Dėl daugiabučių kiemų užvirė mūšis: jų reikia ir savivaldybei, ir ministerijai

Ingrida Nagrockienė, Sekundė
Dėl daugiabučių kiemų užvirė mūšis: jų reikia ir savivaldybei, ir ministerijaiAlfa
Panevėžys, pirmasis Lietuvoje parengęs išskirtinę tvarką, kaip padėti sutvarkyti automobilių aikšteles, esančias daugiabučių namų kiemuose, gerokai įstrigo. Paaiškėjus, kad dauguma tokių aikštelių net neregistruotos, savivaldybė, baimindamasi investuoti į ne savo turtą, sumojo jas perimti. Nors, pasak miesto valdžios, tokią išeitį leidžia įstatymai, dėl gyventojams reikalingų aikštelių perėjimo į valdiškas rankas užprotestavo Aplinkos ministerija.

Panevėžys, pirmasis Lietuvoje parengęs išskirtinę tvarką, kaip padėti sutvarkyti automobilių aikšteles, esančias daugiabučių namų kiemuose, gerokai įstrigo. Paaiškėjus, kad dauguma tokių aikštelių net neregistruotos, savivaldybė, baimindamasi investuoti į ne savo turtą, sumojo jas perimti. Nors, pasak miesto valdžios, tokią išeitį leidžia įstatymai, dėl gyventojams reikalingų aikštelių perėjimo į valdiškas rankas užprotestavo Aplinkos ministerija.

Ne savo turto netvarkys

Jau daug metų Aukštaitijos sostinės daugiabučių namų kiemai dūsta nuo jų aikštelėse netelpančių transporto priemonių. Šių metų pradžioje Panevėžio savivaldybė paskelbė radusi būdą, kaip veiksmingiau pagelbėti gyventojams sprendžiant automobilių statymo problemą.

Ji parengė ir patvirtino tvarką, pagal kurią pati galėtų finansiškai prisidėti gyventojams įrengiant, sutvarkant ar padidinant automobilių aikšteles, kartu pakvietė daugiabučių namų bendrijas ruošti tokių darbų projektus.

Galimybė su savivaldybės pagalba susitvarkyti aplinką panevėžiečiams pasirodė patraukli, ir miesto vadovus užplūdo bendrijų prašymai.

Visgi geri ir dosnūs užmojai užstrigo.

Savivaldybė išsiaiškino, kad senosios daugiabučių namų aikštelės niekam nepriklauso arba jas yra išsinuomojusios namų bendrijos. Valdžia tvirtina, jog investuoti biudžeto lėšų į savivaldybei nepriklausantį turtą jai neleidžia teisės aktai.

„Buvo parengta priemonė, skatinusi daugiabučius tvarkytis aplinką, platinti kiemuose stovėjimo aikšteles ir taip išlaisvinti gatves nuo automobilių. Viskas klojosi gerai, kol atėjo laikas svarstyti finansavimą.

Pagal Biudžeto sandaros įstatymą savivaldybė neturi teisės investuoti ne į savo turtą. Naujai rengiamos aikštelės mums smarkiai nekliūva, bet ką daryti su senosiomis, kurios nepriklauso niekam arba jau yra išnuomotos?“ – teisės aktų užkardas mato savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Tomas Jukna.

Gyventojai laukia

Klausimą, ką daryti, kad visi daugiabučiai galėtų gauti finansinę paramą paplatinti automobilių stovėjimo aikštelėms kiemuose, Panevėžio savivaldybė sprendžia jau du mėnesius. Rugsėjį turėjo būti pradėtas tokių jai pateiktų projektų finansavimo svarstymas. Kai kurios bendrijos net ir savo kiemus pradėjo ardyti, laukdamos aikštelių renovacijos.

Antai Kniaudiškių g. 39-ojo namo bendrija, pasidavusi prieš kurį laiką garsiai iš savivaldybės sklidusiai agitacijai, išsinuomojo valstybinės žemės sklypą prie daugiabučio, paruošė automobilių aikštelės įrengimo projektą, apskaičiavo darbų sąmatą, susirado rangovą ir net jau nuardė esamos senos aikštelės bortelius. Tiesa, tokie planai nepajuda iš vietos jau ne pirmus metus. Gyventojai, prisidedant savivaldybei, namo aplinką sutvarkyti norėjo dar iki naujai patvirtintos tvarkos, tik nebespėjo.

„Nespėjome į senąjį traukinį, o dabar įstrigome su nauju. Gyventojai nekantriai laukia, kada turės normalią automobilių aikštelę, jau ir bortelius nusiėmėme“, – kalbėjo trypčioti vietoje priverstos Kniaudiškių g. 39-ojo namo bendrijos pirmininkė Daiva Labanauskienė.

Šio namo gyventojai apskaičiavo, kad jiems patogesnis kiemas turėtų atsieiti apie 15 tūkst. eurų.

Nesusikalba su ministerija

Kiek konkrečiai Panevėžio savivaldybė galės kompensuoti namų bendrijoms jų daugiabučių aikštelių sutvarkymo išlaidų, vis dar neaišku. Tokių projektų ant administracijos direktoriaus pavaduotojo stalo jau guli vienuolika, o norinčiųjų dalyvauti programoje dar laukia kelios dešimtys.

T. Jukna aiškina, jog apskaičiuoti paramą trukdo kilusios problemos dėl nekilnojamojo turto prie daugiabučių nuosavybės.

Šiuo klausimu Panevėžio savivaldybė kreipėsi ir į Nacionalinę žemės tarnybą. Ten pasiūlyta įregistruoti senosiose daugiabučių namų automobilių aikštelėse servitutą.

Du Lietuvos teisės aktai, pasak T. Juknos, savivaldybei leidžia perimti iki 1989 m. sukurtą ir neįregistruotą turtą. Vadinasi, aikštelės prie daugiabučių taptų ne namo bendrijos, t. y. gyventojų, o savivaldybės nuosavybe. Tokiu atveju savivaldybei dar tektų sumokėti kompensaciją valstybei. Tačiau tai esą ne kliūtis dėl paramos žmonėms.

Bet tokiai išeičiai, pasak pavaduotojo, prieštarauja Aplinkos ministerija, o šios motyvai Panevėžio valdžiai iki šiol nesuprantami.

„Visi miestai prisideda tvarkant daugiabučių namų aikšteles ir niekur nėra rimtos tvarkos – pinigai investuojami į neregistruotą turtą, kai kur net žemės sklypai iki galo nesutvarkyti. Mes pasiruošėme viską tvarkingai ir teisingai – užstrigome, likome nesuprasti. Kadangi visi taip daro, esame raginami nepaisyti tvarkos ir daryti bet kaip. O galbūt ateis vieną dieną ir paklaus, kodėl duodame biudžeto pinigus iki galo neišsprendę visų reikalų“, – teigė pavaduotojas.

Į susitikimą neatvyko

Panevėžio savivaldybė dėl tokių kliūčių, anot T. Juknos, pakliuvo į kuriozinę situaciją – įstatymai leidžia, o ministerija – ne. Be to, Panevėžio valdžia šiuo atveju jaučiasi it kenkėja.

„Paprašėme Seimo narės Guodos Burokienės pagalbos. Bet viskas persisuko taip, kad mus apkaltino nedalyvaujant susitikimuose, kuriuose spręstas šis reikalas“, – užsiminė pavaduotojas.

Parlamentarė G. Burokienė patvirtino sulaukusi savivaldybės prašymo padėti išspręsti klausimą dėl tarsi niekieno turto prie daugiabučių. Specialiai dėl panevėžiečių Seimo narė sukvietė į susitikimą net kelias institucijas. Tarp jų – Žemės ūkio ministeriją bei savivaldybei problemų sukėlusią Aplinkos ministeriją, taip pat Nacionalinės žemės tarnybos bei Savivaldybių asociacijos atstovus.

Pasak G. Burokienės, pakviestas buvo ir Panevėžio savivaldybės administracijos direktorius Rimantas Pauža. Parlamentarė teigė pati asmeniškai dar savaitę iki svarbaus susitikimo apie jį pranešusi direktoriui. Tačiau susirinkus institucijų atstovams, iš Panevėžio valdžios nepasirodė niekas. Seimo narės teigimu, susitikimo metu ji sulaukė vicemero Alekso Varnos skambučio ir atsiprašymo dėl tokio nesusipratimo.

Keistas noras

Dėl panevėžiečių bendradarbiavimo priekaištų pareiškė ir susitikime dalyvavusi aplinkos viceministrė Rėda Brandišauskienė. Jos teigimu, su Panevėžio vadovais nepavyksta susisiekti net telefonu.

„Manau, kad kurdama naują tvarką dėl automobilių aikštelių, Panevėžio savivaldybė sugalvojo perteklinius reikalavimus, norėdama apsaugoti savo interesus. Investuoti galima ir į ne savo turtą, tik reikia pasiruošti tam tikrus namų darbus, o esanti programa tam visai neprieštarauja“, – „Sekundei“ teigė viceministrė.

Kitų savivaldybių praktika, anot R. Brandišauskienės, rodo, kad galima išspręsti klausimą gerokai paprasčiau. Todėl viceministrei neaišku, kodėl Panevėžio savivaldybė nori perimti prie daugiabučių neregistruotas automobilių aikšteles.

„Funkciškai tos aikštelės nuo seno susijusios su daugiabučiais ir juose veikiančiomis bendrijomis. Jos čia tvarkosi, ir mes džiaugiamės tokiu daugiabučių gyventojų ūkiškumu. Tad kodėl savivaldybė turėtų pasiimti šį turtą sau? Taip nutikus, gyventojams kiltų rizika, kad šiose aikštelėse savivaldybė ateityje gali sugalvoti ką nors statyti. Toks turtas ir taip yra valstybės, o savivaldybė – jos vietininkas“, – aiškino R. Brandišauskienė.

Viceministrės teigimu, klausimas dėl Aukštaitijos sostinės kiemų vis dar nenurimo. Jį bus bandoma aptarti tarpinstituciniuose susitikimuose su Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetu Seime. Tikimasi, kad pavyks paruošti bendrus kriterijus visoms savivaldybėms, kaip spręsti problemą, į kurią pirmasis įpuolė Panevėžys.

„Svarbu tik, kad dirbant ministerijoms, Seimui ir kitoms institucijoms pats Panevėžys rodytų iniciatyvą bendradarbiauti“, – pabrėžė viceministrė.