Ką pandemijos metu laimėjo kelių tiesimo rangovai?

Andrius Juškevičius, Keliai ir tiltai Nr. 1(15) 2020
Ką pandemijos metu laimėjo kelių tiesimo rangovai?BPLC
Viešųjų pirkimų tarnybos paskelbti duomenys leidžia atidžiau pažvelgti, kokie rangovai dominavo savivaldybėse, laimėdami įvairius kelių statybos ir tvarkymo konkursus, kokius „piniginius prizus jiems pavyko susižerti. Duomenų analizė leidžia pastebėti įvairių minčių keliančius faktus.

Viešųjų pirkimų tarnybos paskelbti duomenys leidžia atidžiau pažvelgti, kokie rangovai dominavo savivaldybėse, laimėdami įvairius kelių statybos ir tvarkymo konkursus, kokius „piniginius prizus jiems pavyko susižerti. Duomenų analizė leidžia pastebėti įvairių minčių keliančius faktus.

Pagal Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą valstybinės ir vietinės reikšmės keliams susisiekimo ministro įsakymais skirta 150 mln. eurų. Iš jų 1,5 mln. skirta Lietuvos automobilių kelių direkcijai (LAKD) už lėšų administravimą ir jų panaudojimo kontrolę.

Apie 148,5 mln. skirta 60-čiai savivaldybių ir LAKD valstybinės bei vietinės reikšmės kelių rangos, rekonstrukcijos ir remonto darbams atlikti visos Lietuvos teritorijoje. Net 54 proc. šių pirkimų vykdytojų rinkosi supaprastintus atviruosius konkursus, mažos vertės pirkimus pasirinko 38 proc. ir po 4 proc. pasidalino atviruosius konkursus arba preliminarias sutartis pasirinkusios savivaldybės.

Atrodytų, kad pagal keliams skirto finansavimo lėšas turėtų pirmauti didieji miestai, nes tai – stambiausios savivaldybės. Iš dalies taip ir yra. Lyderis tapo Kauno miestas, kuriam skirta 11 mln. 631,1 tūkst. eurų, Vilniaus miestui atiteko 10 mln. 814,1 tūkst. eurų, Vilniaus rajonui – 9 mln. 504,7 tūkst. eurų.

Keistokai gali atrodyti skirtų lėšų palyginimas tarp kitų didesnių miestų ir rajoninių savivaldybių. Panevėžio miestui skirta 3 mln. 246,8 tūkst. eurų (15 objektų), Šiaulių miestui – 3 mln. 981,4 tūkst. eurų (4 objektai), o Klaipėdos miestui – tik 1 mln. 585,0 tūkst. eurų (5 objektai). Užtat valdžia nepagailėjo lėšų kelių finansavimui Trakų rajono savivaldybei – 4 mln. 762,5 tūkst. eurų (44 objektai), Neringai – 2 mln. 180 tūkst. eurų (2 objektai), Palangai – 2 mln. 835,2 tūkst. eurų (5 objektai).

Didžiausi užsakymai – keliems lyderiams

Skelbtų atvirų konkursų bendra pirkimo vertė – didesnė kaip 60 mln. eurų (60 154 273,62 eurų). Atliekant pirkimą atviro konkurso būdu, pasiūlymą gali pateikti kiekvienas suinteresuotas tiekėjas. Dalyvių skaičius atvirame konkurse neribojamas.

Didžiausius skelbtus konkursus – 12 mln. eurų pirkimo sutarties vertės – laimėjo UAB „Kamitra ir Ko” ir UAB „Grinda”. UAB „YIT Lietuva” laimėjo ne tik vieną 12 mln. eurų vertės konkursą, bet papildomai dar keletą atvirų konkursų, kurių vertė – 10 mln. 328,2 tūkst. eurų.

Kuklesni atvirųjų konkursų laimėjimai teko bendrovėms „Šiaulių plentas” (7 mln. 69,1 tūkst. eurų), „AS LNK Industries” (6 mln. 550,1 tūkst. eurų), „Kerista” (4 mln. 325,6 tūkst. eurų), „Eurovia Lietuva” (3 mln. 630 tūkst. eurų).

Ne mažiau įspūdingi kelių statybos ir tvarkymo milijoniniai užsakymai buvo skelbiami pagal kitą pirkimo būdą – supaprastintus atvirus konkursus (SAK). Supaprastinti atviri konkursai skelbiami, jeigu jų vertė yra mažesnė už tarptautinio pirkimo vertės ribas, nustatytas LR Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnyje, t. y. 400 tūkst. eurų.

Juose UAB „Fegda” laimėjo 6,150 mln. eurų vertės sutartį (konkurse dalyvavo 6 bendrovės), dar trijuose tokio pobūdžio konkursuose ši bendrovė laimėjo šimtatūkstantinius užsakymus, jų bendra vertė – 2,187 mln. eurų.

Bendrovei „Parama” teko bemaž 5 mln. eurų sutartis Druskininkų savivaldybėje, dar 2 mln. SAK būdu bendrovė laimėjo konkursus Kalvarijos ir Vilkaviškio rajonų savivaldybėse.

Vidurio Lietuvoje stambius konkursus laimėjo AB „Kauno tiltai”: Jonavos rajono savivaldybėje 2 258 645 eurų (3 objektai), Kauno mieste – 3 488 200 eurų (11 objektų) ir LAKD skelbtus 3 konkursus, kurių bendra vertė – 3 064 241 eurų.

Pagal Viešųjų pirkimų tarnybos duomenis, Vakarų Lietuvoje gan įspūdingai atrodo bendrovės VVARF laimėti supaprastinti atviri konkursai, bendra pasirašytų sutarčių suma – beveik 10 mln. eurų.

Klaipėdos miesto savivaldybės skelbtus SAK konkursus laimėjo 2 bendrovės: UAB „Plungės lagūna” ir UAB „YIT Lietuva”, nors konkursuose dalyvavo po 2-3 bendroves.

Panaši padėtis pastebima ir Panevėžyje. Daugiau kaip 3,2 mln. eurų vertės darbų 15 objektų laimėjo UAB „Panevėžio keliai” ir UAB „JK Ranga”. Skelbtuose konkursuose dalyvaudavo po 2-3 paslaugų teikėjus. O Panevėžio rajono savivaldybės administracijos skelbtus SAK, kuriems finansuoti buvo skirta 715 800 eurų, laimėjusių rangovų buvo keturi: AB „Eurovia Lietuva”, UAB„Fegda”, UAB „Ukmergės keliai” (sutarties vertė 79 953,65 eurų) ir AB „Kelių priežiūra” (57 000 eurų). Čia dėl menkesnio finansinio kąsnio grūmėsi daugiau bendrovių.

Mažieji pirkimai – nemenki laimėjimai

Mažos vertės pirkimuose (MVP) savivaldybių ir LAKD skelbtuose konkursuose sumos galėjo pasirodyti ne tokios jau menkos, neretai didesnės kaip 100 tūkst. eurų, tačiau tai dažnai išskaidoma ne po vieną ir ne du objektus.

Rangovai pasirašė sutartis su savivaldybių administracijomis ne konkurso, o tik apklausos būdu, – tai paprastai nedidelės vietinės bendrovės. Suprantama, būna ir išimčių, kai didžiausius kąsnius pasiima stambūs rangovai.

Pavyzdžiui, AB „Kelių priežiūra” laimėjo 3 MVP Lazdijų rajone (209,9 tūkst. eurų), Kaišiadorių (40 766 eurų) ir Kėdainių rajonų (551 tūkst. eurų) savivaldybėse, AB„Kauno tiltai” dalyvavo MVP Kaišiadorių, Kėdainių savivaldybėse, UAB „Fegda” – viename pirkime Kaišiadorių savivaldybėje (46,5 tūkst. eurų).

Panašios MVP laimėjusių rangovų tendencijos pastebimos bene visose savivaldybėse, taigi, jos neatsisakė ir nedidelių užsakymų, galbūt į šalį nustumdamos nedideles vietines statybų bendroves. Tačiau ekspertai pastebi, kad nors didžiosios bendrovės laimi konkursus, realiai vietinius projektus subrangos principu paprastai įgyvendina vietinės nedidelės bendrovės.

Didžiausi valstybiniai užsakymai skelbiami LAKD prie Susisiekimo ministerijos. Dažniausiai taikytas rangos darbų pirkimų būdas – supaprastintas atviras konkursas. Tarp didžiausių užsakymų laimėtojų tikras lyderis – UAB „YIT Lietuva”: konkurso Nr. 494037 pirkimo vertė – 3 049 200,00 eurų; konkurso Nr. 481649 pirkimo vertė – 2 355 290,99 eurų; konkurso Nr. 458294 pirkimo vertė – 1 646 810,00 eurų; konkurso Nr. 488335 pirkimo vertė – 2 012 230,00 eurų ir konkurso Nr. 488256 vertė – 3 733 497,35 eurų.

Kita bendrovė, laimėjusi daugiausiai valstybinių užsakymų, – AB „Kauno tiltai”. Kaip byloja Viešųjų pirkimų tarnybos iki lapkričio 6 d. surinkti duomenys, bendrovės „Kauno tiltai” ir LAKD sudarytų sutarčių vertė sudarė 4 618 442 eurų.

Kelių direkcijos skelbtus konkursus laimėjo ir kitos bendrovės: UAB „Kerista” (1 967 923 eurų), AB „Panevėžio keliai” (3 867 275 eurų), UAB „Alkesta” (4 156 188 eurų), AB „Eurovia Lietuva” (880 637 eurų).

Keisti vienišų dalyvių pasikartojimai

Analizuojant viešuosius pirkimus, kur būdavo tik po vieną dalyvį, į akis krenta keistoka aplinkybė: kai kuriose savivaldybėse kelis konkursus laimėdavo ta pati bendrovė.

Alytaus miesto savivaldybės administracijos skelbtuose trylikoje konkursų, 3 iš jų sulaukė tik po vieną dalyvį ir visus laimėjo UAB „Alkesta”. Nepanašu, kad konkursėliai buvo maži, menki ar nepatrauklūs: 3 konkursų pirkimo sutarčių vertė – 613 264,31 eurų.

Panašiai ir Raseinių rajono savivaldybėje: čia net 5 konkursai sulaukė tik po vieną dalyvį, visus laimėjo UAB „Helanas”. Pirkimo sutarčių vertė – 654 575 eurų. Kodėl šie konkursai nesudomino kitų rinkos dalyvių, lieka atviras klausimas.

Šilutės rajono savivaldybė skelbė 3 konkursus, į 2 atsiliepė tik po vieną pareiškėją. AB „Eurovia Lietuva” pasirašytų sutarčių vertė – 617 088,25 eurų. Kitiems rangovams, matyt, šie konkursai nebuvo įdomūs.
Kalvarijos savivaldybėje UAB „Sumeda”, kaip vienintelis konkurso pareiškėjas, gavo 926 860 eurų užsakymą tiesti kelius.

Pagėgių rajono savivaldybė skelbė 4 konkursus, net 3 iš jų įvyko su vieninteliu pareiškėju, o 2 iš jų, kurių užsakymų vertė 284 112,42 eurų, laimėjo UAB „Šilutės automobilių keliai”.

Ir kitose savivaldybėse šimtatūkstantines sutartis, neretai siekiančias ir pusmilijonines sumas, laimėjo vieninteliai viešųjų pirkimų pareiškėjai. Švenčionių rajono savivaldybėje 2 pirkimus, kurių bendra vertė yra 249 463 eurų, laimėjo UAB „Meleksas”, Širvintų rajono savivaldybėje – bendrovė „Gilmera” (107 777 eurų) ir „Ukmergės keliai” (225 667 eurų). Zarasų rajono sa-vivaldybėje UAB „Zarasų automobilių keliai” laimėjo 3 pirkimus su vieninteliu pareiškėju, bendra suma – 318 200 eurų; Utenos rajono savivaldybėje UAB „Aukštaitijos traktas” laimėjo 4 pirkimus, kurių bendra suma yra net 1 991712 eurų; Šilalės rajono savivaldybėje UAB „Kvėdarsa” laimėjo 2 pirkimus, kurių vertė – 667 514 eurų.

Sutarčių vertės rekordu neabejotinai išsiskiria Šiaulių miesto savivaldybė, skelbusi 3 konkursus ir dviejuose iš jų buvo po vienintelį pareiškėją. Didžiausios vertės sutartis pasirašė UAB „Šiaulių plentas” (3,9 mln. eurų) ir UAB „Limega” (beveik už 1,5 mln. eurų). Dar dviejų konkursų vienintelių pareiškėjų rekordai – tai Panevėžio miesto savivaldybės pirkimo nugalėtojas UAB „Panevėžio gatvės” (1,49 mln. eurų) ir Marijampolės savivaldybės pirkimų nugalėtojas UAB „Parama” (1,43 mln. eurų).

Viešųjų pirkimų tarnybos surinkti duomenys neleidžia suprasti visų panašių „vienišių” konkursų peripetijų ir organizavimo aplinkybių. Kyla klausimas: ar dalį kelių statybos ir remonto viešųjų pirkimų konkursų bendrovės ignoravo dėl savo ribotų gamybinių pajėgumų, ar buvo vykdoma tik siauram ratui žinoma nuostata, kad konkursus laimi tas, kam reikia? O gal konkursus kažkokiu būdu buvo pasidalinę kelių tiesimo ir remonto sektoriaus dalyviai? Tikėtina, kad į šiuos ir panašius klausimus turėtų atsakyti Lietuvos specialiosios tarnybos.