Lietuvoje dirbančių užsieniečių skaičius per pandemiją sumažėjo

Sodros ir Migracijos departamentas, Keliai ir tiltai Nr. 1(15) 2020
Lietuvoje dirbančių užsieniečių skaičius per pandemiją sumažėjoBPLC
Kelerius metus augęs Lietuvoje dirbančių užsieniečių iš trečiųjų šalių skaičius per pandemiją sumažėjo penktadaliu. Rugsėjį, palyginti su šių metų sausiu, Lietuvoje liko dirbti 5 tūkst. užsieniečių mažiau.

Kelerius metus augęs Lietuvoje dirbančių užsieniečių iš trečiųjų šalių skaičius per pandemiją sumažėjo penktadaliu. Rugsėjį, palyginti su šių metų sausiu, Lietuvoje liko dirbti 5 tūkst. užsieniečių mažiau.

Lietuvoje rugsėjį dirbo 20,7 tūkst. užsieniečių – iš trečiųjų šalių (ne ES) atvykusių gyventojų, kurie yra gavę leidimą dirbti ir lai-kinai gyventi Lietuvoje. Apdraustųjų skaičius rugsėjį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, sumažėjo 8 tūkst., iš jų užsieniečių iš trečiųjų šalių skaičius šiuo laikotarpiu sumažėjo beveik 5 tūkst. Be to, užsieniečių vidutinės darbo pajamos dėl karantino žymiai sumažėjo, nors kai kurių tų pačių profesijų šalies gyventojų pajamos netgi augo.

Užsieniečius iš trečiųjų šalių Lietuvoje karantinas paveikė labiau nei vietinius darbuotojus. Didesnė jų dalis, tikėtina, išvažiavo į savo gimtąsias šalis ir nebesugrįžo atgal. Be to, sektoriuose, kuriuose dirba daugiausia užsieniečių, jų vidutinės darbo pajamos mažėjo, o tuos pačius darbus dirbančių Lietuvos gyventojų vidutinės pajamos vienose profesijose mažėjo ne taip sparčiai, kaip užsieniečių, o kitose netgi augo.

Lietuvoje daugiausia kito krovininio transporto vairuotojų, suvirintojų, betonuotojų, tinkuotojų, mūrininkų, statybininkų, virėjų, lengvųjų automobilių ir taksi vairuotojų, vadovų iš trečiųjų šalių skaičius. Iš jų per karantiną (rugpjūtį, palyginti su vasariu) la-biausiai sumažėjo virėjų (-44 proc.), tinkuotojų (-37 proc.), elektrikų (-30 proc.), mūrininkų (-29 proc.), suvirintojų, betonuotojų (-26 proc.), statybininkų (-22 proc.), sunkvežimių vairuotojų (-14 proc.), vadovų (-7 proc.). Palyginti, šių profesijų šalies gyventojų skaičius nemažėjo arba smuktelėjo ne daugiau kaip 5 proc.

Vidutinių pajamų tendencijos rodo, kad užsieniečiai Lietuvos darbo rinkoje patiria didesnį spaudimą negu šalies gyventojai. Pavyzdžiui, visų apdraustųjų be užsieniečių betonuotojų vidutinės pajamos šalyje augo 15 proc., elektrikų – 10 proc., sunkvežimių vairuotojų – 11 proc., virėjų – 10 proc., o tų pačių profesijų užsieniečių iš trečiųjų šalių vidutinės pajamos mažėjo: betonuotojų -38 proc., elektrikų -24 proc., sunkvežimių vairuotojų -8 proc., virėjų -6 proc.

Ir iki šiol šalyje dirbančių užsieniečių darbo pajamos įprastai buvo mažesnės negu dirbančių Lietuvos piliečių. Tik aukštesnės kvalifikacijos specialistų, tokių kaip programinės įrangos specialistų ar sistemų analitikų, darbo pajamų analizė rodo, kad užsieniečiai gauna panašų atlygį kaip ir Lietuvos specialistai, tačiau dirbančių šiose sferose yra vos keli.

Pastaruosius kelerius metus iš užsienio atvykstantys darbuotojai sėkmingai papildė Lietuvos darbo rinką – jų skaičius augo ir šių metų pradžioje siekė 25,7 tūkst. – dvigubai daugiau negu 2018 m. pradžioje.

Karantino metu užsieniečių atvykimo į Lietuvą ribojimai ir vėstanti darbo rinka sumažino dirbančių užsieniečių iš trečiųjų šalių skaičių. Darbdaviams tapo iššūkiu priimti užsieniečius iš trečiųjų šalių dėl reikalavimo izoliuotis atvykėliams. Be to, dalyje paveiktų sektorių sumažėjo ir darbų, taigi įmonėms teko mažinti įsipareigojimus ir vienas iš tokių būdų yra samdyti mažiau darbuotojų, tarp jų ir užsieniečių.

Pandemija tapo iššūkiu ne tik nuolatiniams Lietuvos gyventojams, bet ir atvykstantiems uždarbiauti iš trečiųjų šalių. Kadangi dirbančių užsieniečių skaičius smuktelėjo būtent balandį, galima daryti prielaidą, kad tam įtakos turėjo pandemija. Prognozuojama, kad įveikus pandemijos iššūkius, pasipildys ir Lietuvos darbo rinka.

Situacija darbo rinkoje keičiasi

Šiemet per 10 mėnesių į Lietuvą imigravo 41,6 tūkst. asmenų, tai 24,3 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, rodo naujausi negalutiniai Lietuvos statistikos departamento duomenys. Sugrįžusių lietuvių skaičius šiemet išaugo 12 proc. ir sudarė 22,3 tūkst. Lietuva vien dėl migracijos šiemet pagausėjo 13,25 tūkst. žmonių, mat emigracija buvo mažesnė ir sudarė 28,3 tūkst. žmonių. Dažniausiai imigrantai yra ukrainiečiai, baltarusiai ir rusai, o darbas yra pagrindinis imigrantų tikslas Lietuvoje. Statistikų duomenys papildo, kad daugiau imigruoja vyrai, dažniausiai jų amžius yra 25-40 metų.

Pasigirsta kritikos, kad Lietuva įsileidžia per daug nekvalifikuotų specialistų – vos keli šimtai užsieniečių nurodė aukštą kvalifikaciją. Profesinių sąjungų atstovai įžvelgia nelygią konkurenciją su vietos darbuotojais. Tik 305 užsieniečiai kreipėsi dėl aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujančio darbo, mažiau nei 2019 m., kai kreipėsi 344 tokie asmenys. Verslo pagrindu prašymus pateikė 192 užsieniečiai, o prieš metus – 307.

Kaip teigia ekonomikos ekspertai, ilgainiui Lietuva, privežusi daug nekvalifikuotų darbuotojų, gali susidurti su socialinėmis problemomis, palikti savus piliečius be darbo, tuo metu Lietuvoje trūks aukštos kvalifikacijos specialistų. Kiti teigia, kad Lietuva dėl imigracijos išlošia – užsieniečiai užima tas darbo vietas, kurių nereikia vietiniams, sukuriama daugiau ekonominės vertės. Užimtumo tarnybos duomenimis, lapkričio 1 d. šalyje buvo 256,8 tūkst. darbo neturinčių asmenų – jie sudarė 14,9 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų. Prieš metus darbo neturėjo 7,9 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų.

Imigrantų pilietybių sąrašas nekinta jau daug metų – tai yra Ukraina, Baltarusija ir Rusija. Šiemet į Migracijos departamentą dėl leidimų kreipėsi 17,3 tūkst. ukrainiečių, 12,6 tūkst. baltarusių ir 1,9 tūkst. rusų.
Iš viso 37,4 tūkstančio užsieniečių kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje iki lapkričio 9 dienos – per tą patį laikotarpį pernai prašymus teikė 35,9 tūkst. užsieniečių. Naujų prašymų buvo mažiau nei pernai – atitinkamai 20,2 tūkst. šiemet ir 22,7 tūkst. pernai. Bendrą statistiką didino prašymai dėl leidimų pakeitimo. Užsieniečiai šiais metais rečiau kreipėsi dėl nacionalinių vizų – iki lapkričio 9 dienos pateikė 34,5 tūkst. prašymų išduoti nacionalinę vizą, kai pernai per tą patį laikotarpį – 47,8 tūkst. Imigracija buvo itin sumažėjusi per pavasario karantiną.

Kaip tendencijos galėtų keistis po pandemijos? Ekspertai teigia, kad jeigu nekils ekonominė krizė, užsieniečių imigracijos apimtys Lietuvoje augs ir toliau.