Mistiniai žvyrkelių asfaltavimo kilometrai

Audronė Filimanavičienė, Transportas info
Mistiniai žvyrkelių asfaltavimo kilometraiBMC
Susisiekimo ministerija, užuot efektyviai ir nuosekliai vykdžiusi valstybinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimo programas, tęsia viešųjų ryšių akcijas ir skelbia mistinius skaičius ateičiai. Susisiekimo ministras Rokas Masiulis pareiškė, kad 2017–2020 m. jų bus išasfaltuota net 1,654 tūkst. km. Susisiekimo ministerija skelbė, kad jos iniciatyva 2017 m. numatoma išasfaltuoti 600 km šalies žvyrkelių. Tačiau pernai asfaltu buvo padengta 445 km žvyruotų kelių, o šiemet dar mažiau – 335 km, nors planuota per 100 km daugiau.

Susisiekimo ministerija, užuot efektyviai ir nuosekliai vykdžiusi valstybinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimo programas, tęsia viešųjų ryšių akcijas ir skelbia mistinius skaičius ateičiai. Susisiekimo ministras Rokas Masiulis pareiškė, kad 2017–2020 m. jų bus išasfaltuota net 1,654 tūkst. km.

Eilinis ministro „piaras“?   

Susisiekimo ministerija skelbė, kad jos iniciatyva 2017 m. numatoma išasfaltuoti 600 km šalies žvyrkelių. Tačiau pernai asfaltu buvo padengta 445 km žvyruotų kelių, o šiemet dar mažiau – 335 km, nors planuota per 100 km daugiau.

Tais pačiais metais Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (LAKD) sudarė žvyrkelių, kurie būtų asfaltuojami 2018–2020 m. sąrašą. Pagal specialias metodikas buvo parinkti 1 tūkst. 9 km asfaltuotinų kelių.

Ministerija teigia, kad 2019 m. ketinama skirti finansavimą ir išasfaltuoti 420 km žvyrkelių. Remiantis ankstesnių metų statistika, kai žvyrkelių buvo išasfaltuota gerokai mažiau, nei numatyta, ir susisiekimo ministro R. Masiulio ką tik viešai pateiktais skaičiais, didžiausias žvyrkelių asfaltavimo bumas turėtų vykti 2020 m. Ar tai realu?

Asociacijos „Lietuvos keliai“ vykdomasis direktorius Rimvydas Gradauskas sako, kad tai, jog per 4 metus bus išasfaltuota beveik 1,7 tūkst. žvyrkelių, yra eilinis susisiekimo ministro „piaras“.

„Kelininkai galėtų per metus išasfaltuoti ir tūkstantį kilometrų žvyrkelių, jei visas procesas vyktų sklandžiai ir, svarbiausia, būtų skirtas reikiamas finansavimas. Mes norime darbo, o jo nėra. Tad su tais skelbiamais skaičiais yra tuščias reikalas. Iš kur ministras paėmė tokį mistinį skaičių, net neįsivaizduoju“, – komentavo asociacijos vadovas.

Kita vertus, ar šis skaičius jau toks įspūdingas, jei pastaruoju metu ministerija kelių sektoriuje nevykdo itin didelių projektų, išskyrus praėjusios kadencijos tęstinį „Via Baltica“ projektą bei prieštaringai dėl galimų viešųjų pirkimų pažeidimų vertinamas Rusnės estakados statybas?

Asfaltavimo darbai stringa

Tai, kad žvyruotų kelių asfaltavimo darbai nuolat stringa, rodo ir konkretūs faktai: žvyrkeliams skirtos lėšos neįsisavinamos, darbai vėluoja, nes, kaip teigiama, Susisiekimo ministerija pateikė Vyriausybei gerokai pradelstą žvyrkelių programą dėl jų asfaltavimo.

Pavyzdžiui, 2016 m. liko nepanaudoti 33 mln. 266 tūkst. eurų, o planuoti darbai nebuvo atlikti, nes užsitęsė žvyrkelių atrinkimo, derinimo ir viešųjų pirkimų procedūros, sutrukdė kilę teisminiai ginčai.

Į Seimo liberalų frakciją pakviestas pasiaiškinti ministras R. Masiulis pabrėžė, jog žvyrkelių asfaltavimą šiemet esą sutrukdė atvejis, kai konkursus laimėjusios įmonės atsisakė asfaltuoti daugiau kaip 100 kilometrų žvyrkelių įvairiuose Lietuvos vietose.

Seimo narių pastebėjimu, įgyvendinant žvyrkelių asfaltavimo programas vis išlenda naujų spragų bei stinga konkretaus planavimo. Tačiau nežiūrint į tai, susisiekimo ministras parlametarus pabandė įtikinti, kad žvyrkelių asfaltavimo srityje artimiausiu metu įvyks „beprecedentis lūžis“ ir asfaltu bus padengti „labai dideli kilometrai“.

Lietuvoje iki šiol yra likę apie 6 tūkst. km neišasfaltuotų valstybinės reikšmės žvyrkelių.  Šalies savivaldybėse – 40 tūkst. km žvyruotų bei 12 tūkst. km grunto kelių.

Susisiekimo ministras Seime aiškino, kad valstybinės reikmės žvyrkelių asfaltavimas galėtų būti baigtas po 10–20 metų, o savivaldybių – užtruktų ilgiau.

„Savivaldybių žvyrkelių niekada nepabaigsime, jeigu nedarysime specialios programos su numatytu biudžetu“, – kalbėjo politikas.

Ministerijos pozicija atmesta  

Kelininkai teisūs sakydami, kad jiems trūksta užsakymų. Pastebima, kad labiausiai stinga lėšų anksčiau asfaltuotiems keliams remontuoti. Preliminariais skaičiavimais, – apie 100 mln. eurų per metus. Be to, neaišku, kada bus baigta šiuo metu Vyriausybėje derinama nauja savivaldybių vietinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimo ir remonto programa.

Seimo narių grupė, siekdama paspartinti kelio darbus šalies savivaldybėse, neseniai pasiūlė Kelių įstatymo pataisas, skatinančias didesnę privačių lėšų panaudojimo iniciatyvą. Tačiau Susisiekimo ministerija joms paprieštaravo.

Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje tai patvirtino Susisiekimo ministerijai atstovavęs Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento direktorius Vladislav Kondratovič.

Nežiūrint į tai, Seimo Ekonomikos komitetas, išnagrinėjęs ir įvertinęs visus gautus pasiūlymus bei  pastabas, nusprendė ne tik pritarti šiam įstatymo projektui, bet jį dar ir patobulinti.

Komiteto nuomone, būtų verta padidinti privačių investicijų į kelių ar gatvių darbus savivaldybėse dydį iki ne mažiau kaip 30 proc., o tokiems darbams, kai juos finansuotų ir privatus kapitalas, galėtų būti teikiamas prioritetas, taip pat pirmumo teise iš biudžeto būtų skiriama ir likusi lėšų dalis.