Kyla degalų kainos – atoslūgį specialistai prognozuoja tik kitais metais

Eglė Girdenytė, 15min.lt
Kyla degalų kainos – atoslūgį specialistai prognozuoja tik kitais metais123rf
Pakilusi naftos kaina dar kartą sunerimti privertė ne vieną vairuotoją. Ištisus metus kylančios degalų kainos daug vilties neteikia, o žinios apie brangstančią naftą reiškia dar didesnį jų augimą. Paklausti, ar turėsime atlaikyti dar vieną degalų kainų šuolį, daugumos degalinių atstovai nepanoro ko nors prognozuoti, tačiau analitikas ragino per daug neišsigąsti. Naftos kainos augimą per šiuos metus lietuviai pajuto su kaupu. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pabrėžė, kad naftos kainos didėjimas jau nebe naujiena.

Pakilusi naftos kaina dar kartą sunerimti privertė ne vieną vairuotoją. Ištisus metus kylančios degalų kainos daug vilties neteikia, o žinios apie brangstančią naftą reiškia dar didesnį jų augimą. Paklausti, ar turėsime atlaikyti dar vieną degalų kainų šuolį, daugumos degalinių atstovai nepanoro ko nors prognozuoti, tačiau analitikas ragino per daug neišsigąsti.

Naftos kainos augimą per šiuos metus lietuviai pajuto su kaupu. Tai pabrėžė ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, kuris teigė, kad naftos kainos didėjimas jau nebe naujiena. Visgi, anot ekonomisto, išsigąsti neverta, mat pastarųjų savaičių naftos kainos svyravimai didelių pokyčių sukelti neturėtų.

„Nafta stabiliai brangsta visus metus, o įvertinus tai, kad pastaruoju metu ir euras dolerio atžvilgiu sustiprėjo, kalbėdami apie naftos kainą eurais, galime tikėtis vieno cento degalų kainos pokyčio degalinėse“, – aiškino N.Mačiulis.

Ekonomistas taip pat priminė ir tokiam degalų kainos šuoliui įtakos turėjusius veiksnius: JAV pritaikytos sankcijos Iranui ir Venesuelos gili ekonominė krizė.

„Svarbios naftą išgaunančios valstybės į rinką pasiūlo daug mažiau naftos, o dėl to pasikeitė ir paklausos bei pasiūlos balansas. Taip pat OPEC (angl. The Organization of the Petroleum Exporting Countries) valstybės bei Rusija atsisakė didinti naftos pasiūlą. Dėl šių priežasčių pamažu ir kyla naftos kaina“, – teigė ekonomistas.

Analitikas aiškino, kad per daug nerimauti neverta, mat ateinančiais metais galime tikėtis ir kainų atoslūgio. N.Mačiulis teigė, jog alternatyvi pasiūla iš JAV ir skalūnų naftos gavyba nuolat didėja. Tad Saudo Arabija, Rusija ir kitos OPEC valstybės, jausdamos, kad didės pasiūla iš kitų šaltinių, gali taip pat padidinti pasiūlą ir taip pristabdyti naftos kainos augimą. Ekonomistas pastebėjo, kad būtent dėl šios priežasties yra mažai tikėtina, kad naftos kaina pasieks 100 JAV dolerių už barelį ribą.

„Manau, kad didžiąją dalį kainų šoko mes jau pamatėme, nes prieš metus naftos kaina nesiekė 50 JAV dolerių už barelį, o dabar yra daugiau nei 80 JAV dolerių už barelį. Tai yra tikrai didelis kainos šuolis ir tiek sumažėjusi pasiūla iš Irano, tiek sumažėjusi pasiūla iš Venesuelos jau atsispindi naftos kainoje. Trumpuoju laikotarpiu dar gali būti didesnių susvyravimų ir kainos padidėjimo, tačiau mes esame arti naftos kainos piko, todėl ji turėtų atslūgti jau kitais metais“, – kalbėjo N.Mačiulis.

„Circle K Lietuva“ Degalinių kategorijos vadovas Rokas Laurinavičius teigė, kad kainų pokyčio prognozuoti negali. Mat degalų mažmeninės prekybos kainoms didelę įtaką turi ne tik naftos kainos svyravimai, bet ir kiti veiksniai.

„Jos reaguoja į daugybę faktorių, tarp kurių ne tik didmeninės degalų kainos pokyčiai, bet ir bendra konkurencinė aplinka, turimos atsargos didmenoje bei mažmenoje. Degalinių tinklai yra paskutinė grandis, pasiekianti vartotoją, todėl mūsų savikaina priklauso ne nuo naftos, o nuo naftos produktų kainos“, – aiškino R.Laurinavičius.