaurės ir pietų kryptimis.„Via Balticos” ruožas tarp Kauno ir Marijampolės nuo 2018 m. yra tapęs 4 eismo juostų automagistrale. Taip pat yra baigtas rekonstruoti ir transporto sistemos jungtį su Vidurio irVakarų Europa bei geresnę Lietuvos keliųtinklo integracijąj ES šalių transporto sistemą.

Valstybinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimas

Nuo žvyrkelių asfaltavimo programos pradžios, įskaitant 2019 m., išasfaltuota daugiau kaip 1770 km žvyrkelių. 2020 m. iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) numatoma skirti apie 90 mln. eurų valstybinės reikšmės rajoniniams keliams su žvyro danga 1654 km asfaltuoti, apie 20 mln. eurų – specialiajai vietinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimo programai. 2019 m. šiai programai buvo skirta 10 mln. eurų.

Žvyrkelių asfaltavimas leis gyventojams naudotis kokybiška automobilių kelių infrastruktūra, gerins gyvenimo sąlygas, mažins dulkėtumą, triukšmą, žymiai pagerins eismo saugumą, sumažins gaištamą laikas keliuose. Žvyrkelių, vedančių į teritorijas, kuriose kuriamos naujos darbo vietos ir plėtojami investiciniai projektai, asfaltavimas sudarys geresnes sąlygas gyventojų ekonominei ir socialinei gerovei Lietuvos regionuose.

Eilių valstybės pasienyje mažinimas

Sparčiai vykdoma Lietuvos pasienio kontrolės punktų infrastruktūros plėtra. 2019-2023 m. numatyta Medininkų pasienio kontrolės punkto (PKP) rekonstrukcija. Atlikus darbus, pralaidumas padidės nuo 3200 iki 6000 transporto priemonių per parą. Šalčininkų PKP busįrengta papildoma eismojuosta. Rambyno PKP 2019 m. bus baigti statybos darbai, įrengti nauji pastatai. Kybartų PKP šiuo metu projektuojami modernizavimo darbai. Šumsko PKP atliekami žemės sklypų poėmiai visuomenės poreikiams rekonstrukcijai įgyvendinti. Tverečiaus PKP veiks kaip tarptautinis, per jį galės vykti ir tuščios krovininės transporto priemonės. Lavoriškių PKP jau sukurta moderni infrastruktūra Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) ir Muitinės departamento sinergijos projektui įgyvendinti.

Sparti 5 G tinklų plėtra

2019 m. kovą Susisiekimo ministerija sudarė darbo grupę Lietuvos 5G ryšio plėtros gairėms parengti. Šiuo metu yra parengtas pirminis 5G tinklų plėtrą skatinančių teisinių ir organizacinių priemonių projektas, kurį planuojama patvirtinti Vyriausybėje iki šių metų pabaigos. 2020 m. II ketvirtį numatomas 5G ryšiui reikalingų radijo dažnių aukcionas. Vienas iš prioritetų -5G ryšiu padengta automagistralė ,,Via Baltica”.

Šiuo metu yra nutiesta 193 km šviesolaidinių linijų, prie jų pajungtas 71 ryšio objektas. Iki 2021 m. pabaigos baltosiose šalies teritorijose planuojama pastatyti apie 180 ryšio bokštų ir nutiesti per 1 465 km šviesolaidinių kabelių linijų.

Pagrindinis tikslas – iki 2025 m. 5G ryšiu padengti 96 proc. namų ūkių ir pagrindinius transporto koridorius Lietuvoje.

Valstybės valdomų įmonių pertvarka

Įgyvendinant Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijas, Susisiekimo ministerija yra numačiusi pertvarkyti nemažai valstybės valdomųjmonių.

Lietuvos automobilių kelių direkcija pertvarkoma iš biudžetinės įstaigos j valstybėsįmonę. Vienintele jos savininkė bus valstybė, nesikeis ir įmonės misija – kurti ir užtikrinti visuomenei saugų, patogų, nekenksmingą aplinkai, išmanų susisiekimą Lietuvos keliais.

Valstybės įmonė „Kelių priežiūra” reorganizuota į akcinę bendrovę, jos reforma baigta. Bendrovė prižiūri ir tvarko daugiau kaip 21 000 km valstybinės reikšmės kelių, turi apie 1800 specializuoto transporto ir technikos priemonių, yra visiškai pasirengusi užtikrinti kokybišką ir efektyvią šalies kelių priežiūrą.

Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) reforma taip pat baigta. Biudžetinė įstaiga prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos yra sujungusi Valstybinę kelių transporto inspekciją, Valstybinę geležinkelio inspekciją ir Lietuvos saugios laivybos administraciją. Jos paskirtis – įgyvendinti kelių, geležinkelių, vandens ir oro transporto politiką.

14_jaroslav_BPLC

Jaroslav Narkevič, susisiekimo ministras:

Lietuvos susisiekimo sektorius 2018 m. uždirbo 105,7 mln. eurų grynojo pelno. Nuosavo kapitalo grąža siekia 5,2 proc. ir yra didžiausia tarp visų VVĮ sektorių. Įvertinant gerus susisiekimo sektoriaus rezultatus, skiriamas didelis dėmesys ir visuomenės gerovės poreikiams.

Siekiant apsaugoti gyventojus nuo geležinkelių keliamo triukšmo, septyniuose Lietuvos miestuose: Klaipėdoje, Kretingoje, Kaišiadoryse, Lentvaryje, Radviliškyje, Mažeikiuose ir Šiauliuose ties geležinkelio stotimis ir gretimomis gatvėmis numatoma įrengti triukšmą slopinančias sienutes. Šiam tikslui planuojama panaudoti 20,4 mln. eurų Europos regioninės plėtros fondo investicijų.

Kaip vienas pagrindinių argumentų projektuojant„Rail Balticos” europinės vėžės geležinkelio liniją buvo įvardijama ekonominė nauda. Tarp argumentų yra ne tik finansinių, bet ir aplinkosauginių faktorių. Pagal mokslininkų skaičiavimus, transporto prie-monės yra antras didžiausias teršėjas Europoje. Kaip didelę problemą Europos Komisija (EK) įvardijo per dideles kelių tinklo apkrovas krovininiu transportu. Didesni keleivių ir krovinių krūviai geležinkeliams ne tik sumažintų CO2 išmetimą, bet ir atlaisvintų kelius, dėl kamščių kuriuose šiuo metu ES patiriami milijardiniai nuostoliai.

Miestai, kuriuose įsikūręs oro uostas, džiaugiasi, kad jį pasiekti galima per keliolika minučių, tačiau pripažįsta, kad šio patogumo kaina – tam tikroje miesto dalyje dažniau girdimi skrendančių orlaivių skleidžiami garsai. Vilniuje ši problema sprendžiama diegiant pažangius triukšmo valdymo metodus. Artimiausiu metu ketinama įvesti griežtesnius reikalavimus į sostinę atskrendantiems ar iš jos išskrendantiems orlaiviams, tad Vilniaus gyventojai triukšmo girdės mažiau.

Lietuva kartu su ES kolegomis kreipėsi į ES vadovybę dėl Mobilumo paketo įgyvendinimo. Vienas iš Europos Sąjungos siekių buvo sukurti geriau veikiančią ES bendrąją rinką, leidžiančią visų ES šalių verslui plėstis vidaus rinkoje ir tapti konkurencingam visame pasaulyje. Europos kelių transporto sektorius yra Europos prekybos ir ekonomikos augimo variklis.

Atsižvelgdama į pasaulines ekonomikos tendencijas, aršią tarptautinę konkurenciją ir į būtinybę sudaryti prielaidas tvares-niam ES ekonomikos augimui, taip pat įgyvendinti ambicingus ES klimato politikos tikslus, Lietuva mano, kad ES sprendimus priimantys asmenys turėtų ypač atidžiai apsvarstyti kiekvieną galimą teisėkūros iniciatyvą.

Už pažangą ir pastangas saugaus eismo srityje Lietuva pakviesta dalyvauti ES patirties mainų projekte. Lietuva – viena iš dvylikos Europos Sąjungos valstybių, kurias Europos Komisija (EK) ir Europos transporto saugos taryba (ETSC) kviečia daly-vauti 2019-2021 m. ES patirties mainų projekte„EU Road Safety Exchange”. Privalome bendradarbiauti siekdami„Vizijos 0″ – nulio žūčių ir sužeidimų mūsų keliuose iki 2050 m. Tam turime padvigubinti geriausią praktiką ir keistis patirtimi.

Nuo 2021 m. sausio 1 d. kiekvienas Lietuvos gyventojas turės savo oficialų elektroninio pašto adresą – elektroninio pristatymo dėžutę, skirtą bendrauti su valdžios institucijomis ir įstaigomis. Numatoma, kad taip gyventojai galės efektyviau gauti viešąsias, administracines ir kitas paslaugas. Tokia valstybės institucijų ir gyventojų bendravimo forma leis valstybinėms įstaigoms lengviau identifikuoti ir informuoti gyventojus, o gyventojams bus paprasčiau kreiptis į įstaigas, bus užtikrintas turinio konfidencialumas ir susirašinėjimo slaptumas. Elektroninio pristatymo paslaugos bus teikiamos nemokamai.