Nemažėjanti nelaimių darbe statistika kelia nerimą

Andrius Juškevičius, Keliai ir tiltai Nr. 1(15) 2020
Nemažėjanti nelaimių darbe statistika kelia nerimąBPLC
Skaudžios žmonių žūtys darbo vietose dažnai įvyksta ten, kur, atrodytų, buvo ne kartą paaiškinta ar pamokyta, kaip nereikia elgtis, kaip saugotis ir kaip saugoti kitus. Tačiau tiriant žūčių darbo vietose priežastis neretai nustatoma, kad jos kilo dėl aplaidumo, elementarių darbo saugos reikalavimų nepaisymo, pačiam darbuotojui visiškai negalvojant apie savo saugumą.

Skaudžios žmonių žūtys darbo vietose dažnai įvyksta ten, kur, atrodytų, buvo ne kartą paaiškinta ar pamokyta, kaip nereikia elgtis, kaip saugotis ir kaip saugoti kitus. Tačiau tiriant žūčių darbo vietose priežastis neretai nustatoma, kad jos kilo dėl aplaidumo, elementarių darbo saugos reikalavimų nepaisymo, pačiam darbuotojui visiškai negalvojant apie savo saugumą.

Tiriant žūčių darbo vietose atvejus, išvados neguodžia: darbuotojai pernelyg pasitiki savimi arba vadovaujasi nuostata „kaip nors padarysiu”. Tas„kaip nors” vieną kartą baigiasi tragiškai.

Kai ignoruojama darbo sauga

2019    m. net trys žmonės žuvo dirbdami iškasose ir užvirtus gruntui. Prie automagistralės Kaunas-Klaipėda, gilinant tranšėją Kauno rajone, atskilo apie pusės metro ilgio iškasos šlaitas ir užvirto ant tranšėjoje dirbusio MB „Arekas” pagalbinio darbininko, kuris nuo patirtų sužalojimų ligoninėje mirė. Panašus atvejis įvyko ir Alytuje, kai užvirtusi grunto nuošliauža mirtinai sužalojo UAB „Nerda” darbuotoją. Metams baigiantis, prieš Kalėdas, Molėtų rajono Tolie- jų kaime 1,40 m gylio iškasoje buvo klojamas kanalizacijos vamzdis. Atrodytų, tranšėja buvo negili, tačiau žemė pasislinko ir užgriuvo, tai baigėsi bendrovėsjakažolė” darbuotojo mirtimi.

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas pasakojo, kad šie ir panašūs įvykiai skaudžiai atsiliepia ir inspekcijos pareigūnams: atrodytų, ir darbdaviams, ir darbuotojams ne kartą aiškinta ir reikalauta laikytis darbo saugos taisyklių, aiškinta apie tykančius pavojus, ypač atliekant žemės darbus, tačiau savo prigimtimi panašūs tragiški atvejai nuolat kartojasi.

„Atrodo, yra paprastas reikalavimas: jeigu iškasa siekia apie pusantro metro ir gilesnė, ji privalo būti paramstyta. Apmaudu, kad iš tragiškų įvykių nepasimokoma. Šių metų pradžioje Druskininkuose įvyko pirmoji nelaimė, nusinešusi darbuotojo gyvybę. Bendrovės „Nava LT” statybininkams dirbant 5,5 m gylio iškasoje, vykdant paviršinių nuotekų tinklo trasos montavimo darbus, nuslinkus gruntui buvo mirtinai traumuotas vienas iš ten buvusių darbuotojų”, – pasakojo S. Balčiūnas.

Kitas skaudus atvejis, parodęs visišką darbdavio pasimetimą, šiemet įvyko Kėdainių rajone miško kirtimo darbuose. Dėl netinkamai organizuoto darbo, nesilaikant saugumo reikalavimų, krentanti medžio šaka rimtai traumavo vieną darbininką.
Darbus at-liekanti įmonė buvo registruota Utenos rajone. Atrodytų, kad nelaimei įvykus Kėdainių rajone, greičiausias ir tiesiausias kelias, iškvietus greitąją medicinos pagalbą, būtų vykimas į Kauną. Tačiau sužeistas darbuotojas darbdavio nurodymu buvo transportuojamas į Uteną. Deja, žmogus mirė dėl laiku nesuteiktos medicinos pagalbos ir vidinio kraujavimo.

Pastarasis įvykis ir nuolat pasikartojančios rimtos traumos ar mirtini atvejai dažniausiai atskleidžia darbdavių aplaidumą, kai negalvojama apie traumuotų darbuotojų gelbėjimo planus.

Tik vienas neatsakingas žingsnis

Pasak S. Balčiūno, Darbo inspekcijos atliekama nelaimingų atsitikimų darbe analizė rodo, kad nerūpestingo aplaidumo kaina visada brangi – sunkios traumos, ilgas gydymas, žmogaus žūtis. Neretai pakanka neapdairiai žengti tik vieną neatsakingą žingsnį.

Šių metų sausį Klaipėdoje statybvietėje tiesiant vamzdyną, sunkiai susižalojo UAB„Hidrostatyba” darbuotojas, tiesiog įkritęs į 3 m gylio iškasą.

Praėjusių metų vasarą Paįstrio kaime (Panevėžio raj.) vyko žemės kasimo darbai. Dirbant iškasoje atsikabinęs nuo grandinių keliamas šulinio ritinys užkrito ant iškasoje dirbusio UAB „A&R paslaugos” darbuotojo, kuris dėl patirtų daugybinių kūno sužalojimų ligoninėje mirė.

Rugsėjį žuvo UAB „Vilniaus betono gaminiai” pagalbinis darbininkas. Jis dėl visai nežinomų aplinkybių atsidūrė gamybinių patalpų draudžiamoje zonoje ir prie pulto sėdinčiam operatoriui buvo visiškai nematomas. Bėgiais važiuojantis, automatiškai valdomas betono produkcijos transporteris pervažiavo darbuotojui kojas ir jį mirtinai sužalojo.

Tų pačių metų lapkritį statybvietėje Derceklių kaime, Klaipėdos rajone, UAB „Rasugnė” darbuotojas montavo 5,8 m ilgio siją, sveriančią apie 80 kg. Ji buvo padėta ant kopėčių atramos. Darbuotojui taisant kopėčių padėtį, sija nukrito ir mirtinai jį prispaudė.

Darbuotojai neįvertina pavojų

Šių metų pradžioje mirtini atvejai darbo vietose buvo susiję su kritimais iš didelio aukščio. Vasarį UAB„Zelator” darbuotojas nukrito nuo perdangos iš 12 m aukščio ir mirtinai susižalojo, nes vyko metalinių sijų montavimo darbai.

Per 9 šių metų mėnesius VDI fiksavo nemažai skaudžių nelaimių, susijusių su transporto sritimi ar jo infrastruktūra. Vasarį darbo vietoje žuvo darbininkas, atlikdamas krovininio automobilio tenta- vimo darbus: jis žuvo nukritęs iš 4 m aukščio.

Pavasarį sunkius kūno sužalojimus patyrė AB„Kauno tiltai” darbuotojas, atlikdamas polių pažeminimo darbus automobilių tilto per Nerį statybų metu: ant suvirintojo užgriuvo didelis molio luistas.
Puspriekabėje tvirtindamas krovinį, gegužės mėnesį krito UAB „Lineksas” darbuotojas, jis patyrė sunkius kūno sužalojimus.

Ne vienas sunkius kūno sužalojimus lėmęs įvykis atsitiko, kaip sakoma, beveik lygioje vietoje: krovininių automobilių vairuotojai krito įlipdami arba išlipdami iš aukštų savo automobilių kabinų.
Šiemet beveik kas mėnesį kartojosi kritimo atvejai, kai kūno sužalojimus vairuotojai patyrė puspriekabėse tvirtindami krovinius arba atlikdami tentavimo darbus.

Baigiantis rugpjūčiui mirtis darbo vietoje ištiko UAB „SGS Klaipėda LTD” darbininką: darbuotojui įėjus į sandėlį paimti trąšų mėginio, jį pervažiavo įvažiuojantis į sandėlį krautuvas.

„Būtų galima minėti daug atvejų, kai trūksta atsakingo darbdavių bei pačių darbuotojų požiūrio. Norint dirbti saugiai, reikia skirti laiko ne tik žinioms atnaujinti, kaip organizuoti darbus, kokias technines priemones naudoti. Su darbus ar užduotis vykdančiais darbuotojais būtina aptarti, įsitinkinti, ar jie suprato, ką daryti, kaip daryti ir kaip saugotis. Tas neskirtas laikas ir yra darbuotojų gyvybių kaina,” – teigė S. Balčiūnas.

VDI atstovas kol kas negalėjo plačiau komentuoti bene skau- džiausio vasaros įvykio, kai atliekant planinius vamzdyno montavimo darbus žuvo visa bendrovės„Vilniaus vandenys” brigada – trys vyrai. Šios tragedijos tyrimas dar nebaigtas.

Liepos pabaigoje, kai žiniasklaidoje plačiai nuskambėjo šis įvykis Vilniaus rajono Tuščiaulių kaime, buvo netiesioginių užuominų, kad į kelių metrų gylio šulinį „Vilniaus vandenų” darbuotojai galėjo leistis be apsauginių kaukių. Po žeme susikaupusios mirtinai nuodingos dujos smogia akimirksniu, tai patyrė ir ugniagesys gelbėtojas: nors ir aprūpintą specialiomis apsaugos priemonėmis, jį teko gydyti ligoninėje.

Mirtinai žaloja judantys įrenginiai

VDI atstovas priminė ir gana dažnai pasikartojančius atvejus, kai pavojai darbuotojų gyvybei ir sveikatai neįvertinami dirbant su transporteriais ar konvejeriais. Pastaraisiais metais vis daugėja įvykių darbe, kai konvejerio ar kito darbo įrenginio besisukančios dalys (velenai, sraigtai, grandinės, juostos) įtraukia ar įsuka šalia dirbančio žmogaus ranką, koją, drabužius. Padariniai dažniausiai būna tragiški: darbuotojas sunkiai sužalojamas ar net miršta. 2019 m. gegužę tokiomis aplinkybėmis žuvo net du darbuotojai.
Judanti technika atėmė UAB„Motecha” kėlimo ir krovimo įrangos gamybos įmonės darbuotojo gyvybę. Atliekant konvejerio li-nijos bandomojo paleidimo ir derinimo darbus, konvejerio juostos būgnas įtraukė darbuotojo ranką, darbuotojas mirtinai nukraujavo.

Žuvo UAB„Raitva” padėklų, stovų ir kitų medinių pakrovimo reikmenų gamybos įmonės staklininkas, kuris, veikiant transporteriui, bandė rankomis išimti įstrigusią nuopjovą. Darbuotoją įtraukė besisukanti grandinė, užkabinusi jo drabužius.

Veikiantis įrenginys įtraukė UAB „Korio formulė” darbuotojo, plovusio pjovimo staklių velenus, ranką, darbuotojas buvo sunkiai sužalotas. Tiriant įvykį nustatyta, kad įmonėje buvo nepakankama saugos ir sveikatos darbe vidinė kontrolė.

Panašių skaudžių įvykių netrūko ir prieš porą metų. UAB „Bio- Wood” medienos granulių gamybos ceche, talpykloje, kasant pjuvenas, dirbusio žmogaus koja pateko į talpyklos dugne veikusio sraigtinio transporterio angą, darbuotojas žuvo.

Sunkiai sužalotas ir UAB „Elmoris” darbuotojas, kuriam valant pagalbinį mechanizmo veleną, jo ranką įtraukė besisukantys apatiniai velenai. Vėliau paaiškėjo, kad darbuotojas nebuvo informuotas, kaip saugiai atlikti minėto įrenginio priežiūrą.

Atliekant medienos pjaustymo darbus, veikiantis įrenginys sunkiai traumavo UAB„Headex” darbuotojo plaštaką. Tyrimas nustatė, kad darbo priemonė apskritai neatitiko darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Ekspertai daro išvadą, kad dauguma nelaimingų atsitikimų, dirbant su judančiais darbo įrenginiais, įvyko todėl, kad nebuvo laikomasi elementarių darbuotojo saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

VDI fiksuoja ir nelaimingus atsitikimus, įvykusius darbo metu dalyvaujant tarnybiniam transportui. Štai spalio vidury Kauno ra-jone UAB „Telteka” darbuotojai tarnybiniu automobiliu vyko į statybos objektą Ukmergėje. Automobilį vairavęs kolega nepastebėjo šalikelėje stovėjusio automobilio ir kliudė jį. Po smūgio abu automobiliai įvažiavo į griovį. įvykio metu sunkiai nukentėjo vienas iš darbuotojų, patirta trauma priskiriama prie sunkių.

Valstybinės darbo inspekcijos vadovas Jonas Gricius ragina įmonių vadovus patikrinti, ar įmonėje tinkamai atliekami profesinės rizikos vertinimai dirbant su įrenginiais, ar įgyvendintos prevencijos priemonės užtikrina saugų darbą. Asocijuotos Lietuvos pramonininkų struktūros raginamos įspėti darbdavius apie pavojus, kylančius darbuotojams, jei įmonėje naudojami saugos reikalavimų neatitinkantys darbo įrenginiai. Nelaimingų atsitikimų darbe tikimybė bei skaudžios pasekmės didėja, kai darbuotojai, naudojantys darbo įrenginius, neišmokyti ar neinstruktuoti saugiai dirbti.

VDI atstovų nuomone, didesnį darbą savo narius informuojant ir perspėjant dėl saugaus darbo turėtų atlikti ir profesinės sąjungos. Jos raginamos nuolat priminti apie galimybes darbuotojams aktyviai dalyvauti įmonėje formuojant saugaus darbo kultūrą, informuojant darbdavį apie galimai nesaugias darbo vietas ar procesus, taip pat apie teisę atsisakyti dirbti, kai įmonėje neužtikrinama darbuotojų sauga ir sveikata.

Nerimą kelianti statistika

Lietuvoje yra gamybos sektoriai, kuriuose potencialiai koncentruojasi pavojingiausių darbo sąlygų, mirčių darbo vietose ir sunkių nelaimingų atsitikimų statistika. Ne vienerius metus pagal atliekamų darbų kriterijų sandėliavimo, transportavimo, krovimo darbai dėl jų pavojingumo darbuotojams iš esmės prilygsta statybos, statybos remonto ir kitiems susijusiems darbams.

Kaip byloja VDI duomenys, 2017-2020 m. (2020 m. iki spalio pabaigos) sunkių nelaimingų atsitikimų statybų sektoriuje buvo 82, o sandėliavimo, transportavimo, krovos darbų srityje – 93. Iki spalio pabaigos po 18 mirtinų nelaimingų atsitikimų užfiksuota statybose, taip pat transportavimo, sandėliavimo, krovos darbų sektoriuose.

S. Balčiūnas minėjo, kad 2020 m. nelaimingų atsitikimų darbe apskritai mažėja, tačiau sunkių nelaimingų atsitikimų statistika lieka kaip praėjusiais metais.

„Mirtinų nelaimingų atsitikimų skaičius gali kurį laiką mažėti, tačiau vėliau vėl šokteli aukštyn. Visa tai vystosi lyg kokiais šuoliais ar ciklais, mums tai kelia didžiausią nerimą. Štai pernai per įvairius eismo įvykius darbo metu žuvusių darbuotojų buvo net 20 proc. mažiau nei 2018 m. – nuo 30 sumažėjo iki 24. Šiemet mes jau nesitikime tokios palankios statistikos”, – kalbėjo S. Balčiūnas.