Ministras Jaroslav Narkevič: „Ministerija turi formuoti strateginę poziciją ir valdyti procesus“

Algirdas Aušra, Keliai ir tiltai Nr. 1(15) 2020
Ministras Jaroslav Narkevič: „Ministerija turi formuoti strateginę poziciją ir valdyti procesus“BPLC
Kadenciją baigiantis susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič nustebino darbų gausa, kurie viešojoje erdvėje nebuvo atspindimi. Ministras per mažiau nei pusantrų metų sugebėjo išspręsti sisteminę kelių sektoriaus problemą - pasiekti, kad pinigai darbams kelininkus pasiektų ne vasaros pabaigoje, kaip būdavo anksčiau, o ankstyvą pavasarį. Ministro pastangomis keliams skirti papildomi 150 mln. eurų, dėl kurių panaudojimo buvo pasirašytos sutartys ir įvykdyti darbai.

Kadenciją baigiantis susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič nustebino darbų gausa, kurie viešojoje erdvėje nebuvo atspindimi. Ministras per mažiau nei pusantrų metų sugebėjo išspręsti sisteminę kelių sektoriaus problemą – pasiekti, kad pinigai darbams kelininkus pasiektų ne vasaros pabaigoje, kaip būdavo anksčiau, o ankstyvą pavasarį. Ministro pastangomis keliams skirti papildomi 150 mln. eurų, dėl kurių panaudojimo buvo pasirašytos sutartys ir įvykdyti darbai. Kaip tai pavyko pasiekti ir įsitraukti į procesą teoriniu ir praktiniu lygiu, kalbinome Lietuvos susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių.

Kokiais prioritetais vadovavotės, pradėdamas ministro darbą? Ar jie kadencijos metu kito?

Prioritetai nekito, nes svarbiausia buvo užtikrinti Vyriausybės programos įgyvendinimą. Buvau susipažinęs su šia programa ir ypač – susisiekimo srities, nes prieš tapdamas ministru, būdamas Seimo narys, aktyviai domėjausi šia sritimi.

Buvau Seimo Europos reikalų komiteto vicepirmininkas. Šiame komitete dažnai buvo pristatomos susisiekimo sektoriaus pozicijos Europos Sąjungoje. Taigi, europinė šio sektoriaus situacija man buvo gerai žinoma. Gerai žinojau kelių ir geležinkelių sektorių problemas, vežėjų automobiliais bėdas.

Taigi, kaip ir minėjau, mano pagrindinis darbo prioritetas buvo per daugiau nei metus užtikrinti Vyriausybės programos įgyvendinimą, kuri yra detaliai išdėstyta pagal priemones ir prioritetus. Principinis kriterijus – atstovauti visuomenės interesams ir žvelgti į socialinę aplinką. Tai buvo šios XVII-osios Vyriausybės principinė linija.

Stengiausi vengti vykdyti ilgalaikes reorganizavimo pertvarkas, nes per trumpą mano kadenciją tai būtų užėmę daugiau laiko ir nebūtų davę reikiamų rezultatų, o sistema būtų buvusi išbalansuota.

Pasinaudodamas savo ankstesne patirtimi stengiausi sukurti projektų įgyvendinimo sistemą, kad ji būtų efektyvi, kad truktų trumpiausią laiką nuo sprendimo priėmimo iki realizavimo.

Žinojome, kad stringa kelių ir kiti susisiekimo sektoriai. Jie stringa ne dėl vadovų ar specialistų nenoro, o dėl procedūrų sudėtingumo. Stengiausi surasti būdą, kaip tas procedūras maksimaliai supaprastinti, kad kiekvienas proceso partneris galėtų efektyviai ir skaidriai dalyvauti, nukreipdamas veiklą į rezultato siekimą.

Iki Jūsų paskyrimo ministru Vyriausybės programa buvo vykdoma dvejus su puse metų. Iš jos turėjote susiplanuoti savo prioritetinius darbus. Vienas iš jų – kad kuo greičiau pajudėtų projektų realizavimo procesai. Kaip pavyko įgyvendinti?

Prisiminkime, kad radau beveik visų įmonių baigtinę reorganizavimo stadiją. Tai reiškia, kad įmonių veikla po reorganizacijos turėjo būti gerinama. Pavyzdžiui, iš penkių regioninių kelių priežiūros bendrovių buvo sukurta viena. Tų įmonių tarpusavio suderinamumas organizacine prasme reikalavo tobulinimo.

Pertvarkius geležinkelius, pastarieji buvo išsiskaidyti į tris dukterines įmones. Tai reikalavo taip pat įsigilinimo į šį procesą ir juridinės analizės. Buvo nukreiptos padidintos pastangos, kad reformuojamą sistemą būtų galima sukurti efektyvesnę.

Paruošėme naują Ryšių reguliavimo įstatymą, dėl kurio turės diskutuoti jau naujos sudėties Seimas.

Mano darbo pobūdis yra toks, kad noriu žinoti visų proceso dalyvių problemas. Pavyzdžiui, jei kalbame apie kelių tiesimo projektus, man įdomi ne tik Lietuvos automobilių kelių direkcijos, bet ir tų, kurie realizuoja tuos projektus, nuomonė.

Vadovaudamas ministerijai daug dėmesio skyriau vandens įmonių, jūreivystės problematikai. Tiesiogiai bendraudami su jais gavome daug papildomos informacijos dėl laivininkystės ir jūreivystės sektoriaus Lietuvoje.

Buvo sudarytos sričių patariamosios tarybos, į kurias įtraukti socialiniai partneriai. Tai, manau, padėjo gana efektyviai per tuos metus sudaryti detalias veiksmų programas ir atkreipti didesnį dėmesį į konkrečių projektų realizavimą.

Projektai buvo dalinami į tris grupes: ilgalaikiai, vidutinio termino ir einamo laikotarpio, kurie reikalavo greitų sprendimų.

Yra parengta susisiekimo sektoriaus programa – kelrodė kitoms Vyriausybėms.

Džiaugiuosi, kad pavyko paruošti ir patvirtinti ilgalaikę iki 2050 m. viso sektoriaus susisiekimo strategiją, kurios iki tol nebuvo.

Nuo šiol pagal Europos Sąjungos ir pasaulio geopolitikos kryptis sukoordinavome visas sferas ir turime dokumentą, pagal kurį galime darniai vystyti atskirus sektorius, kurie būtų nukreipti į vieną tikslą.

Man pavyko pajusti visų proceso dalyvių pulsą.

Kas rengė ilgalaikę susisiekimo sektoriaus programą?

Už šį kartu nuveiktą didžiulį darbą noriu padėkoti susisiekimo sektoriaus ekspertams, Susisiekimo ministerijos ir jai pavaldžių įmonių darbuotojams, bendromis pastangomis parengusiems šį strateginį dokumentą, kuris taps pagrindu ateinančiais dešimtmečiais plėtojant Lietuvos transporto ir logistikos sistemą.

Per visą tą laiką, kol buvo rengiama ilgalaikė susisiekimo sektoriaus vizija, vyko daug susitikimų, atlikta ne viena analizė, numatoma Lietuvos susisiekimo sektoriaus perspektyvinė raida, modeliuojami galimi raidos scenarijai iki 2030 m. ir iki 2050 m.

Taip pat buvo atsižvelgta į makroekonominius ir socialinius rodiklius, jų ateities prognozes, svarbiausius pastarųjų metų susisiekimo sektoriaus pokyčius ir planus Lietuvoje bei Baltijos regione, gerąją užsienio šalių patirtį bei pasaulines susisiekimo sektoriaus ir aplinkos apsaugos tendencijas. Tai leido strategijoje numatyti šalies susisiekimo sistemos plėtros prioritetus, tikslus ir uždavinius, tikslingai planuojant skirtingų transporto šakų veiklą ir investicijas bei užtikrinant nuoseklią viso sektoriaus plėtrą.

Ar programa bus tvirtinama Vyriausybėje?

Tai Susisiekimo ministerijos kompetencijos programa. Ji suderinama su ilgalaikiais valstybės tikslais. Ruošiant šį dokumentą, procese dalyvavo Energetikos ir Inovacijų bei kitų ministerijų atstovai.

Iki 2030 m. programa yra konkretesnė, nes iki tų metų galima jau numatyti ir apibrėžti, kaip atrodys susisekimo sektorius geopolitinėje erdvėje. Nuo 2030 iki 2050 m. galima numatyti tik tendencijas ir pagal jas atsirandančius iššūkius. Žinome, kad labai greitai vystosi pramonė ir tai suteikia galimybę kur kas greičiau rasti naujas plėtros kryptis bei jų realizavimo būdus.

Ar prieš 30 metų galėjome numatyti, kad įvyks toks didelis IT technologijų šuolis, pasikeis pramonės prioritetai? Turbūt ne. Todėl ir laikotarpis nuo 2030 iki 2050 mažiau konkretus nei iki 30-ųjų.

Džiaugiuosi, kad per tuos metus pavyko sudaryti šį dokumentą, dabar liko jį realizuoti. Tai subalansuotas viso Lietuvos susisiekimo sektoriaus dokumentas.

Tai – mokslinis ar daugiau praktinis darbas?

Į visus mokslinius darbus aš žvelgiu per taikomąją prizmę. Juk yra matematika ir yra taikomoji matematika. Stengiuosi teorinį mokslinį žinojimą ir jo potencialą nukreipti į praktinį požiūrį, nors tolimus planus numatyti gana sudėtinga. Jei visi judės vieninga kryptimi, sektoriaus šuolis bus kur kas efektyvesnis nei pastarąjį dešimtmetį.

Dirbdamas ministru pastebėjau, kad atskiros sritys dirba atskirai. Pavyzdžiui, geležinkeliai veikia atskirai nuo vežėjų transporto. Per tą trumpą laiką stengėmės pasiekti šių sektorių sinergiją. Geras to pavyzdys: europine vėže atvyko geležinkelių sąstatas iš Vokietijos ir atvežė į Lietuvą sunkvežimių puspriekabes. Vilkikų traukiamos puspriekabės su prekėmis toliau buvo gabenamos užsakovams nuo durų iki durų. „Lietuvos geležinkeliai” daug dirbo ta linkme ir mes per metus ši procesą gerokai paspartinome. Tokio projekto neturi nei latviai, nei estai.

Taip geležinkelio srityje pradėjo veikti Kauno intermodalinis terminalas, kuris buvo pastatytas prieš penkerius metus, bet dar neveikė. Europinę vėžę „Rail Baltica” galime panaudoti geležinkelio ir automobilių transporto bendradarbiavimui.

Kitas pavyzdys – Vilniaus intermodalinis terminalas. Jis yra, bet nepakankamai apkrautas. Kad jis gyvuotų, turi būti suformuota visa logistikos grandinė. Terminalas pritaikytas konteineriniams pervežimams ir nukreiptas Rytų kryptimi.

Pasiūliau kuo greičiau iki Vilniaus atstatyti buvusią geležinkelio liniją Gardino link (nuo Marcinkonių iki Baltarusijos sienos). Tai pritrauktų ir verslininkus, ir investuotojus, nes dabar ši teritorija jiems nelabai patraukli. Su lenkų kolegomis tuo klausimu dirbome daugiau nei pusę metų. Tos vėžės pagrindu galime nutiesti ir europinę vėžę.

Tai būtų naujas projektas, suteikiantis papildomų galimybių ir platesnį Klaipėdos jūrų uosto terminalo panaudojimą.

Tokių pavyzdžių yra ir daugiau, nes infrastruktūros gerinimas – vienas iš svarbių mūsų prioritetų.

Pastebėjome, kad išties daug dėmesio skyrėte kelių infrastruktūros gerinimui.

Man svarbu buvo pasiekti, kad pasiruošimo darbai, jų vykdymo procesas būtų kuo trumpesnis.

Pavyzdžiui, kelio „Via Baltica” ruožo nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos projektas buvo paruoštas, bet suderinamumas strigo ir man pavyko jį per du mėnesius patvirtinti Vyriausybėje.

Visiškai ramia sąžine galiu įsitraukti į bet kokius projektus, nes neatstovauju jokioms interesų grupėms. Man tai – vienas iš svarbiausių pasitenkinimų, nes viešasis interesas buvo ir yra svarbiausias.

Stringa žemės paėmimo valstybės poreikiams procesas. Pirma, tai – kelininkų interesas, kad per tam tikras teritorijas būtų nutiestas kelias. Antra, žmonių, kurie praranda žemę ne savo valia, interesas. Su žmonėmis ne visuomet teisingai atsikaitoma. Esu patenkintas, kad mums pavyko priimti palankesnius atsiskaitymo sprendimus.

Pasiekėme, kad Lietuva neprarastų europinės vėžės „Rail Baltica” statytojo ir operatoriaus teisių. Buvo siūlyta visose trijose šalyse integruoti infrastruktūros tiesimo procesą, o tai Lietuvai nenaudinga. Pasiektas kompromisas, kad kiekviena šalis parenka savo modulį ir mes užtikrinome šiame projekte valstybės interesą. Kiekvienas klausimas buvo matomas per ilgalaikę Lietuvos valstybės interesų užtikrinimo prizmę.

Ar mūsų šalies regionams svarbu turėti daugiau galimybių ir savarankiškumo?

Vyriausybės programoje buvo numatyta regionuose sukurti daugiau galimybių ir savarankiškumo. Tai taikytina ir infrastruktūrai.

Su Savivaldybių asociacija, su kitais suinteresuotais šio proceso dalyviais pavyko pasiekti bendrą rezultatą ir sudarėme sąlygas regionų infrastruktūros plėtrai. Sektorius buvo visiškai pasiruošęs, todėl kai atsirado galimybė„atšildyti” 140 mln. eurų iki šiol valstybės buvusių„užšaldytų” lėšų, darbai pajudėjo labai sparčiai.

Taip pat kartu su Kelių priežiūros komanda sureguliavome projektų valdymo ir viešųjų pirkimų grafikus. Jau šiandien Kelių priežiūra įvykdė beveik 80 proc. 2021 m. pirkimų. Tai gera žinia, nes aišku, kad darbai nesustos ir bus vykdomi laiku.

Anksčiau Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) pradėdavo pirkimus einamiesiems metams tik balandžio, o neretai ir liepos mėnesį. Darbai būdavo pradedami geriausiu atveju rugpjūtį, rugsėjį.

Kokius objektus savivaldybės atrinko, tai buvo jų kompetencija. Mes juos raginome, nes tai – jų savarankiškumo galių stiprinimas. Savivaldybių administracijų darbuotojams padėjome praktine pagalba, kad jie būtų pasiruošę realizuoti infrastruktūros projektus. Tai irgi prisidėjo prie mūsų bendro rezultato, kad būtų atlikta regionuose papildomų darbų už 150 mln. eurų.

Kodėl valstybė taip netolygiai rūpinasi savo turtu? Ši Vyriausybė daugiau lėšų nukreipė žvyrkeliams ir mažiau rūpinosi magistraliniais keliais.

Žinome, kad poreikiai yra didžiuliai, o galimybės kur kas kuklesnės. Jei per ketverius metus buvo numatyta daugiau skirti lėšų žvyrkeliams, mažiau liko magistraliniams keliams. Bet tai nereiškia, kad magistraliniai keliai buvo pamiršti.

Ministerija visada ieškojo papildomų finansavimo galimybių. Sustiprinome ES lėšų pritraukimą ir panaudojimą. Per beveik vieną mėnesį Finansų ministeriją užvertėme įvairių sričių projektais: oro, vandens, pasienio infrastruktūrai gerinti. Pagal ES lėšų panaudojimą pasiekėme 96 proc. pasirašytų sutarčių, o praėjusiais metais buvo tik 40-50 proc. Bet prie to reikėjo eiti palaipsniui, ir mums tai pavyko įgyvendinti.

Sudėtingas, daugeliui automobilių transporto dalyvių aktualus dokumentas e.tolingas buvo priimtas Seime ir įsigalios nuo 2023 m. Pagal naująją tvarką, į KPPP biudžetą papildomai planuojama surinkti apie 80 mln. eurų kasmet.

Parengėme saugaus eismo programos „Vizija 0″ nuostatas. Vidaus reikalų ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijų darbuotojų pastangomis parengėme planą iki 2050 m. pasiekti nulinį mirčių keliuose skaičių.

Taigi, infrastruktūra yra įvairių priemonių visuma, o ne vien tik kelio danga.

Iki Jūsų vadovavimo vyravo daugiau politinis savivaldybių vertinimas. Vienos mūsų, kitos – ne, atitinkamai ir finansavimas galėjo būti skirtingas. Jums atėjus, savivaldybės gavo panašiai tolygų finansavimą. Ar jos tai įvertino?

Nekalbėsiu, kaip buvo iki manęs ir kas dirbo gerai ar blogai. Bendravome ir su kelių rangovais, ir su Savivaldybių asociacijos atstovais. Be to, būdamas politikas žinojau, kad savivaldybės ne visuomet yra išklausomos. Vykau į savivaldybes (aišku, pandemija sutrukdė aplankyti visas) ir ten nagrinėjome esamas problemas. O finansavimas buvo skirtas pagal KPPP lėšų skyrimo nustatytus kriterijus, papildomas finansavimas buvo skirtas atsižvelgiant į savivaldybių pasiruošimą. Džiaugiuosi, kad visos savivaldybės gavo papildomų lėšų, kurias galėjo įsisavinti.

Kodėl savivaldybėse buvo labai skirtingai realizuojami projektai?

Vienos savivaldybės pateikė tam tikrą projektų skaičių finansavimui gauti iš metinių KPPP lėšų, kitos – 10 kartų daugiau. Visos jos naudojo COVID-19 ekonomikos skatinimo projekto 6 programų lėšas, daugelis tam buvo tinkamai pasiruošusios. Vertinimo komisija atitinkamai geriau pasiruošusioms savivaldybėms skyrė daugiau lėšų. Taigi, daug kas priklausė nuo jų pačių.

Mano užduotis buvo sudaryti savivaldybėms vienodas galimybes pasinaudoti papildomomis valstybės skirtomis lėšomis. Ir šią misiją atlikau garbingai.

Ateityje savivaldybių vadovai turės atsakyti rinkėjams, kodėl pasinaudojo tomis sąlygomis tokia ar kitokia proporcija.

COVID-19 pandemijos ekonomikos skatinimo programa. Ar ji daugiau buvo skirta žmonių užimtumui didinti, ar darbo vietų išsaugojimui, ar tai buvo konkretus tikslas visuomenei pagerinti infrastruktūrą ir socialines sąlygas?

Programa buvo naudinga visais išvardintais aspektais. Sudarydami sąlygas verslui išsilaikyti krizės metu, sudarėme geresnes socialines sąlygas ir žmonėms. Susisiekimo ministerijos siekis buvo pagerinti kelių infrastruktūrą. Antra, kelių tiesimo įmonės turėjo sunkumų planuodamos savo veiklas ilgalaikiam procesui, nes verslas, dalyvaujantis šioje srityje, turi matyti darbo sąlygų stabilumą ir ilgalaikį pastovumą, kad išvengtų šuolių.

Ar kelių sektorius nepaspringo gavęs tiek daug papildomų pajamų?

Per darbų pasiruošimo laikotarpį su visais galimais kelių rangovais detaliai išanalizavome, kokie yra jų pajėgumai ir galimybės. įmonės aiškiai pasakė, kiek kokių darbų galės atlikti, o kokių – ne. Lėšos pagal šią programą negalėjo būti perkeltos į kitus metus, todėl buvo įvertintos rangovų galimybės ir tam kruopščiai pasiruošta.

Ar liks neįgyvendintų projektų? O gal galėjote skirti ir dar daugiau finansavimo?

Dar kartą galiu pasakyti, kad šis skaičius yra optimalus. Kontroliavome, kaip vyksta procesas, nes savivaldybės pirmąsias lėšas gavo jau birželį. Šią situaciją labai kruopščiai valdėme: kiekvieną savaitę vyko ataskaitiniai susirinkimai su savivaldybių ir Savivaldybių asociacijos atstovais. Mažiau paraiškų pateikusios savivaldybės paspartino organizacinį procesą ir kai kurios iš jų darbus pradėjo sky- rusios savo finansavimą.

Grįžtant prie visuomenės intereso. Regionuose, gyvenvietėse gyvena žmonių, bet ten daug žvyrkelių ir neaišku, kada jie bus išasfaltuoti. Ar pasistūmėjo žvyrkelių asfaltavimo programa? Prieš kelerius metus iš politikų teko išgirsti pasakymų, kad regionuose nebeliko gyventojų, tai kam asfaltuoti žvyrkelius? Jūsų nuomone, ar reikia juos išasfaltuoti?

Mano darbas truko kiek daugiau nei metus. Mačiau, kad reikia programų ateičiai. Tokiu būdu atsirado gyvenviečių asfaltavi-mo programa. Nenormalu, kai asfaltuojami, galima sakyti, laukai ir ten pravažiuoja nedidelis automobilių srautas, o gyvenvietės paliekamos su žvyrkeliais, kur žmonės skęsta dulkėse. Išasfaltavus gyvenvietes, iš jų jau nebenori išsikraustyti vietiniai gyventojai, ten dabar aktyviai kuriasi ir naujakuriai, ypač COVID-19 pan-demijos metu.

Negalima leisti, kad visa Lietuvos teritorija taptų tranzitine teritorija. Nenormalu, kai, pavyzdžiui, per regiono miestą važiuoja srautai sunkiasvorių sunkvežimių. Reikia sudaryti tokią infrastruktūrą, kad būtų galima naudotis pasienio ruožais, kad keliai regionuose būtų patrauklūs vairuotojams. Taip atsirado Lietuvos pasienio kelių programa, kurios tikslas – nukreipti sunkvežimių, važiuojančių Lenkijos ir Kaliningrado srities link, srautus. Sutarėme su Latvijos ir Lenkijos susisiekimo ministrais, kad jie rastų lėšų asfaltuoti pasienio ruožams savo šalyse, radome lėšų ir mes.

Koks Jūsų požiūris į kurortines vietoves? Juk tai yra turizmas, tai tautiečių ir užsieniečių pritraukimas. Tai – papildomi pinigai, kuriuos gauna savivaldybės.

Požiūrį atspindi paruošiamieji darbai. Jei iš šešių papildomų programų atsirado viena, skirta lankomiausioms vietoms finan-suoti, tai parodo mūsų teigiamą požiūrį į kurortinių ir rekreacinių teritorijų infrastruktūros finansavimą. COVID-19 pandemijos metu žmonės daugiau keliavo po Lietuvą. Birštonas, Neringa, Druskininkai tik dėl to, kad yra kurortinės teritorijos, jau seniai gauna papildomą finansavimą iš KPPP programos. Bet yra kitų savivaldybių, kurios nėra kurortai, bet jie turi, pavyzdžiui, piliakalnių, istorinių vietų, poilsio zonų, gyventojų lankomų vietų. Valstybė turėtų suteikti galimybę žmonėms nuvažiuoti į tas vietoves: reikia kelių, automobilių stovėjimo aikštelių, palankių poilsiui sąlygų. Todėl ir sukūrėme programą kurortinių ir rekreacinių teritorijų infrastruktūros finansavimui.

Iš vadinamosios COVID-19 finansavimo programos išskyrėte pėsčiųjų ir dviračių takų finansavimą. Ar manėte, kad tam tikrai buvo poreikis?

Ten pasakyta, kad būtina plėtoti pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūrą, nukreipti ją nuo pagrindinių magistralių. Žmonėms reikia sudaryti galimybes judėti saugiai. O tam reikalingi dviračių takai, sveikatingumo takai, patogūs šaligatviai.

Sulaukėte priekaištų, kad daug finansavimo skirta didmiesčiams, ypač Kaunui. Kuo tai buvo pagrįsta?

Kauno miesto savivaldybė gatvių ir kelių projektams iš visų šalies savivaldybių skyrė savo lėšų daugiausia. Šiemet skyrė 28 mln., praėjusiais metais – 26 mln. eurų. Tad klausimas, ar verta skatinti tas savivaldybes, kurios pačios reikšmingai prisideda finansavimu, manau, retorinis. Mes jiems skyrėme per 12 mln. eurų. Tiek pat skyrėme ir Vilniui.

Ar jaučiate, kad kelių sektorius ir savivaldybės Jums turi būti dėkingos? Kaip Jūs įvertintumėte pagrindinius savo darbus?

Bendrąja prasme paspartinau visų darbų realizavimą, suteikdamas galimybę susisiekimo sektoriui gauti papildomų lėšų; pa-ruošiau ministerijos kuruojamų sričių ilgalaikę strategiją; užtikrinau strateginių projektų realizavimo galimybę: europinės vėžės „Rail Baltica”, magistralinio kelio„Via Baltica”, Klaipėdos uosto gilinimui. Pradėjo judėti pasienio infrastruktūros darbai; atgaivinau vidaus vandenų laivybą. Laivyba Nemunu – absoliučiai nauja tema. Šių metų kovą buvo pagilintas Nemunas, balandį jau galėjo vykti laivyba Kuršių nerijos link. Nemunas ir toliau bus gilinamas aukštupio, Druskininkų link. Iki šiol tai nebuvo daroma. Buvo skiriama daugiau dėmesio oro uostams, geležinkeliams. Vyko tarptautinis bendravimas – dėl ES mobilumo paketo organizavau septynių šalių susisiekimo ministrų susitikimą. Aptarėme galimybes.

Atlikau savianalizę ir baigiantis mano kadencijai su komanda ramiai perduodu darbus, nes palieku neišbalansuotą, bet gerai veikiančią, orientuotą į rezultatus, skaidrią ministerijos sistemą.

Ką paliekate padaryti naujam ministrui?

Daugelio darbų kryptis nubrėžta. Ilgalaikė sektoriaus strategija sukurta, įmonių valdymas sutvarkytas, atliktos kai kurių įmonių reorganizacijos ir valdymo korekcijos, pasiruošta ES naujojo periodo finansavimui. Tai tik keletas darbų, kuriuos vardinu. Tikiuosi, kad pradėti darbai bus tęsiami.