Rangovai statybų aikštelę palieka su milžiniškomis skolomis

Mantas Jauniškis, Keliai ir tiltai Nr. 1(15) 2020
Rangovai statybų aikštelę palieka su milžiniškomis skolomisBPLC
Nors bendrovės „Šiaulių plentas“ vadovas Juozas Aleksa prašyme Šiaulių apygardos teismui teigia, kad įmonė yra moki, vykdo veiklą ir užsakymus, bendrovės „Šiaulių plentas“ ir „Žemaitijos keliai“ restruktūrizacijos procesą pradėjo su kelių dešimčių kreditorių ieškiniais.

Nors bendrovės „Šiaulių plentas“ vadovas Juozas Aleksa prašyme Šiaulių apygardos teismui teigia, kad įmonė yra moki, vykdo veiklą ir užsakymus, bendrovės „Šiaulių plentas“ ir „Žemaitijos keliai“ restruktūrizacijos procesą pradėjo su kelių dešimčių kreditorių ieškiniais.

Teismai skolas priteisia, bet didžiosios jų dalies sumokėti greičiausiai nepavyks, nes abi bendrovės kelerius pastaruosius metus baigia nuostolingai, nors ir dievagojasi, jog nuostolius pastaraisiais metais pavyko sumažinti.

Pateikiame tik nedidelės dalies įmonių, teikusių abiem bendrovėms paslaugas, o dabar prašančių teismo priteisti skolas, laukiančių restruktūrizacijos pabaigos arba bankroto, sąrašą ir įsiskolinimų istorijas.

„Šiaulių plento“ skolos viršija padorumo ribas

į teismus su ieškiniais kreipiasi gerai žinomos stambios ir mažai kam girdėtos smulkios įmonės. Daugeliui pastarųjų tokia situacija gresia bankrotais. Taigi, įmonė klimpsta ir pati, ir kitus klampina.

UAB „Plungės Jonis-S” kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš „Šiaulių plento” daugiau kaip 143 tūkst. eurų skolos ir beveik 9 tūkst. eurų delspinigių. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. kovą ieškinį tenkino ir prašomą sumą priteisė.

UAB „Kelio servisas Šiauliuose” ieškiniu prašė priteisti iš bendrovės 2 256,98 eurų skolą. Suma priteista, byla nutraukta taikos sutartimi. Pasak įmonės vadovo Gintauto Poškevičiaus, nors skola nėra didelė, jos neatgaunama jau dvejus metus. įmonė teikė bendrovei sunkvežimių serviso paslaugas.

UAB „TEC Infrastructure” iš bendrovės pavyko išieškoti per 7 tūkst. eurų skolos.

UAB „Skaistgirio skalda” pateikė ieškinį dėl bendros beveik 104 tūkst. eurų skolos. Teismas bendrovės ieškinį tenkino.

Daugelio kitų bendrovių ieškiniai taip pat buvo tenkinti. UAB „Talša” prašė išieškoti 813 eurų skolą, kurios rangovas niekaip negalėjo sumokėti. UAB „Transporto infrastruktūros projektai” ieškiniu prašė priteisti 7 260 eurų. UAB „Jupojos statybinės medžiagos” pareiškė prašymą dėl 195 217,17 eurų skolos. Pastarosios direktorius Aurelijus Venckus su bendrovės atstovais dirbo apie 20 metų. Anksčiau tokių uždelstų atsiskaitymų nebuvo. Santykiai pablogėjo per pastaruosius kelerius metus. Pavyzdžiui, bendrovė tiekė statybines medžiagas Šiaulių miesto aikštės rekonstrukcijai atlikti. Savivaldybė pinigus rangovui sumokėjo, tačiau „Šiaulių plentas” už medžiagas tiekėjui liko skolingas.

Dar viena istorija. UAB „Šiaulių plentas” pagal 2018 m. spalį sudarytą rangos sutartį su Šiaulių miesto savivaldybės administracija rekonstruodama Šiaulių miesto Lyros ir Gardino gatvių sankryžą, 2019 gegužės pradžioje nutraukė ryšio kabelį, kuriuo tiekiamas AB „Telia Lietuva” interneto ryšys bendrovei „Masada”. Gedimas netrukus buvo likviduotas. Dėl avarijos nutrūko duomenų perdavimo paslaugos bendrovei „Masada”, pastaroji tiekia internetą bendrovei „Šiaulių lyra”, o ši administruoja prekybos centrą „Viskas namams”. Natūralu, kad nutrūkus interneto ryšiui, prekybos centras veiklą laikinai sustabdė. AB „Telia Lietuva” bendrovei „Masada” išmokėjo – 161,00 eurų piniginę kompensaciją, tačiau dėl interneto ryšio nutraukimo sustabdžius prekybą ir klientų aptarnavimą prekybos centre „Viskas namams”, UAB „Šiaulių lyra” suskaičiavo 1 116,07 eurų nuostolį.

UAB „Šiaulių plentas” skolinga bendrovei „Perdanga” beveik 43 tūkst. eurų. Apie tai bendrovė pranešė 2019 m. balandžio pabaigoje. UAB „Baltijos realizacijos centras” neatgavo iš skolininko 57 596 eurų; UAB „Ajera” – 14 806 eurų.

UAB „AutoSevera” ir UAB „Šiaulių plentas” sudarė taikos sutartį ir susitarė, kad 50 431,79 eurų skola bus dalimis išmokėta nustatytais terminais. Išieškotoja pateikė teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl to, kad skolininkė UAB „Šiaulių plentas” tinkamai neįvykdė taikos sutarties – iki 2019 m. rugpjūčio 10 d. nesumokėjo pirmosios įmokos – 10 tūkst. eurų. Ir tai ne pavienis atvejis, kai taikos sutartis sudaroma, tačiau lėšos bendrovių taip ir nepasiekia, nes skolininkas sąmoningai vilkina laiką.

UAB „Eglidija” ir UAB „Šiaulių plentas” pavyko sudaryti taikos sutartį, pagal kurią šalys sutarė dėl daugiau kaip 1 mln. eurų skolos mokėjimo dalimis. Šį didžiulį įsiskolinimą pavyko sumažinti, tačiau iki šiol bendrovė neatgavo bendrai apie 160 tūkst. eurų iš „Šiaulių plento” ir„Žemaitijos kelių”.

„Toks bendradarbiavimas tęsėsi apie 5 metus. Mums tai didelis nuostolis. Vos išsikapstėme. Reikėjo atsiskaityti už kurą, mokėti darbuotojams, mokesčius„Sodrai”. Mūsų pačių įsiskolinimas tiekėjams dėl laiku neatgautų lėšų siekia apie 50 tūkst. eurų”, – sakė įmonės direktorius Egidijaus Petravičius.

UAB ,,Brosta” siekia išieškoti prisiteistą 27 050 eurų skolą. Bendrovė su „Šiaulių plentu” yra sudariusi tris subrangos sutartis: 1) 2017 m. spalio 12 d. dėl atitvarų ir tvorelės įrengimo darbų rekonstruojamo valstybinės reikšmės magistralinio kelio Šiau-liai-Palanga ruože nuo 2,65 iki 5,49 atlikimo; 2) 2018 m. gegužės 7 d. dėl cinkuotos vielos pastatymo, metalinių vartų ir medinės tvoros įrengimo darbų geležinkelio ruože Telšiai-Lieplaukė; 3) 2018 m. gegužės 25 d. dėl Gedimino gatvės dalies tarp Stadiono ir Radvilų gatvių eismo organizavimo darbų Radviliškio mieste. Bendrovė darbus atliko ir teismo prašė priteisti iš skolininko likusią nesumokėtą sumą.

Dar viena įmonė, UAB „Statybų valdymas”, pateikė ieškinį bendrovei „Šiaulių plentas” dėl 1 244,82 eurų skolos.

UAB „Jaltransai” bendrovės „Šiaulių plentas” ir „Žemaitijos keliai” liko skolingos apie 130 tūkst. eurų. „Jaltransa” atliko krovinių: žvyro, skaldos vežimo paslaugas. Pasak bendrovės vadovo Alvydo Jankausko, skola kaupėsi po truputį, bet atgauti ją liko labai mažai vilčių.

UAB „Ginlina” kreipėsi į teismą dėl 101 518,34 eurų „Šiaulių plento” skolos. „Aferistai, ir tiek”, – skambių epitetų prasiskolinusių bendrovių vadovams negailėjo įmonės direktorius Gintautas Saldukas. „Šiaulių plentas” bendrovei liko skolingas už krovinių: asfalto, skaldos, žvyro, smėlio pervežimus.

„Visuomet reikėdavo maldauti pinigų, visuomet sakydavo, kad jokių bankrotų, restruktūrizacijų nebus. Toks įsiskolinimas mūsų bendrovei reikšmingas. Bankrutuoti gal ir nereikės, nes pats vairuoju, pats mašinas remontuoju, todėl ir nebankrutavome, bet tiems, kurie perka paslaugas, tikrai labai prastai yra”, – pasakojo G. Saldukas.

„Ginlinai” apie 20 tūkst. skolingi ir „Žemaitijos keliai”. Pasak pašnekovo, teko su jais dirbti, nes prie Šiaulių nėra daugiau stambių užsakovų. Dabar „Ginlina” talkina „Panevėžio keliams”, „Kauno tiltams”. Tąkart susigundė darbu arčiau namų, ne komandiruotėse, tačiau pasirodė, kad geriau dirbti toliau, bet laiku gauti atsiskaitymus ir išvengi įsiskolinimų.

UAB „Sraunuva” prisiteisė 14 487,95 eurų skolą ir 475,62 eurų kompensuojamų palūkanų.

Bendrovei „Biguma Baltic” „Šiaulių plentas” liko skolingas 1 442,44 eurų.

UAB ,,Binčis” prisiteisė 15 651,35 eurų skolą, UAB „Autokamera” – 10 413,90 už parduotas bendrovei„Šiaulių plentas” prekes.

2018 m. pradžioje UAB „Žėrutis” ir UAB „Šiaulių plentas” pasirašė krovinių vežimo sutartį. 2018 m. gruodžio 31 d. susikaupė 13 058 eurų skola. Pastabų dėl paslaugų kokybės pareikšta nebuvo. 2019 m. vasarį buvo padengta tik 3 557,95 eurų skola. Taigi, po teismo bylinėjimosi buvo priteista ir likusi nesumokėta pinigų suma.

UAB „Strėlė logistics” prašė priteisti 12 449,15 eurų skolos. Tai nesumokėta atlygio dalis už atliktus darbus. „Strėlė logistics” direktorius Tomas Kavaliauskas sakė, kad su „Šiaulių plento” bendrove daugiau nebedirba. Vis dėlto, T. Kavaliausko nuomone, tokių bendrovių, kurios delsia mokėti, yra daug.

„Tai gali būti mūsų teisinės sistemos nesureguliavimas arba dalinis sureguliavimas, kad paliekamos tokios teisines spragos – galimybė apgauti tiekėjus”, – pabrėžė T. Kavaliauskas. Šiuo metu yra nemažai bendrovių, įsiskolinusių jo įmonei nuo kelių iki keliolikos tūkst. eurų.

UAB „Juris LT” kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš „Šiaulių plento” beveik 740 eurų skolą. UAB „Elme Metall Lithuania” 2017 m. sausio pradžioje sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią įsipareigojo parduoti „Šiaulių plentui” įvairių prekių, tačiau atsiskaityta nebuvo ir susikaupė beveik 6 tūkst. eurų skola.

Šiaulių apylinkės teismas 2019 m. liepą priėmė teismo įsakymą dėl 10 372,14 eurų skolos bendrovės kreditorei UAB „Freonas”.

Karčių žodžių bendrovei negailėjo bendrovės „Darunsta” direktorė Danutė Rubavičienė. 2019 m. liepą bendrovė kreipėsi į teismą, prašydama išduoti vykdomąjį raštą dėl 16 550,88 eurų išieškojimo iš bendrovės „Šiaulių plentas”, kadangi skolininkė iki taikos sutartyje numatyto termino (2019 m. birželio 15 d.) šios likusios sumos nesumokėjo. Šiai bendrovei skolinga ir UAB „Žemaitijos keliai”. Bendra abiejų bendrovių skola sudaro daugiau nei 126 tūkst. eurų.

„Skolos kaupėsi per metų metus. Nemanau, kad pinigus pavyks atgauti. Paskelbia restruktūrizaciją, po to bankrotą, ir lieki sau. Mūsų bendrovei – tai visos apyvartinės lėšos. Ši skola mūsų įmonę veda prie bankroto”, – sakė transporto paslaugas teikiančios bendrovės „Darunsta” vadovė.

UAB „Autoviga” kreipėsi į teismą dėl daugiau kaip 53 tūkst. eurų skolos atlyginimo. UAB „Joniškio spedicija” irgi buvo priversta kreiptis į teismus, nes skolos niekaip nepavyko atgauti. Direktorius Gintaras Bačionis dar priskaičiavo, kad bendra abiejų kelininkų įmonių skola siekia jau apie 100 tūkst. eurų, o tai sudaro beveik 10 proc. metinės apyvartos.

Pardavinėjamą „Žemaitijos kelių“ bendrovę pasivijo skolininkai

Paskelbus bendrovės „Šiaulių plentas” restruktūrizavimo bylą, skolininkai pasivijo ir jos antrinę įmonę„Žemaitijos keliai”.

UAB„Žvyrita” prašė teismo „Žemaitijos keliams” priteisti ir išieškoti 22 609,76 eurų skolą su delspinigiais. Abiem pusėms pavyko pasirašyti taikos sutartį. Iš „Žemaitijos kelių” buvo priteista 23 855,70 eurų suma. Pasak direktoriaus Raimanto Stulgio, nors su „Žemaitijos keliais” dirbta nedaug, jis manąs, kad tai – vienintelė taip vėluojanti su tiekėjais atsiskaityti įmonė Žemaitijoje.

UAB „Šiaulių skubai” kelių tiesimo bendrovė liko skolinga beveik 15 500 eurų ir beveik 2 tūkst. eurų delspinigių. Bendrovės ginčą baigė taikos sutartimi.

UAB„Indikacija” pateikė ieškinį bendrovei „Žemaitijos keliai” dėl 85 762,77 eurų skolos priteisimo. Pasak įmonės direktoriaus Raimondo Šimulio, „Žemaitijos keliai” už atliktas apšvietimo ir elektros paslaugas bendrovei skolingi iš viso apie 97 tūkst. eurų. Vadovas neslėpė, kad per bendro darbo šešerius metus atsiskaitymai vėluodavo nuolat.

UAB „Vidmos ratai” teismų slenkstį mynė, nes UAB „Žemaitijos keliai” liko skolinga apie 50 tūkst. eurų ir apie pusantro tūkstančio eurų palūkanų. 2018 m. pradžioje bendrovės pasirašė krovinių vežimo sutartį. Darbai atlikti, o pinigai nesumokėti.

UAB „Zalba” į teismą kreipėsi prašydama priteisti 72 046,51 eurų skolą ir 1 803 eurų palūkanų. Direktorius Rimvydas Zalieckas pasakojo, kad jo vadovaujama bendrovė teikė transporto paslaugas – vežė žvyrą, skaldą. Pasak vadovo, bendros abiejų įmonių skolos yra kur kas didesnės ir siekia per 270 tūkst. eurų. 2008 m. atsiskaitymai nevėlavo, tačiau ilgainiui atsirado tam tikra schema, pavyzdžiui, darbų buvo atliekama už 50 tūkst. eurų, o sumokama mažiau. Nepaisant tokios skaudžios patirties ir didžiulių skolų, įmonė ir toliau dirba su skolininkėmis. Dabar po restruktūrizacijos už darbus atsiskaitoma laiku ir visiškai.

Teismų duomenimis, UAB „Žemaitijos keliai” bendrovei „Ginston” liko skolinga 144 551,16 eurų, 4 725,96 eurų palūkanų. Bendrovės 2018 balandžio 3 d. pasirašė sutartį, pagal kurią krovinių vežimo paslaugos buvo atliktos, tačiau „Žemaitijos keliai” laiku bei tinkamai su tiekėju neatsiskaitė. Direktorius Kazimieras Stonkus su abiem įmonėmis dar šiek tiek dirba tikėdamasis, kad tik nenutraukus veiklos įmanoma atgauti įsiskolinimus.

„Pasvalio melioracijai” bendrovė liko skolinga 157 331 eurų, 12 880 eurų delspinigių ir 1 867 eurų bylinėjimosi išlaidų. Tačiau ši bendrovė viešumoje suspindėjo ne pačiomis gražiausiomis spalvomis. Konkurencijos taryba šių metų birželį paskelbė, kad bendrovės „Pasvalio melioracija”, „Jadrana”, „Panevėžio melioracija” ir „Biržų ranga”, užuot konkuravusios, susitarė, kokias darbų kainas siūlyti Pasvalio, Panevėžio ir Biržų rajono savivaldybių 2012-2017 m. organizuotuose 25 viešuosiuose pirkimuose kelių ir gatvių remonto bei melioracijos darbams pirkti. įmonės sudarydavo sąlygas viena kitai laimėti skirtingose teritorijose: Panevėžio rajone – „Panevėžio melioracijai”, Biržų rajone – „Biržų rangai”, Pasvalio rajone – tų pačių akcininkų valdomoms bendrovėms „Pasvalio melioracija” arba „Jadrana”.

Už Konkurencijos įstatymo pažeidimą įmonėms skirtos beveik milijono eurų baudos, tačiau teisme jos ginčijo baudų dydžius. Vis dėlto Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) patvirtino Konkurencijos tarybos prielaidas, kad kelios bendrovės tiesiog dalindavosi sau užsakymus. „Panevėžio melioracijos” ir „Biržų rangos” skundai dėl baudų sumažinimo atmesti kaip nepagrįsti ir paliktos bendrovėms skirtos atitinkamai 209,8 tūkst. ir 368,9 tūkst. eurų baudos. O dėl„Pasvalio melioracijai” ir „Jadranai” skirtų 399,2 tūkst. eurų baudų Konkurencijos tarybai nurodyta spręsti dar kartą.

UAB „Justapa” kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš UAB „Žemaitijos keliai” 51 380,64 eurų skolos ir 1 146 eurų palūkanų. Bendrovė 2018 m. pradžioje pasirašė krovinių vežimo sutartį, pagal kurią atliko paslaugas, bet už jas nebuvo sumokėta. Direktorius Justinas Petrulis skaičiuoja, kad „Šiaulių plentas” negrąžino 16 tūkst. eurų, o „Žemaitijos keliai” – 75 tūkst. eurų. Per abi bendroves susidarė apie 90 tūkst. eurų skolos. Su pirmąja dar minimaliai dirbama. Belieka tikėtis, kad skola bus grąžinta, nes reikia atsiskaityti su kuro ir dalių transportui tiekėjais.

Daugumos kalbintų bendrovių vadovai įsitikinę, kad didžiosios Šiaurės Lietuvos rangovės „Šiaulių plentas” ir „Žemaitijos keliai” po restruktūrizacijos bylos sieks bankroto ir skolos nebus grąžintos. Pasak jų, bendra abiejų įmonių skola siekia per 30 mln. eurų, todėl paprasčiau skelbti bankrotą, kad nereiktų grąžinti milžiniškos skolos, nei 4 ar 5 metus dirbti vien skoloms grąžinti. Juolab kad paskelbus restruktūrizaciją, yra parduodamas turtas, naudojamos apyvartinės lėšos savo poreikiams tenkinti, bendrovių technika lizinguojama arba įkeičiama bankams. Kalbintų vadovų nuomone, galimai toks ir yra abiejų bendrovių: „Šiaulių plentas” ir „Žemaitijos keliai” savininkų ir vadovų tikslas – išlošti laiko, išparduoti turtą, ir kaip teigia kai kurie kreditoriai, „išplauti” paskutinius pinigus.