Kelininkai neištveria ir Lietuvos automobilių kelių direkciją skundžia teismams

Mantas Jauniškis, Keliai ir tiltai Nr. 1(15) 2020
Kelininkai neištveria ir Lietuvos automobilių kelių direkciją skundžia teismamsBPLC
Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) prie Susisiekimo ministerijos giriasi per 2020 m. pirmuosius tris ketvirčius organizuodama viešuosius pirkimus bendrai sutaupiusi apie 58,7 mln. eurų. Liko suskaičiuoti paskutiniojo ketvirčio rezultatus. 2019 m. viešųjų pirkimų metu sutaupyta per 62 mln. eurų. 2018 m. iš projektavimo ir rangos darbų viešųjų pirkimų metu sutaupyta beveik 70 mln. eurų.

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) prie Susisiekimo ministerijos giriasi per 2020 m. pirmuosius tris ketvirčius organizuodama viešuosius pirkimus bendrai sutaupiusi apie 58,7 mln. eurų. Liko suskaičiuoti paskutiniojo ketvirčio rezultatus. 2019 m. viešųjų pirkimų metu sutaupyta per 62 mln. eurų. 2018 m. iš projektavimo ir rangos darbų viešųjų pirkimų metu sutaupyta beveik 70 mln. eurų.

Tačiau pažvelgus į Lietuvos teismus užtvindžiusias bylas, pasimato ir kita medalio pusė: milijoninės sumos priteisiamos kelininkų įmonėms dėl sutarčių laikymosi pažeidimų. Šioje publikacijoje apžvelgsime į aukštesnes instancijas patekusias bylas. Dažnais atvejais jos tik patvirtino žemesnės instancijos teismų sprendimus, tačiau būta ir retų išimčių.

Ginčų objektai – viešųjų pirkimų konkursų rezultatai

Nemažai ieškinių teismus pasiekia dėl viešųjų pirkimų konkursų procedūrų. Ne paslaptis, kad pralaimėjusi pusė dažniausiai būna nepatenkinta ir siekia ne tik panaikinti konkurso rezultatus, bet ir stabdyti darbus. Pavyzdžiui, 2020 m. gegužės 28 d. Lietuvos apeliaciniame teisme išnagrinėta byla pagal bendrovės „Belam LT” atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutarties, kai UAB„Belam LT” pateikė ieškinį Lietuvos automobilių kelių direkcijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo. Trečiaisiais asmenimis byloje įtrauktos UAB „Maniga” ir UAB „Tiltuva”.

Ieškinys gana sudėtingas. Bendrovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti neteisėtu LAKD 2020 m. vasario 11 d. sprendimą pripažinti trečiųjų asmenų UAB „Maniga” ir UAB „Tiltuva” grupės pateiktą pasiūlymą tarptautiniame viešajame pirkime „Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda ruožo nuo 10,000 iki 95,000 km greičio valdymo ir įspėjimo sistemų įrengimo darbai” atitinkančiu pirkimo sąlygas, įtraukti šią tiekėjų grupę į pasiūlymų eilę ir pripažinti ją laimėtoja. Šis pagrindinis reikalavimas lėmė kitus: panaikinti konkurso rezultatus bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taigi, viešojo konkurso nugalėtojui neleisti pradėti darbų.

Užbėgant už akių pravartu pateikti informaciją, kad kalbame apie milijoninį konkursą su svariu ES fondų indėliu. Transeuropinio tinklo kelio Vilniaus-Kaunas-Klaipėda ruožo Vilnius-Kaunas rekonstravimui ir saugaus eismo priemonių įrengimui buvo numatyta 42 710 938,99 eurų. Suma susidėjo iš atskirų finansavimo etapų, bet svarbiausia, kad finansavimą buvo galima gauti tik suspėjus pasirašyti darbų sutartis iki 2020 m. vasaros pabaigos. Tuo tarpu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, LAKD nebūtų galėjusi sudaryti sutarties dėl projekto finansavimo ir ES struktūrinių fondų lėšų įsisavinimo, kurios sudaro net 80 proc. viso finansavimo objektui įgyvendinti.

Šiuo pirkimu buvo numatyta vykdyti greičio valdymo ir įspėjimo sistemų įrengimo darbus. Jie buvo glaudžiai susijęs su kitais minėtame kelyje ir atitinkamuose jo ruožuose vykdomais ar ketinamais vykdyti rangos darbais, kadangi LAKD dar 2019 m. rugpjūtį sudarė su kitais tiekėjais – rangovais AB „Kauno tiltai” ir UAB „Fegda” – viešojo pirkimo sutartis dėl atitinkamų to paties bei kitų kelio ruožų rekonstravimo ir saugaus eismo priemonių įrengimo darbų: asfalto dangos ardymo, senų saugaus eismo priemonių demontavimo, kelio konstrukcijos rekonstravimo, kelkraščių įrengimo. Atitinkamai teismo pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis sustabdžius greičio valdymo ir įspėjimo sistemų įrengimo darbų pirkimo procedūras, kilo grėsmė, kad šie darbai sustos, o tai sukeltų tolesnes pasekmes: būtų nevykdomos sutartys su kitais rangovais, LAKD grėstų sankcijos ir nuostoliai.

Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį. Kelių direkcija ir UAB „Maniga” atskiruosius skundus tenkino bei panaikino Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartį, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Kita teismus pasiekusi byla susijusi su rangovu AB „Kauno tiltai”. Jos atstovai kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti LAKD 2019 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą, kuriuo buvo nustatyta viešojo pirkimo pasiūlymų eilė ir laimėtoju paskelbtas trečiojo asmens UAB „Fegda” pasiūlymas.

AB „Kauno tiltai” nurodė, kad LAKD vykdė tarptautinį atvirą konkursą „Valstybinės reikšmės magistralinio kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda ruožo nuo 10,000 iki 95,000 km rekonstravimas (saugaus eismo priemonių įrengimas)”, „Kauno tiltai” pretendavo į 3-ąją pirkimo objekto dalį. 2019 m. rugpjūčio 21 d. LAKD bendrovei pranešė, kad sudarė pasiūlymų eilę (pirmąją vietą užėmė trečiasis asmuo, antrąją vietą – „Kauno tiltai”) ir pirkimo dalies laimėtoja pripažino trečiąjį asmenį. AB „Kauno tiltai”, nesutikdama su tokiu direkcijos sprendimu, tą pačią dieną, kai tik sužinojo sprendimą, Kelių direkcijai pateiktoje pretenzijoje nurodė, kad trečiasis asmuo pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją dėl mažiausio valandinio atlyginimo reikšmės, o maždaug po poros savaičių dar patikino, kad trečiasis asmuo neteisėtai ištaisė savo pasiūlymo trūkumus ir pakeitė kainą. LAKD netenkino„Kauno tiltų” pareikštų pretenzijų ir nepanaikino konkurso rezultatų. Jų nepanaikino ir Vilniaus apygardos teismas.

Nesumokėti už papildomus darbus – įprasta praktika

Lietuvos teismus pasiekė aibė bylų, kuriose statybų bendrovės siekia prisiteisti atlygį už padarytus darbus ir, jų manymu, joms priklausančius pinigus iš Kelių direkcijos. Panašu, kad įmonių reikalavimai dažniausiai būna pagrįsti, nes teismai jų ieškinius tenkina.

Pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo civilinę bylą pagal bendrovės „Kauno tiltai” ieškinį Kelių direkcijai. Trečiaisiais asmenimis patraukti UAB „Sweco Lietuva” ir UAB „Atamis” AB „Kauno tiltai” kreipėsi į teismą prašydama pripažinti neteisėtais LAKD atliktus įskaitymus ir juos panaikinti bei priteisti 90 345,58 eurų už atliktus darbus pagal sutartis, taip pat prisiteisti 4 989,60 eurų palūkanų už vėlavimą atsiskaityti ir 8 proc. palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Bendrovės atstovai ieškinyje nurodė, kad LAKD 2017 m. pabaigoje paskelbė tarptautinės vertės atvirą konkursą „Žvyrkelių, esančių Kauno ir Alytaus apskrityse, kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimas, projektų vykdymo priežiūra ir darbų atlikimas” pirkimą iš 4 dalių. Vadovaujantis konkurso rezultatais, LAKD su „Kauno tiltais” 2018 gegužės 30 d. sudarė dvi sutartis. Jose numatytus projektavimo darbus atliko UAB „Sweco Lietuva” ir UAB „Atamis”. Tą pačią dieną sudarytoje sutartyje bendrovė įsipareigojo per 13 mėn. terminą nuo sutarties įsigaliojimo datos pagal Direkcijos pateiktą techninę užduotį atlikti įvairių darbų valstybinės reikšmės rajoninio kelio Birštonas-Puzonys ruože nuo 6,413 iki 10,979 km. AB „Kauno tiltai” įsipareigojo, kad neužbaigusi darbų sutartyse nurodytu metu sumokės LAKD 0,03 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo kiekvieno neužbaigto objekto kainos.

2018 m. liepos pabaigoje prasidėjo projektų, darbų derinimo darbai, susirašinėjimas dėl įvairių pasikeitusių aplinkybių. Šalys neginčijo, kad techninio projekto parengimo darbai buvo atlikti praleidus sutartyje nurodytus šių darbų atlikimo terminus, tačiau skirtingai aiškino darbų vėlavimo priežastis. „Kauno tiltai” nurodė, kad darbai vėlavo dėl to, jog LAKD ne laiku atliko savo sutartines pareigas, tuo tarpu pastarosios teigimu, darbų vėlavimo priežastis yra ieškovo netinkamas sutarčių vykdymas.

Bendrovės „Kauno tiltai” atstovų manymu, darbų vėlavimo priežastimi buvo užsakovo nebendradarbiavimas, vengimas priimti atitinkamus sprendimus, susijusius su rangovo pateiktų projektų derinimu. Kelių direkcija prieštaravo, kad bendrovė vėluodavo pateikti projektinius pasiūlymus, pateikdavo projektus su netikslumais, dėl ko ir vėlavo atlikti darbus sutartyse nurodytais terminais.

Galutinį verdiktą priėmęs teismas nusprendė pripažinti LAKD atliktus vienašališkus delspinigių įskaitymus, kurie viršijo 7 931,64 eurų sumą, negaliojančiais ir nusprendė priteisti iš atsakovo – Kelių direkcijos – 82 413,94 eurų sumą, 4 989,60 eurų priskaičiuotas palūkanas bei 8 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 87 403,54 eurų sumos.

Dar vienas bendrovės „Kauno tiltai” ieškinys. Bendrovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš Kelių direkcijos 50 848,28 eurų skolą už darbus, 8 165,62 eurų palūkanų.

Viskas prasidėjo nuo to, kai bendrovė laimėjo Direkcijos paskelbto viešojo pirkimo „Valstybinės reikšmės kelių asfalto dangų paprastojo remonto darbai Vį „Kauno regiono keliai” prižiūrimuose kelių ruožuose” kelio Zapyškis-Ežerėlis ruožo nuo 0,601 iki 2,956 km ir nuo 4,519 iki 6,260 km asfalto dangos paprastojo remonto konkursą ir 2017 m. gegužės 29 d. sudarė su LAKD pirkimo sutartį.

įsigilinus į kelio būklę, 2017 m. lapkričio 3 d. Direkcija buvo informuota, jog remonto apraše nurodytas asfalto dangos karštojo regeneravimo pakeičiant asfalto mišinio sudėtį ir paklojant naują asfaltą darbų kiekis (26 711 kv. m) skiriasi nuo pirkimo metu pa-teiktame darbų žiniaraštyje nurodyto kiekio (16 940 kv. m), dėl ko susidaro 9 771 kv. m darbų kiekių skirtumas, ir paprašė direk-cijos skirti papildomai 50 848,28 eurų be PVM sumą sutarčiai įgyvendinti.

Direkcijos atstovai atsakė, kad darbų kiekių žiniaraštyje yra padaryta klaida bei nurodė darbus vykdyti pagal remonto aprašo dangos remonto žiniaraštį neatliekant kai kurių darbų. Tai skambėjo kaip pasityčiojimas, nes didžioji darbų dalis jau buvo atlikta. „Kauno tiltai” dar kartą paprašė Kelių direkcijos sumokėti 50 848,28 eurų už atliktus darbus, tačiau pastaroji nesutiko.

Lietuvos apeliacinis teismas (LAT) nusprendė Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – bendrovės „Kauno tiltai” ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš LAKD 25 424,14 eurų be PVM už bendrovės atliktus darbus, 4 082,81 eurų palūkanų.

Rangovams tik per teismus pavyksta išsiieškoti pinigus iš valstybės valdomos įmonės. Vienoje iš bylų LAKD pateikė atskirą skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal kelių bendrovių: AB „Kauno tiltai”, UAB „YIT Lietuva”, UAB „Fegda” ir UAB „Kelprojektas” ieškinį dėl skolos priteisimo iš Kelių direkcijos, atliktų įskaitymų pripažinimo neteisėtais ir jų panaikinimo, tačiau teismas stojo bendrovių pusėn. Apeliacinio teismo sprendimu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartis palikta nepakeista. Pagal jį bendrovėms pavyko prisiteisti iš Direkcijos 47 420,16 eurų skolą, 6 252,67 eurų palūkanas, 8 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (53 672,83 eurų). Pridėjus palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, Kelių direkcija už darbus sumokėjo rangovams dar daugiau nei būtų sumokėjusi taikiai spręsdama kilusį ginčą.

Retas, bet pasitaikantis atvejis, kai šalys teismą baigia taikos sutartimi. Susitarimą pavyko pasiekti bendrovei „Ukmergės keliai” ir LAKD. Pastaroji turėjo sumokėti 19 258,08 eurų į ieškovo banko sąskaitą.

Darbai atlikti, pinigų nėra

Teismuose su LAKD mirga įvairių kelininkų bendrovių pavadinimai. Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėjo LAKD apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal bendrovės „Alkesta” ieškinį Kelių direkcijai. Bendrovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti, kad LAKD 2019 m. birželio 25 d. neteisėtai įskaitė 64 718,74 eurų sumą, priteisti ieškovei 64 718,74 eurų skolą už atliktus darbus, 1 489,42 eurų už sutarties netesybas bei 8 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos.

Teigiama, kad UAB „Alkesta” dalyvavo „Žvyrkelių, esančių Kauno ir Alytaus apskrityse, kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimas, projektų vykdymo priežiūra ir darbų atlikimas” konkurse ir jo dalį laimėjo. 2018 m. gegužės 8 d. šalys sudarė viešojo pirkimo sutartį, kuria bendrovė įsipareigojo atlikti valstybinės reikšmės rajoninio kelio Daugai-Meškučiai-Meškasalis ruožo nuo 6,170 iki 9,998 km ir ruožo nuo 10,598 iki 13,204 km kapitalinio remonto techninį darbo projektą, suderinti jį su visomis suinteresuotomis institucijomis ir darbų užsakove. Techninis darbo projektas turėjo būti parengtas ir suderintas iki 2018 m. spalio 14 d., tačiau faktiškai jis buvo patvirtintas tik 2019 m. kovo 20 d., 157 dienomis vėliau, nei buvo numatyta sutartyje.

Dėl projektavimo darbų vėlavimo LAKD iškart ėmėsi veiksmų ir ėmė skaičiuoti delspinigius. UAB „Alkesta” neigė priskaičiuotus delspinigius, nes jie susidarė ne vien dėl bendrovės kaltės. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 3 d. sprendimu bendrovės ieškinį patenkino iš dalies. Teismas priteisė bendrovei „Alkesta” iš LAKD 64 021,78 eurų sumą už atliktus darbus, 1 473,37 eurų palūkanų ir dar 8 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos.

Toliau byla persikėlė į Lietuvos apeliacinį teismą ir Teisėjų kolegija nutarė ieškinį patenkinti iš dalies. LAKD mokėtina suma buvo sumažinta. Teismas nutarė priteisti bendrovei iš Kelių direkcijos 32 508,43 eurų sumą už atliktus darbus, 748,14 eurų palūkanų, metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Teismų slenksčius buvo priversta minti ir UAB „YIT Infra Lietuva”. Bendrovė ieškiniu reikalavo priteisti iš Kelių direkcijos 547 611,51 eurų nuostolių atlyginimą, 2 985,35 eurų palūkanų už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 16 d. iki 2018 m. kovo 27 d., 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad su LAKD 2017 m. balandžio 19 d. sudarė viešojo pirkimo sutartį, pagal kurią turėjo atlikti magistralinio kelio Kaunas-Zarasai-Daugpilis ruožo nuo 5,95 iki 12,122 km kapitalinio remonto darbus. Nurodyti darbai buvo detalizuoti darbų Techninės specifikacijos nuostatose, taip pat ir preliminarioje kelio remonto skersinio profilio schemoje.

Rangovas pradėjo darbus, dalį jų jau buvo įpusėjęs, kai LAKD 2017 m. birželio 14 d. pranešė tikslinanti savo raštus ir kečianti ankstesnius sprendimus, net nepaaiškindama to priežasčių. Visas šias aplinkybes „YIT Infra Lietuva” išdėstė ieškiniuose teismams.

Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu bendrovės ieškinį atmetė, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą panaikinti iš dalies ir toje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti iš dalies. Bendrovei „YIT Lietuva” iš LAKD buvo priteista 68 933,52 eurų nuostolių atlyginimo suma, 377,72 eurų palūkanų ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos.

Kita byla – restruktūrizuojama UAB „Kamesta” prašė priteisti iš LAKD 312 674,66 eurų skolą už atliktus darbus, 12 335,64 eurų už netesybas. Rangovas nurodė, kad 2016 m. vasario 29 d. ji ir LAKD sudarė pirkimo sutartį, pagal kurią UAB „Kamesta” įsipareigojo pagal Kelių direkcijos patvirtintas technines specifikacijas parengti valstybinės reikšmės rajoninio kelio Žiežmariai-Nemaitonys-Stakliškės ruožo nuo 7,19 iki 14,02 km kapitalinio remonto techninį darbų projektą, suderinti jį su visomis institucijomis. Kitoje 2016 m. kovo 25 d. sutartyje bendrovė įsipareigojo rekonstruoti valstybinės reikšmės krašto kelio Antakalnis-Jieznas-Alytus-Merkinė ruožą nuo 27,18 iki 32,68 km.

Teismų procesas baigėsi tuo, kad bendrovei „Kamesta” iš direkcijos buvo priteista 234 320,52 eurų skola, 9 244,42 eurų palūkanų ir tradiciškai 8 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą.

Viešieji pirkimai organizuoti neteisėtai

Atskiros analizės verta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos byla, pasibaigusi 2020 m. liepos 3 d. nutartimi. Šiuo atveju bylinėjosi dvi valstybinės įmonės. Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pateikė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės VPT ieškinį atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai dėl alternatyvių sankcijų taikymo.

VPT kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti atsakovės LAKD atviro konkurso „Valstybinės reikšmės krašto kelio Šilutė—Rusnė ruožo nuo 2,401 iki 7,363 km rekonstravimo ir estakados šio kelio užliejamame ruože (6,190-6,940 km) naujos statybos techninio darbo projekto parengimas, projekto vykdymo priežiūra ir darbu atlikimas” metu atliktus veiksmus prieštaraujančiais imperatyviosioms Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo normoms ir, nepripažįstant viešojo pirkimo sutarties negaliojančia, taikyti alternatyvią sankciją – LAKD skirti baudą.

VPT nuomone, perkančioji organizacija, atlikusi konkurso procedūras, 2017 m. gruodžio 13 d. su jungtinės veiklos pagrindu susivienijusia ūkio subjektų grupe – AB „Kauno tiltai” ir UAB „Tiltų ekspertų centras” – sudarė viešojo darbų pirkimo sutartį. Visų, išskyrus rangovo, konkurse dalyvavusių tiekėjų pasiūlymai buvo atmesti, kadangi viršijo konkurso dokumentuose nurodytą perkan- čiajai organizacijai priimtiną pasiūlymo kainos ribą (10 mln. eurų). LAKD 2018 m. birželio 11 d. pasitarimo protokole sutarties vykdymą apibrėžė kitomis sąlygomis, nei nustatyta pradinėje sutartyje, ir tokiu būdu faktiškai pakeitė sutarties sąlygas, atlikdama esminį jos pakeitimą. VPT nustatė, jog netinkamas konkurso planavimas ir pirkimo objekto suskaidymas į kelis darbų pirkimus sudarė prielaidas neracionaliam lėšų naudojimui. Buvo daroma prielaida, kad Kelių direkcijos pirkimo planavimo etape priimti ydingi sprendimai nulėmė, jog bendra estakados statybos darbų projekto vertė padidėjo beveik dvigubai.

Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 21 d. sprendimu VPT ieškinį atmetė, priteisė LAKD iš ieškovės VPT 3000 eurų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kasaciniu skundu VPT Lietuvos Aukščiausiojo Teismo paprašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 21 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 8 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinio dalį dėl sutarties sąlygose nustatyto darbų vykdymo termino neteisėto pratęsimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nutarė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 21 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 8 d. nutartį ir priimti naują sprendimą skirti atsakovei LAKD 95 000 eurų baudą. Taigi šįkart pinigai pateko ne į privačių bendrovių, o į valstybės biudžeto sąskaitą ir buvo išaiškinta ydinga Kelių direkcijos viešųjų pirkimų rengimo procedūra.

Savivaldybė protegavo rangovus

Vilniaus miesto savivaldybės ir kelių tiesimo bei remonto įmonių skundas dėl daugiau nei 30 mln. eurų vertės Liepkalnio, Žirnių gatvių ir Minsko plento sankryžos rekonstrukcijos konkurso pasiekė Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą. Po ilgų teisminių ginčų ir įvairių instancijų teismų sprendimų pergalė atiteko iš konkurso išmestam rangovui.

Tai konstatavo LAT galutine ir neskundžiama nutartimi. Vilniaus savivaldybei paskirta 500 tūkst. eurų bauda, o į teismą besikreipusiai vienai didžiausių šalyje kelių tiesimo bendrovių – AB „Panevėžio keliai” – priteista po 35 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų tiek iš savivaldybės, tiek iš konkursą laimėjusio generalinio rangovo – UAB „Fegda”. Anot bendrovės „Panevėžio keliai” atstovų, konkursą laimėjusi bendrovė „Fegda” savo pasiūlyme pateikė melagingą informaciją apie statybos vadovo patirtį.

LAT konstatavo, jog konkursas buvo organizuotas neskaidriai, tačiau nusprendė ne nutraukti sudarytą sutartį su pasirinktu rangovu, o skirti perkančiajai organizacijai – Vilniaus miesto savivaldybei – alternatyvią sankciją. Priimdamas sprendimą, LAT prioritetą teikė viešajam interesui ir atsižvelgė, kad jau yra atlikta didelė darbų dalis.

Teismo vertinimu, konkurso laimėtojo pateikta informacija pirkime apie planuojamo pasitelkti specialisto patirtį buvo melaginga, todėl jam negalėjo būti leista toliau dalyvauti konkurse ir tikslinti specialistų kvalifikacijos duomenis, o bendrovės pasiūlymas turėjo būti atmestas.

Aplinkybė, jog tiekėjų grupė kelis kartus tikslino savo kvalifikacijos duomenis, suponuoja neteisėtą įstatymo taikymą, procedūrų neskaidrumą bei rangovo protegavimą. Net jei duomenų negalima būtų vertinti kaip melagingų, perkančiosios organizacijos leidimas tikslinti duomenis tol, kol jais būtų pagrįsta kvalifikacijos atitiktis, pažeidžia tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, laimėtojams suteikia nepagrįstą pirmenybę.

Teismas panaikino 2019 ir 2020 m. priimtas žemesnės instancijos teismų nutartis, kuriose bendrovės „Panevėžio keliai” ieškiniai buvo atmesti.

2019 m. sostinės savivaldybė pasirašė 31 mln. eurų vertės sutartį su bendrovėmis „Fegda” bei „Tilsta” ir sankryžos rekonstrukcija buvo pradėta tų pačių metų rudenį, o projektą planuota įgyvendinti iki 2020 m. pabaigos.

AB „Panevėžio keliai” rengiasi kreiptis į teismą ir dėl žalos iš Vilniaus miesto savivaldybės atlyginimo už neskaidrų minėtos Liepkalnio, Žirnių gatvių ir Minsko plento sankryžos rekonstrukcijos konkurso organizavimą ir dėl netiesiogiai patirtų nuostolių – negautų iš projekto pajamų. Tai viešai patvirtino vienas iš bendrovei ginče atstovaujančios advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius” partnerių.

Atsižvelgiant, kad konkurse pasiūlyta kaina viršijo 30 mln. eurų, žalos bendrovei dydis gali būti išties reikšmingas. Savivaldybė savo ruožtu taip pat svarsto galimybę prisiteisti 0,5 mln. eurų baudą regreso būdu iš konkurso sankryžai rekonstruoti laimėjusių bendrovių UAB „Fegda” ir UAB „Tilsta”, todėl teismų maratonas dar gali užsitęsti.