„Šiaulių plentas“:nuo korupcijos skandalų iki restruktūrizavimo

Mantas Jauniškis, Keliai ir tiltai Nr. 1(15) 2020
„Šiaulių plentas“:nuo korupcijos skandalų iki restruktūrizavimoBPLC
Lietuviško kapitalo kelių ir tiltų statybos bendrovė „Šiaulių plentas“ po dramatiškų kelerius metus įmonę persekiojusių skandalų ir nuostolių bangos bando atsigauti siekdama restruktūrizuotis ir tokiu būdu išvengti bankroto. Deja, bet savo aukso amžių įmonė išgyveno tik, kaip dabar paaiškėjo, korupcijos apsupty. Prasidėjus bendrovės vadovo ir darbuotojų sulaikymams, ne tik nukentėjo įmonės prestižas, bet ir sumažėjo pajamos.

Lietuviško kapitalo kelių ir tiltų statybos bendrovė „Šiaulių plentas“ po dramatiškų kelerius metus įmonę persekiojusių skandalų ir nuostolių bangos bando atsigauti siekdama restruktūrizuotis ir tokiu būdu išvengti bankroto. Deja, bet savo aukso amžių įmonė išgyveno tik, kaip dabar paaiškėjo, korupcijos apsupty. Prasidėjus bendrovės vadovo ir darbuotojų sulaikymams, ne tik nukentėjo įmonės prestižas, bet ir sumažėjo pajamos.

Prašymą iškelti restruktūrizavimo bylą Šiaulių apygardos teismui pateikė ilgametis bendrovės „Šiaulių plentas” vadovas Juozas Aleksa. Prašyme buvo nurodoma, kad įmonė yra moki, vykdo veiklą ir užsakymus, tačiau susiduria su finansiniais sunkumais.

Įmonės pajamos 2019 m. krito 67 proc. iki 28,03 mln. eurų, ta- čiau, „Registrų centro” duomenimis, „Šiaulių plento” grynieji nuostoliai pernai didėjo 1 proc. iki 4,58 mln. eurų. 2018 m. įmonė patyrė 4,533 mln. eurų grynųjų nuostolių – 9 kartus daugiau nei 2017-aisiais. Bendrovės pajamos per metus sumažėjo 4,7 proc. iki 46,922 mln. eurų.

2017 m. bendrovė gavo 49,166 mln. eurų pajamų – 3,8 proc. daugiau nei 2016 m. (47,361 mln. eurų). Tačiau 2017 m. patyrė 501,2 tūkst. eurų grynųjų nuostolių, 2016 m. ji buvo uždirbusi per 1,107 mln. eurų grynojo pelno.

Praėjus maždaug mėnesiui po prašymo dėl restruktūrizacijos pateikimo, skelbdamas įmonės restruktūrizavimo bylą teismas konstatavo, kad įžvelgiant sėkmingo restruktūrizavimo tikimybę, siekiant išvengti įmonės bankroto ir atkurti įmonės mokumą, nutarta prašymą tenkinti. Nutartyje nurodoma, kad dauguma bendrovės darbuotojų, kurių yra apie 400, pritarė, kad įmonei būtų iškelta restruktūrizavimo byla. Motyvuotų prieštaravimų nebuvo. O apie 30 kreditorių teismui pateikė sutikimus, kad jiems būtų atidėti mokėjimai.

įmonės restruktūrizavimas yra įmonės likvidavimo dėl bankroto alternatyva, kai įmonei sudaromos sąlygos išsaugoti ir plėtoti veiklą, disponuoti apyvartinėmis lėšomis, grąžinti skolas, atkurti mokumą bei išvengti bankroto.

Kontrolinis „Šiaulių plento” akcijų paketas (87 proc.) priklauso bendrovei „Šiaulių plento investicijų valdymas”, kurios 36,9 proc. valdo Alfonsas Armalas ir 34,4 proc. – Aldona Mikšienė.

Šiaulių plentas” valdo Kaliningrado įmonę „Automagistral”, o iki 2019 m. bendrovei priklausė antrinės kelių tiesimo bendrovės „Žemaitijos keliai” akcijos.

Iki 2014-ųjų augo ir stiprėjo

Iki 2014 m. bendrovei sekėsi gana neblogai. Pavyzdžiui, 2011 m. bendrovė buvo vardijama tarp lyderių pagal pardavimus, atsitiesusi po 2009 m. ekonominės krizės. Tais metais lyderio poziciją užėmė statybinių medžiagų prekybos tinklą valdanti įmonė„Senukų” prekybos centras (pardavimai smuko 13 proc. iki 779 mln. litų), o trečioji vieta atiteko „Šiaulių plento” grupei (augo 5 proc. iki 309 mln. litų), ketvirtoji – „Panevėžio keliams” (augo 41 proc. iki 254 mln. litų).

2014 m. „Šiaulių plentas” gavo 230 mln. litų konsoliduotų pajamų, arba 30 mln. litų mažiau nei 2013 m. Prie tokio nuosmukio prisidėjo įvykdytas nuostolingas sandoris. Bendrovės generalinis direktorius J. Aleksa sakė, kad prastesniems įmonės rezultatams įtakos turėjo antrinės įmonės Lenkijoje „Przedsiębiorstwo drogowo- mostowe” pardavimas ir turto perkainavimas.

2015 m. bendrovė buvo linksniuojama dėl darbų keliuose kokybės. Laimėjusi konkursą dėl Šiaulių miesto Dvaro g. remonto, projektui parengti samdė subrangovus, o pastarieji projekto laiku neparengė. Darbų be projekto atlikti nebuvo galima, tad imta galvoti, kad reikia rengti naują konkursą.

įdomus sutapimas, kad tuometis Šiaulių miesto administracijos direktoriaus pavaduotojas Romanas Kančiauskas buvo ir bendrovės „Šiaulių plentas” akcininkas. Situacijai paaiškėjus, įžvelgtas interesų konfliktas, tad valstybės tarnautojas nuo savivaldybės reikalų buvo nušalintas. Žiniasklaida paviešino faktą, kad Šiaulių miesto savivaldybės skelbtą konkursą UAB „Šiaulių plentas” laimėjo su labai aukštomis kainomis – vienai miesto gatvei suremontuoti būtų tekę skirti dvejų metų Kelių direkcijos skiriamas lėšas Šiauliams. Bendrovės rodikliai augo, pajamos ir apetitai didėjo.

Nuostoliams atsikratyti – turto pardavimas

Po virtinės įvairių skandalų ir įtarimų dėl UAB „Šiaulių plentas” neskaidrios veiklos, dar iki prašymo restruktūrizuotis 2018 m. įmonė pradėjo atsikratyti turto. Nuspręsta parduoti antrinę kelių tiesimo bendrovę „Žemaitijos keliai”. Ją ketino pirkti Vilniaus kelių ženklinimo bendrovės„Gatas” savininkai – Donatas Dudonis ir Kęstutis Mendelis, tačiau sandoris neįvyko.

UAB „Žemaitijos keliai” pagarsėjo prieš gerus dešimt metų, kai prezidentu tapęs Rolandas Paksas siekė, jog dalis „Žemaitijos kelių” akcijų būtų parduota jo artimiems žmonėms. Konstitucinis Teismas vėliau konstatavo, kad prezidentas R. Paksas savo patarėjams: saugumo klausimais Remigijui Ačui bei teisėtvarkos klausimais Visvaldui Račkauskui buvo davęs nurodymus pasinaudojant tarnybine padėtimi paveikti „Žemaitijos kelių” vadovų ir akcininkų sprendimus perleisti dalį akcijų.

Kaip skelbė žurnalas „Transportas”, akcijos iš tiesų buvo parduotos 2003 m. rudenį. Daugiau kaip 20 proc. akcijų įsigijo žurnalas „Moteris”. „Žemaitijos kelių” akcijas tada, beje, pardavė bendrovės generalinis direktorius A. Armalas ir dar du fiziniai asmenys. „Moteris” priklausė buvusio Kelių direkcijos vadovo, o vėliau ir susisiekimo ministro Gintaro Striauko žmonai Eglei Striaukienei, kuri buvo ir žurnalo vyriausioji redaktorė. Bendrovės „Žemaitijos keliai” akcijų įsigijimo klausimus derino žurnalo redakcijos direktorius Andrius Gumbys. Dėl akcijų pardavimo suorganizavimo buvo kreiptasi į bendrovės „Resta- ko” vadovą Algirdą Drakšą, kuris buvo R. Pakso verslo partneris, vėliau tapęs jo rėmėju prezidento rinkiminės kampanijos metu.

G. Striaukas savo ir žmonos vardu įsigytas „Žemaitijos kelių” akcijas pardavė bendrovei „Švytėjimas”, su kurio akcininkais J. Leišiu, V. Baltuška ir V. Kazakevičiumi, dirbdamas Kelių direkcijoje, buvęs susisiekimo ministras, VSD duomenimis, palaikė artimus santykius.

1999 m. pagrindinį „Žemaitijos kelių” akcijų paketą ir bendrovės valdymą perėmė AB „Šiaulių plentas”. Bendrovės generali-nis direktorius A. Armalas kartu su AB „Šiaulių plentas” valdė 58,7 proc. „Žemaitijos kelių” akcijų.

2004 m. Telšių miesto apylinkės teismo bei Šiaulių apygardos teismų sprendimais UAB„Žemaitijos keliai” akcijų pirkimo ir pardavimo sandoris buvo panaikintas, t. y. pripažintas negaliojančiu, akcijų nuosavybė grąžinta buvusiems akcininkams.

2019 m. 99,74 proc. UAB „Žemaitijos keliai” akcijų įsigijo UAB „Nerūdinės medžiagos”, kurioms Konkurencijos taryba leido vykdyti koncentraciją įsigyjant restruktūrizuojamos įmonės akcijų.

Konkurencijos taryba, įvertinusi su sandoriu susijusias aplinkybes, konstatavo, kad dėl numatomos vykdyti koncentracijos nebus sukurta arba sustiprinta dominuojanti padėtis ar itin apribota konkurencija atitinkamose rinkose.

Pagrindinė bendrovės „Nerūdinės medžiagos” veiklos sritis – autoserviso paslaugos. Su įmone susijusi„Kaslita” parduoda ir nuomoja sunkiąją techniką. Kita susijusi bendrovė – Donatos Volbekienės UAB – teikia odontologijos klinikos paslaugas Kelmėje.

UAB „Žemaitijos keliai” kartu su partneriais rekonstravo transeu- ropinio tinklo kelius Lyda-Vilnius, Vilnius-Panevėžys, Panevėžys- Šiauliai ir Šiauliai-Palanga, Kairių gatvę Klaipėdoje, kitus vietinės reikšmės kelius, asfaltavo žvyrkelius. „Šiaulių plento” grupę sudaro pagrindinė bendrovė ir jos antrinės įmonės „Žemaitijos keliai”, Karaliaučiuje registruotos įmonės „Automagistral” ir „Avtodorogi”.

Persekioja korupcijos šešėliai

2016 m. rugpjūčio viduryje žaibiškai pasklido žinia apie korupcijos schemas, susijusias su „Šiaulių plento” įmonės vadovybe ir atsakingais Lietuvos automobilių kelių direkcijos darbuotojais.

2019 m. teismą pasiekusioje byloje buvo konstatuojama, kad galimai kyšininkavimu, papirkinėjimu, dokumentų klastojimu, apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu bendrovė gaudavo pelningų užsakymų gatvėms ir keliams remontuoti. Po dvejus su puse metų trukusio tyrimo bylą teismui perdavę pareigūnai kaltinimus pareiškė septyniems asmenims: buvusiam Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) Kelių planavimo ir plėtros skyriaus vedėjui Artūrui Aušrai, buvusiam Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyriaus vedėjo pavaduotojui Andriui Androsovui, UAB „Šiaulių plentas” generaliniam direktoriui Juozui Aleksai, bendrovės komercijos direktoriui Dariui Striogai bei dar trims su minėtais asmenimis susijusiems privačių įmonių darbuotojams.

Tyrimą dėl neskaidriai vykdomų viešųjų konkursų STT pareigūnai pradėjo 2016 m. rugpjūtį. Pareigūnus domino sutartys, kurias dėl kelių remonto 2015-2016 m. LAKD sudarė su bendrove „Šiaulių plentas”. Šio laikotarpio sutarčių sumos siekė kelias dešimtis milijonų eurų. Išanalizavus sutartis, įtarimai pakrypo tuometinio LAKD Kelių planavimo ir plėtros skyriaus vedėjo A. Aušros link. Valdininkas buvo įtariamas sudaręs išskirtines sąlygas UAB „Šiaulių plentas” laimėti viešuosius pirkimus, kurių bendra vertė viršija 1,5 mln. eurų. A. Aušra galimai paėmė didesnės negu 250 MGL (9500 eurų) vertės kyšį.

Tuometis susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius sakė neturintis detalios informacijos apie prasidėjusį tyrimą, tačiau teigė, kad A. Aušra bus nušalintas nuo pareigų, jei nepasitrauks pats. Atsidūręs tokioje situacijoje LAKD darbuotojas pareigų neišsaugojo.

Tuo pačiu metu buvo sulaikyti ir du UAB „Šiaulių plentas” vadovai: generalinis direktorius J. Aleksa ir komercijos direktorius D. Strioga – jiems tyrėjai pareiškė įtarimus dėl papirkimo ir dokumentų klastojimo.

Po šios trijulės suėmimo ir pasiuntimo į belangę neprabėgus nė trims savaitėms už grotų atsidūrė ir tuometis Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyriaus vedėjo pavaduotojas Andrius Androsovas. Jo namuose ir darbovietėje buvo atliktos kratos. Jam vieninteliam iš„solidžios” kompanijos neteko ilgai praleisti areštinėje. Kiti įtariamieji išleisti į laisvę po kelių mėnesių už keliolikos tūkstančių užstatus. į darbą Šiaulių savivaldybės valdininkas taip pat nebegrįžo – teismas jį nušalino nuo pareigų. Tarp sulaikytųjų žiniasklaidoje mirgėjo bendrovės „Transalda” vadovo Viktoro Vachterio pavardė.

Paaiškėjo, kad bendrovėje „Šiaulių plentas” dirbęs A. Androsovas darbą šioje įmonėje iškeitė į valdininko kėdę, tačiau buvusių darbdavių nepamiršo. A. Androsovas buvusią darbovietę informuodavo apie Šiaulių miesto savivaldybėje numatomus ar vykstančius gatvių remonto viešuosius pirkimus ir įmonei sudarydavo išskirtines sąlygas juose dalyvauti. Tai valdininkas darė ne už ačiū, o gaudamas solidų atlygį. Tyrėjų duomenimis, bendrovė A. Androsovui atsilygino daugiau nei 16 tūkst. eurų kyšiu. Per Šiauliuose veikiančią privačią įmonę, apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą, UAB „Šiaulių plentas” savo lėšomis apmokėjo dalį A. Androsovo perkamo automobilio vertės. Kaip kyšį A. Androsovas gavo ir mobiliųjų telefonų bei kompiuterių.

Dar didesnius kyšius, tyrėjų duomenimis, už UAB „Šiaulių plentas” sudarytas palankias sąlygas dalyvaujant LAKD organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose gaudavo Kelių planavimo ir plėtros skyriaus vedėjas A. Aušra. Bylos duomenimis, bendrovės „Šiaulių plentas” generalinį direktorių J. Aleksą šis valdininkas informuodavo apie organizuojamus valstybinės reikšmės kelių tvarkymo viešuosius pirkimus, derindavo pirkimo procedūrų eigą įmonės naudai bei sudarydavo palankias sąlygas bendrovei laimėti pageidaujamus viešuosius pirkimus Šiaulių regione. Tyrėjai nustatė, kad už tai A. Aušra iš bendrovės „Šiaulių plentas” vadovų gavo kyšių už daugiau nei 37 tūkst. eurų. Pareigūnų duomenimis, UAB „Šiaulių plentas” lėšomis, klastojant dokumentus ir apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą pervestomis per vieną Šiaulių įmonę, buvo apmokėta dalis A. Aušros įsigyjamo automobilio vertės, suremontuotas jo sodo namelis.

Įdomi smulkmena ir buvusio LAKD vadovo Vitalijaus Andrejevo biografijoje – jis dirbo „Šiaulių plento” technikos direktoriumi. STT vykusiame tyrime pastarasis kelis kartus buvo apklaustas kaip liudytojas. 2016 m. gruodį jis pasitraukė iš „Šiaulių plento grupės” valdybos, o 2017 m. kovą paliko ir „Šiaulių plento” bendrovės technikos direktoriaus postą. Tų pačių metų liepą susisiekimo ministro Roko Masiulio dėka gavo vyriausiojo patarėjo pareigas Kelių direkcijoje.

„Aš buvau apklaustas kaip liudininkas, o apie tai, ar buvo atliekami kažkokie korupcinio pobūdžio veiksmai, man nebuvo žinoma. Dėl to aš ir padariau pasirinkimą. Aš tą įmonę palikau”, – viešai Seimo komiteto posėdyje pareiškė V. Andrejevas.

Tais pačiais metais Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) atliko kratas ir dokumentų poėmius Šiaulių krepšinio klube „Šiauliai”. Tyrimas buvo atliekamas dėl 200 tūkst. eurų paramos panaudojimo. Pareigūnai tikriausiai ieško informacijos apie bendrovės „Šiaulių plento grupė” skirtos 200 tūkst. eurų paramos panaudojimą.

Nuo 2014 m. balandžio UAB „Šiaulių plentas” laimėtų viešų pirkimų projektų vertė siekė daugiau nei 60 mln. eurų. Didžioji dalis galimai neskaidrių konkursų buvo laimėti Šiaulių regione.

Keliai – tragiškos kokybės

2019 m. Susisiekimo ministerijos iniciatyva patikrinus naujus arba rekonstruotus šalies kelius paaiškėjo, kad net 29 iš 33 patikrintų šalies valstybinės reikšmės kelių yra nekokybiški.

Audito duomenimis, net 18-oje kelių buvo nustatyta esminių pažeidimų. Kaip konstatavo ekspertai, be defektų buvo surasti tik 4 iš audito metu tirtų kelių. Pasak tuometinio susisiekimo ministro R. Masiulio, dėl blogai nutiestų kelių valstybė galėjo patirti 16 mln. eurų žalą.

Tris iš 18-os kelių ruožų, kuriuos ekspertai pripažino nekokybiškais, rekonstravo „Šiaulių plentas”, o darbų priėmimo pažymą 2008 m. pasirašė tuometis šios bendrovės technikos direktorius V. Andrejevas. Tuo metu laikinojo Kelių direkcijos vadovo pareigas einantis V. Andrejevas atsakomybę perkėlė kitiems. Pasak jo, pagal Statybos įstatymą kiekvienam objektui yra skiriamas statybos vadovas, kuris ir atsako už pastatytus arba atliktus darbus ir tiek savo atestatu, tiek materialiai yra atsakingas už neatitikimus.

Ekspertai nurodė nustatytų pažeidimų pasekmes: keliuose formuojasi provėžos ir duobės, pastebimas greitesnis dangos senėjimas, korėjimas ir plyšiai, kelio dangoje kaupiasi drėgmė, didesnis ardomasis šalčio poveikis, mažėja kelio laikomoji geba. Asfalto dangos pažeidimai atsiranda dar nesibaigus garantiniam laikotarpiui, o bendras tikėtinas kelio tarnavimo laikas sutrumpėja keleriais metais.

Kelių kokybės tyrimus LAKD atliko kartu su Kelių ir transporto tyrimų institutu, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kelių tyrimo institutu bei Švedijos nacionaliniu kelių ir transporto tyrimo institutu. Išvadose Švedijos ekspertai akcentuoja, kad Lietuvos keliuose naudotas bituminis rišiklis sensta greičiau nei skandinavijoje. Tyrimo metu daugiau nei 80 proc. kelių ruožų buvo aptiktas mažesnis asfalto mišinio bituminio rišiklio kiekis.

Auditas nustatė, kad darbai turėjo būti nepriimti arba pažeidimai nustatyti keliuose, kuriuose rangovais buvo įmonės: „Kamesta”, „Kauno keliai”, „Kauno tiltai”, „Panevėžio keliai”, „Alkesta”, „Parama”, „Hidrostatyba”, „Žemkasa”, „Šilutės automobilių keliai”, „Euro- via Lietuva”, „Lemminkainen Lietuva”, „Taurakelis”, „Žemaitijos keliai”, „Šiaulių plentas”, „Fegda”, „Plungės lagūna”.

Tikrinti keliai nutiesti bei rekonstruoti 2008-2017 m. Bendra jų rekonstrukcijos ir statybos kaina – 67 mln. eurų. Paslėptiems defektams garantija galioja 20 metų.

Po šios skandalingos informacijos asociacijos „Lietuvos keliai” vadovo Rimvydo Gradausko pranešime teigta, kad Susisiekimo ministerijos inicijuotas auditas ne tik vykdytas neskaidriai, bet ir skirtas pridengti įstatymams prieštaraujantiems susisiekimo ministerijos veiksmams. Asociacijos turimais duomenimis, audito metu keliai buvo skenuojami radariniu skeneriu, kuris detaliai parodo visos kelio dangos storį. Radus vieną nedidelę vietą, kur danga plonesnė, nepaisant to, kad kompleksiškai visas kelias viršija arba atitinka reglamento reikalavimus, buvo paimamas mėginys ir teigiama, jog visas kelias yra brokuotas.

„Nepaisant skambių spaudos konferencijų, per pusantrų metų nei vieno mūsų asociacijos nario nebuvo paprašyta ištaisyti neva rastus defektus. Dabar sužinojome, kad net 18 kelių neturėjo būti priimti, tačiau ir vėl pirma pradedama kalbėti viešai, o ne dirbti su rangovais”, – piktinosi R. Gradauskas.

R. Gradauskas pranešime žiniasklaidai pažymėjo, kad situacija keliuose yra labai prasta: „Lietuvos keliai nėra tinkamai vystomi ir prižiūrimi, infrastruktūra degraduoja, kelininkų įmonėse darbuotojų per dvejus metus sumažėjo nuo maždaug 9 tūkst. iki 6 tūkst. Kenčia tiek Lietuvos ekonomika ir verslai, tiek visos Lietuvos žmonės, kurie iš savo kišenės dengia kylančias logistikos sąnaudas, leidžia laiką spūstyse ir važinėja nesaugiais keliais.”

Nustatyti defektai šalinami nenoriai

Po šio skandalo, LAKD įsipareigojo kontroliuoti ir informuoti, kaip šalinami nustatyti defektai.

Pavyzdžiui, AB „Panevėžio keliai” ir AB „Kauno tiltai” keliuose ruožuose, kuriuose buvo nustatyti pažeidimai, paklojo naują asfaltą, su bendrove „Alkesta” pasiektas susitarimas dėl garantinio termino pratęsimo ir bus vykdoma tolesnė objekto stebėsena, UAB „Žemaitijos keliai”, AB „Eurovia Lietuva” sutiko patikrinti visą kelio ruožą po to, kai bus gautos išvados dėl pažeidimų apimčių, tada bus sprendžiama dėl trūkumų ištaisymo būdų ir terminų.

Tačiau yra rangovų, kurie ne tik atsisakė šalinti defektus, bet ir vilkina procesus, atsisako teikti informaciją, bendradarbiauti, ignoruoja nustatytas faktines aplinkybes. Kelių kokybės audito metu tikrinant, ar atlikti darbai atitinka projektinę dokumentaciją, paaiškėjo, kad bendrovės „Fegda” įrengto ruožo (kelio Nr. 5230 Paberžė- Barskūnai-Medžiukai ruožas nuo 6,50 iki 11,16 km), projektinė dokumentacija neatitinka viešojo pirkimo techninės specifikacijos.

Bendrovės „Šiaulių plentas” įrengtuose ruožuose (kelio Nr. 4001 Žeimiai-Pamūšis-Pašvitinys ruožas nuo 22,69 iki 26,46 km; kelio Nr. 4001 Žeimiai-Pamūšis-Pašvitinys ruožas nuo 27,55 iki 32,61 km; kelio Nr. 4004 Kuršėnai-Smilgiai-Aukštelkė ruožas nuo 8,16 iki 11,38 km) trūksta skaldos pagrindo sluoksnio storio, tačiau rangovas atsisako bendradarbiauti ir atlikti detalius tyrimus problemos mastui nustatyti. Kelių direkcijos iniciatyva bus atlikti papildomi tyrimai defektų mastui nustatyti. Jeigu rangovas nesutiks ištaisyti trūkumų, Kelių direkcija pasitelks trečiąsias šalis jiems ištaisyti ir pateiks patirtų išlaidų sąskaitą rangovui apmokėti.

Sistemingai prarandamos lėšos

Dėl kelių būklės ir lėšų sistemingo nepanaudojimo į Finansų ir biudžeto bei Ekonomikos komitetus periodiškai buvo kviečiami ministerijos, LAKD, kelininkų atstovai. 2019 m. duomenimis, kelių priežiūrai numatytų lėšų neįsisavinimas valstybei praeitais metais atsiėjo apie 400 mln. eurų.

Kai vyko aršūs debatai Seimo ekonomikos komitete dėl kelių finansavimo, į komitetą buvo kviečiamas susisiekimo ministras R. Masiulis, viceministrai, posėdyje dalyvaudavo vėliau nuo pareigų dėl korupcijos įtarimų nušalintas Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus, asociacijos ,,Lietuvos keliai” tarybos pirmininkas ir vykdomasis direktorius R. Gradauskas, bendrovės„Šiaulių plentas” generalinis direktorius J. Aleksa. Nors pastarajam jau buvo pareikštas kaltinimas dėl korupcijos, jis toliau dirbo bendrovės generaliniu direktoriumi, Seimo komitetuose reikšdavo savo nuomonę.

„2018 m. dėl 80 mln. eurų neįsisavinimo, ekonomistų paskaičiavimais, kurie daugina 1 eurą iš 5, valstybė prarado apie 400 mln. eurų lėšų, už kuriuos būtų perkamos medžiagos, įranga, būtų sukurtos darbo vietos, – Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje sakė R. Gradauskas. – Kelių sektorius neteko apie 3 tūkst. darbo vietų. Taip atsitiko todėl, kad mažai atliekama kelių tiesimo ir remonto darbų. Prieš 25 metus lenkai pavydėjo Lietuvos kelių, o dabar turime priešingą situaciją. Lenkai turi dabar per 5000 tūkst. km puikiausių automagistralių, o mes turime tik 470 km automagistralių. įmonės bankrutuoja, nes joms nėra darbo. Pinigų biudžete yra, o darbo nėra.”

Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vadovas V. Andrejevas posėdyje patvirtino, jog 2018 m. buvo nepanaudota 85 mln. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų.

Solidžią auditoriją gavęs „Šiaulių plento” generalinis direktorius J. Aleksa pareiškė, jog rangovai priversti dirbti ypač sunkiomis sąlygomis ir jiems yra perkeliamos visos vykdomo projekto rizikos.

2018 m. Ekonomikos komitete Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas V. Sutkus irgi gynė kelininkus.

Konfederacijos vadovas sakė, kad vos tik tapęs ministru R. Masiulis pristatė gana ambicingus planus kelių verslo sektoriui. Po metų buvo pristatomi planai net iki 2030-ųjų, nors visiems norėjosi išgirsti apie ministerijos nuveiktus realius darbus. Kelininkus tai nuvylė. „Dinamika tokia, kad dvejus metus trečdaliu sumažėjo darbuotojų, nėra darbų, nėra konkursų”, – sakė V. Sutkus, atstovavęs kelių sektoriaus rangovus.

„Daug pasakyta apie daugybę nekokybiškų kelių darbų. Mūsų nariai ne su viskuo sutiko, kas ten buvo pasakyta. Vėlgi kreipėmės į LAKD, prašydami susipažinti su tuo, kas ten parašyta. Kaip įvertinti, kokios klaidos, kaip jas taisyti? Negavome viso tyrimo rezultatų. Kreipėmės raštais su priminimu, kad ministerija įstatymais yra įpareigota atsakyti”, – ministrui posėdyje viešai priekaištavo konfederacijos vadovas.

„2019 m. didžiosios kelių tiesimo kompanijos atsidūrė apgailėtinoje situacijoje. Nuo 2018 m. 26 pirkimai atšaukti dėl per didelės kainos. 2019 m. atšauta pusė viešųjų pirkimų. Vienu metu vyksta daug pirkimų, o kadangi sutartys numato visišką rangovo atsakomybę, turime labai kruopščiai tam ruoštis. 2018 m. vasarį-gegužę įvykdyta vos 10 pirkimų 3012 km ilgio keliams, – guodėsi J. Aleksa. – Rangovui perkeliamos visos rizikos ir atsakomybės, todėl jis turi įvertinti absoliučiai viską ir todėl yra didelė kaina.”

Pasak „Šiaulių plento” vadovo, 2016-2018 m. jo atstovaujamos įmonės patyrė 10 mln. eurų nuostolių ir valstybei priverstos sumokėti 1,5 mln. eurų delspinigių, nors kelių laiku nesuspėta nutiesti dėl absoliutaus force majore – nuolatinio lietaus. Jo teigimu, pastaruosius trejus metus kelių tiesimo rangovai dirba su didžiuliais nuostoliais.

„Rangovinės organizacijos negali dirbti į minusą. Tik dvi organizacijos yra su teigiamu balansu. Anksčiau įmonės valstybei per metus sumokėdavo 120 mln. eurų įvairų mokesčių, dabar sumoka tik 40 mln. eurų. Daugiau kaip 100 mln. mokesčių nepakliūva į šalies biudžetą”, – kalbėjo R. Gradauskas.

Vadovo reputacija

Situacija dėl kelių biudžeto nepanaudojimo, aišku, nepateisinama, ir ji kartojasi kasmet. Tačiau paradoksalu, kad kelių įmonių pelnai dingo pradėjus išaiškinti korupcinius nusikaltimus. Kita įdomi detalė, kad įmonei dirbant nuostolingai, įsipainiojant į korupcijos skandalus, J. Aleksa išliko įmonės vadovu.

Tuo tarpu kitų kelių rangos ir statybos įmonių vadovai vos tik prasidėjus jų teisminiams procesams akcininkų sprendimu buvo šalinami iš pareigų. Pavyzdžiui, kai prieš 5 metus nuskambėjusioje „MG Baltic” byloje į teisminius procesus buvo įtrauktas UAB „Kauno tiltai” vadovas N. Eidukevičius, jis buvo atleistas iš įmonės generalinio direktoriaus ir valdybos pirmininko pareigų. 2016 m. viename Vilniaus restoranų buvo fiksuotas buvusio „Lietuvos geležinkelių” vadovo Stasio Dailydkos, buvusio „MG Baltic” viceprezidento Raimondo Kurlianskio ir N. Eidukevičiaus susitikimas. AB„Kauno tiltai” buvo „MG Baltic” grupei priklausančios bendrovės„Mitnija” partnerė viešuosiuose pirkimuose.

Kitas pavyzdys – 2018 m. teismui nustačius, kad UAB „Panevėžio statybos trestas” ir UAB „Irdaiva” naudojo kartelinius susitarimus ir tokiu būdu ribojo konkurenciją, joms atitinkamai buvo skirtos 8,51 mln. eurų ir 3,69 mln. eurų baudos, AB „Panevėžio statybos tresto” vadovas Dalius Gesevičius buvo atleistas iš pareigų.

Tuo tarpu bendrovės „Šiaulių plentas” skandalingas įmonės vadovas akcininkams tinka, nors pastarajam vadovaujant bendrovė patyrė milžiniškus nuostolius, nuolat įsivelia į korupcijos skandalus, pradėti ikiteisminiai tyrimai, bendrovė stovi prie bankroto ribos.

Skandalingą vadovą gina ir verslo asociacijos, pavyzdžiui, asociacija „Lietuvos keliai” su R. Gradausku priešaky. Maža to, J. Aleksa prieš tai 3 metus buvo ir 2020 m. pakartotinai buvo perrinktas asociacijos tarybos (prezidiumo) nariu.

Tai reiškia, kad toks vadovas ir tokia politika kelių sektoriui tinka ir tai palaiko verslo asocijuotos struktūros, netgi plačiai atverdamos kelius korumpuotam ir skandalingam vadovui į aukščiausias šalies valdžios institucijas.