Prižiūrimi tiltai tarnauja ilgai ir saugiai

Andrius Juškevičius, Keliai ir tiltai Nr. 1(15) 2020
Prižiūrimi tiltai tarnauja ilgai ir saugiaiBPLC
Daugiau nei pusantro tūkstančio tiltų ir viadukų Lietuvos keliuose yra gana saugūs ir tinkamai prižiūrimi. Rimčiausias, jau ganėtinai užmirštas, su tiltu susijęs incidentas įvyko žiemą prieš vienuolika metų: ankstų rytą pastebėta, kad kelyje A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda 100-jame kilometre įsmuko tilto per Nerį perdangos galas (Klaipėdos pusėje). Per daugelį dešimtmečių rimtesnių incidentų su tiltais Lietuvoje nebuvo.

Daugiau nei pusantro tūkstančio tiltų ir viadukų Lietuvos keliuose yra gana saugūs ir tinkamai prižiūrimi. Rimčiausias, jau ganėtinai užmirštas, su tiltu susijęs incidentas įvyko žiemą prieš vienuolika metų: ankstų rytą pastebėta, kad kelyje A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda 100-jame kilometre įsmuko tilto per Nerį perdangos galas (Klaipėdos pusėje). Per daugelį dešimtmečių rimtesnių incidentų su tiltais Lietuvoje nebuvo.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) prie LR Susisiekimo ministerijos duomenimis, šiuo metu šalyje yra 1530 tiltų, viadu-kų ir estakadų. Jų amžius labai įvairus, todėl skiriasi jų būklė ir eksploatacinės galimybės, tačiau ženklą 314 – „Ribota masė” – turi tik 19 tiltų. Tiltų būklės vertinimui naudojama penkiabalė sistema, kur 1 – būklė labai bloga, būtinas remontas ar skubus keitimas, o 5 – būklė geriausia. Tiltų, įvertintų 1 arba 2 balais, yra 81. Dalis jų jau dabar tvarkomi, vyksta statybos darbai, dėl kitų skelbiami viešieji konkursai ir darbai bus atliekami 2021 m., likusieji prastesnės kokybės tiltai laukia projektavimo ir būsimų statybos darbų.

Vertindamas Lietuvos tiltų būklę, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) prof, habil. dr. Henrikas Sivilevičius sakė, kad apskritai ji nėra bloga ir tiltai prižiūrimi gerai.

„Mes nežinome nė vieno atvejo, kad Lietuvoje būtų sugriuvęs tiltas. Tiksliai jau nepamenu, bet gal prieš keliolika metų buvo labai rimtas incidentas su Kleboniškių tiltu prie Kauno, reikėjo labai skubiai vykdyti atstatomuosius darbus. Tada opus buvo darbų finansavimo klausimas, valstybės rezerve nedelsiant reikėjo rasti nemažų lėšų. Bet vertinant ilgesnę perspektyvą, tiltai pas mus visai neblogai prižiūrimi”, – tikino mokslininkas.

H. Sivilevičiaus nuomone, galime pasidžiaugti, kad Lietuvoje nebuvo tiltų griūčių. „Jų neišvengia JAV, Kinija, kitos išsivysčiusios valstybės. Manau, dar visų atmintyje ypač tragiška Genujos viaduko Italijoje griūtis. Tai leidžia vertinti, kad mes sugebame prižiūrėti tiltus, laiku pasirūpinti jų būkle”, – sakė profesorius.

Korozija ėda visus tiltus, anksčiau ar vėliau gali prasidėti pavojingi pokyčiai. Ilgą laiką rimta problema buvo tiltų važiuojamosios dalies hidroizoliacija, vanduo, o žiemą druskingas vanduo skverbiasi visur. Druskingas vanduo pagreitina koroziją, sparčiau skverbiasi į gelžbetonio armatūrą, metalines konstrukcijas.

„Su dabartinėmis medžiagomis geriau sprendžiame hidroizoliacijos reikalus, tačiau nuolatinis tiltų stebėjimas, jų konstrukcijų susidėvėjimo vertinimas, išorės faktorių poveikio tyrimas yra tilto stabilumo užtikrinimas”, – kalbėjo H. Sivilevičius.

Išmoktos incidento pamokos

VGTU mokslininko prisimintas incidentas įvyko 2009 m.: sausio 5 d. rytą pastebėta, kad įsmuko tilto per Nerį, esančio A1 kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda 100-ajame kilometre, perdangos galas virš šeštos atramos. Šią istoriją gerai pamena ir Gediminas Viršilas, profesionalus tiltininkas, tuo metu dirbęs Kelių direkcijoje. Pašnekovas neslėpė, kad Kelių direkcijoje išdirbo 25 metus, o darbą paliko po paskutinės įstaigos reorganizacijos, po kurios LAKD neliko net padalinio, kuruojančio tiltus.

„Gavę informaciją ir nuvykę ant Kleboniškio tilto pamatėme neįprastą vaizdą: Klaipėdos pusėje tilto perdangos galas smuktelėjo žemyn apie 18 cm, susidarė savotiškas slenkstis, kurio automobiliai įveikti jau negalėjo. Kita vertus, buvo reikalinga skubi viso tilto apžiūra ir įvertinimas, kas atsitiko, kas gali būti toliau”, – pasakojo G. Viršilas.

Apžiūrėjus tiltą nustatyta, kad nutrūko visos aštuonios metalinių lankstų, jungiančių perdangos galą su ramstu, templės. Perdangos galas smuktelėjo žemyn, kelio ir tilto sandūroje susiformavo slenkstis, deformavosi tilto atitvarai, sutrūko tilto turėklai. Eismas tiltu buvo sustabdytas, o po pietų dvipusis eismas paleistas tiltu per Nerį dešinėje kelio juostoje. Komisija įvertino, kad tuo metu ir vėliau tiltas išliko stabilus, todėl specialios apsaugos priemonės, norint apsaugoti statinį nuo tolesnio deformavimosi, buvo nereikalingos.

G. Viršilas pamena, kad incidentą tyrusi komisija nustatė, jog tilto perdangos smuktelėjimą lėmė lyg į vieną tašką suėjusios net kelios priežastys: dėl intensyvaus eismo padidėjęs tilto apkrovimas; lanksto metalo korozija; staigus ir didelis oro temperatūros kritimas.

„Kleboniškio tilto atvejis buvo ypatingas, kuris atsirado dėl vienu metu susiklosčiusių nepalankių faktorių visumos. Incidento pamoka buvo labai rimta, susirūpinta visa kelių transporto ir geležinkelio tiltų priežiūros sistema. Buvo susidomėta ir savivaldybių prižiūrimų tiltų būkle, jų priežiūros sistema. Komisija primygtinai rekomendavo nemažinti lėšų, skiriamų tiltų priežiūrai, remontui, kelti tiltus prižiūrinčių specialistų kvalifikaciją“, – pasakojo G. Viršilas.

Apledėjimas – vairuotojų rykštė

AB „Kelių priežiūra“ Kelių priežiūros valdymo centro vadovas Karolis Sakalauskas teigė, kad tiltų stebėsenos ir jų priežiūros dažnumą nustato Transporto kompetencijų agentūra.

Tiltai, kurių būklė įvertinta 1 ar 2 balais, apžiūrimi kiekvieną mėnesį, 3 balų tiltai – kas pusmetį, 4 ir 5 balų tiltai – kartą per metus. Didžioji dalis tiltų turi 4 balų įvertinimą, apie 450 tiltų turi įvertinimą 3 balai, vadinasi, apie 1000 tiltų turi vidutinį ir geresnį įvertinimą. Dar apie 200 tiltų įvertinti 5 balais, jų priežiūra kol kas reikalauja mažiausiai dėmesio ir pastangų.

K. Sakalauskas pastebėjo, kad dalis tiltų yra atrodo nusidėvėję, jiems reikalingas kosmetinis remontas, tačiau jų konstrukcinė būklė – gera. „Kelių priežiūros“ darbuotojai užtikrina tiltų švarą, valymą, tinkamą vandens nuvedimo sistemų veikimą, prižiūri sankasų šlaitus…

„Per daugelį metų mūsų specialistai gerai žino, kur gali būti silpniausios įvairių tiltų vietos. Po stichinių nelaimių, smarkių liūčių beveik neklysdami galime pasakyti, kur bus išplauti šlaitai, kur pirmiausiai reikia skubėti ir ne tik apžiūrėti, bet iškart organizuoti ir vykdyti tvarkymo darbus“, – sakė K. Sakalauskas.
Prof. H. Sivilevičius atkreipė dėmesį į kol kas neišsprendžiamą tiltų problemą, būdingą mūsų klimato juostai ir galinčią skaudžiai atsiliepti vairuotojams. Tai – momentiniai tiltų apledėjimai.

Momentinio tilto apledėjimo priežastis – jo atšalimas iš viršaus ir iš apačios. Kelio dangai tai nebūdinga, ji pirmiausia šąla iš viršaus, nes sankasoje iš apačios lieka šiltesnis sluoksnis. Ant tiltų, viadukų dėl žemėjančios oro temperatūros apledėjimas gali susiformuoti gana greit, o temperatūrai kylant – greitai ir išnykti.

„Nemanau, kad kelininkai gali būti kalti, jog ženklais neperspėja vairuotojų dėl apledėjusio tilto. Patyrę vairuotojai turėtų atidžiau ir atsakingiau vertinti važiavimo sąlygas, nes nuspėti tilto apledėjimo galimybę nėra labai sunku. O šią problemą spręsti galima būtų nebent termoizoliuojant tiltų apatinį sluoksnį“, – teigė H. Sivilevičius. Rudenį, pavasarį tiltai ir viadukai vairuotojams tampa gana pavojingais objektais, tuo laikotarpiu eismo įvykių įvyksta daugiau nei įprasta.

Asvejos tilto įdomybės ir paslaptys

LAKD duomenimis, valstybinės reikšmės keliuose yra 3 mediniai tiltai. Du iš jų – tai pėsčiųjų viadukai kelio A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda 38,07 km ir 97,011 km, jų būklė gera.

Trečiasis – tai tiltas per Asvejos ežerą kelio Nr. 2812 Joniškis-Dubingiai-Dirmeitai-Paberžė 15,277 km, jo remontas baigtas 2020 m. rugsėjį. Prieš atidarymą vykę tilto bandymai patvirtino, kad jis saugus ir tinkamas naudoti. Pagal sutartį atliktų darbų vertė – daugiau kaip 1,8 mln. eurų.

Atliekant kapitalinį šio 75,4 m ilgio ir 8,4 m pločio tilto remontą, nesikeitė išorės gabaritai, buvo sumontuotos naujos laikančios konstrukcijos. Mediniai tilto poliai, esantys po vandeniu, pakeisti metaliniais, o esantys virš vandens – naujais mediniais, taip pat įrengti mediniai apsauginiai bortai ir turėklai. Visi pakeitimai atlikti laikantis paveldosaugos reikalavimų. Asvejos tilto istorija skaičiuojama nuo 1934 m., jo atidaryme dalyvavo prezidentas Antanas Smetona. Iki tol per ežerą buvo keliamasi keltu.

Asvejos ežeras ir jo apylinkės įdomios ne tik dėl unikalaus medinio tilto. Archeologus, istorikus ežeras traukia dėl nuolat aptinkamų senovinių radinių. Dar 1998 m. į rytus nuo dabartinio tilto ežere buvo rasti anksčiau čia stovėjusio tilto poliai, jo horizontalios konstrukcijos bei XVI-XVII a. datuojami archeologiniai radiniai: buityje naudotų indų šukės, koklių, čerpių, plytų dalys, įvairios metalinės statybinės detalės. Kitose ežero vietose povandeninių žvalgymų metu aptikta buvusios perkėlos vieta ir įvairiais laikotarpiais datuojamų medinių luotų – nuo pat akmens amžiaus laikų Lietuvoje ir kaimyniniuose kraštuose plačiausiai naudotų vandens transporto priemonių.

Šiais metais tęsiant povandeninius Asvejos ežero žvalgymus, archeologus nustebino netikėtas radinys – senojo tilto vietoje, priklausančioje saugomai Dubingių piliavietės teritorijai, aptikti kario palaikai. Toks atvejis, kai po vandeniu aptinkami žmogaus palaikai su jam priklausančiais asmeniniais daiktais – unikalus ir pirmas Lietuvoje. Tai liudija šalia aptiktas kardas, gerai išlikę ilgi odiniai auliniai batai, prie kurių pritvirtinti pentinai, du peiliukai, kurių vienas su odinėmis makštimis, dirželių liekanos. Pagal analogijas, šie radiniai gali būti datuojami XVI a.

Medinių tiltų ilgaamžiškumas

Pasak K. Sakalausko, išlikę ir tebetarnaujantys mediniai tiltai yra valstybės pasididžiavimas. Tinkamai prižiūrimi, tokie tiltai gali tarnauti iki 80 metų. O pasirūpinus, kad medinis tiltas turėtų stogą ir geresnę apsaugą nuo lietaus, jo amžius pailgėtų iki 120 metų. Ne vienas gerai prižiūrimas medinis tiltas būna patvaresnis už gelžbetoninį.

2020 m. tiltų ir viadukų remontui bei priežiūrai skirta 11,4 mln. eurų, buvo tvarkomas 21 objektas. Be minėto Asvejos tilto, daugiau nei milijonas eurų kainavo tilto per Šventąją valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1502 Bukonys-Upninkai-Keižonys 22,155 km kapitalinis remontas, tilto per Veiviržą kelio Nr. 4263 Švėkšna- Daukšaičiai-Veiviržėnai 10,73 km rekonstravimas ir viaduko valstybinės reikšmės magistralinio kelio A12 Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas 68,372 km rekonstravimas.

LAKD duomenimis, 2019 m. tiltų, viadukų, estakadų remontui buvo skirta apie 8,5 mln. eurų, o 2020 m. – apie 11,4 mln. eurų.

Pagrindinėje magistralėje – naujas tiltas

Praėjusių metų vasarą paskelbta, kad prasideda naujo tilto per Nerį kelyje A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda statyba, kuri pagal sutartį su rangovu truks 17 mėnesių. Taip pat Kaune bus pastatytas naujas viadukas per Jonavos gatvę, magistralinio kelio dešinėje pusėje bus įrengtas jungiamasis kelias.

Dabar Alfonso Meškinio (Kleboniškio) tiltą, kuris yra A1 kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda dalis, sudaro du lygiagretūs tiltai. Įgy-vendinus visą Islandijos plento projektą, bus atskirti tranzitinio ir vietinio eismo srautai: atitvarais atskirtos 4 vidurinės juostos bus skirtos tranzitiniam eismui, kur didžiausias leistinas greitis būtų 110 km/h, o šoninės 4 eismo juostos (po dvi iš kiekvienos pusės) – vietiniam. Eismas iš Vilniaus į Klaipėdą bus nukreiptas naujuoju tiltu. Įgyvendinant projektą bus suremontuotas ir 1981 m. inžinieriaus A. Meškinio statytas pietinis tiltas, kuriuo dabar eismas vyksta iš Vilniaus į Klaipėdą.

Sutvarkius visą Islandijos plentą padidės eismo pralaidumas ir saugumas. Nustatyta, kad visuomenė šiame magistralės ruože dėl nesibaigiančių spūsčių prarasdavo apie 8 mln. valandų, tai labiausiai apkrauti tiltai Lietuvoje. Skaičiuojama, kad per A1 kelio atkarpą nuo Biruliškių sankryžos iki „Via Baltica“, į kurią patenka ir A. Meškinio tiltas, kasdien vidutiniškai važiuoja iki 68 tūkst. automobilių.