Perspėja automobilių savininkus: kišenę patuštinti gali net kieme išpurtytas kilimėlis

Delfi.lt
Perspėja automobilių savininkus: kišenę patuštinti gali net kieme išpurtytas kilimėlisShutterstock
Realybė rodo, kad dėl atsainaus požiūrio į aplinkosaugą ar taisyklių nežinojimo kai kurie savininkai, prižiūrėdami savo transporto priemones, be reikalo papildomai patuština savo kišenes, padarydami žalos ir gamtai. Kaip pranešime spaudai teigia Autogamintojų ir importuotojų asociacijos (AGIA) direktorė Rita Zdanevičienė, ne visi lietuviai žino, ką galima ir ko negalima daryti su automobiliu savame kieme. Anot jos, net už automobilinio kilimėlio išpurtymą šalia savo laiptinės vairuotojas gali sulaukti solidžios nuobaudos.

Realybė rodo, kad dėl atsainaus požiūrio į aplinkosaugą ar taisyklių nežinojimo kai kurie savininkai, prižiūrėdami savo transporto priemones, be reikalo papildomai patuština savo kišenes, padarydami žalos ir gamtai. Kaip pranešime spaudai teigia Autogamintojų ir importuotojų asociacijos (AGIA) direktorė Rita Zdanevičienė, ne visi lietuviai žino, ką galima ir ko negalima daryti su automobiliu savame kieme. Anot jos, net už automobilinio kilimėlio išpurtymą šalia savo laiptinės vairuotojas gali sulaukti solidžios nuobaudos.

Remontuoti – ne bet kur

Tikriausiai daugeliui teko bent kartą daugiabučio kieme išvysti savo kaimyną, kuris ištiktas nesėkmės mėgina susiremontuoti savo transporto priemonę. AGIA direktorės teigimu, jei tokioje situacijoje kaimynas sulauktų aplinkosaugininkų vizito, remonto išlaidos jam gerokai išaugtų. Anot R. Zdanevičienės, automobilį galima taisyti savo teritorijoje, t. y. individualiame kieme ar garaže, bet ne daugiabučio teritorijoje. Taip pat būtina įsiminti, kad net ir nuosavame kieme remonto metu negalima teršti aplinkos.

„Savo teritorijoje remontuodamas automobilį žmogus turi užtikrinti, kad jokie skysčiai nepatektų į aplinką ir neterštų grunto bei vandenų. Tuo metu visas susidariusias atliekas žmogus privalo pristatyti į atliekų aikšteles“, – kalba asociacijos direktorė.

Ji priduria, kad fiziniai asmenys, kurie atlieka savo transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą, bet neteikia transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų kitiems asmenims, privalo laikytis įstatymuose nustatytų reikalavimų.

„Susidariusias atliekas reikalinga perduoti teisę jas tvarkyti turinčioms įmonėms ar naudotis savivaldybių organizuojamomis atliekų tvarkymo sistemomis. Deja, vis dar pasitaiko atvejų, kai transporto priemonių eksploatacijai naudojami skysčiai, pavyzdžiui, tepalai ar aušinimo skystis, išpilami į aplinką arba nuotekų sistemą. Toks elgesys yra netoleruotinas ir mūsų šalyje draudžiamas“, – perspėja R. Zdanevičienė bei priduria, kad netinkami naudoti skysčiai turi būti tvarkomi kaip pavojingos atliekos.

Kieme automobilių nederėtų sandėliuoti

Kaip dar vieną iš klaidų, kurią daro lietuviai, AGIA vadovė įvardija pasenusių ir nebenaudojamų transporto priemonių sandėliavimą savame kieme. Anot ekspertės, transporto priemonės naudojimas yra nuolatinė jos savininko ar valdytojo atsakomybė, todėl net ir po automobilio atitarnavimo laiko yra būtina juo pasirūpinti pagal visus reikalavimus.

„Jei automobilis nebenaudojamas ir nebetinkamas eksploatuoti, rekomenduojame pasirūpinti tokios priemonės išregistravimu bei sunaikinimu. O tą galima padaryti atiduodant transporto priemonę legaliems ardytojams“, – tikina R. Zdanevičienė.

Ji įspėja, kad kieme paliktas nebenaudojamas automobilis ne tik užima laisvą vietą perpildytose aikštelėse, bet tuo pačiu tampa tiksinčia ekologine bomba. Egzistuoja didelė tikimybė, kad laikui bėgant iš nebenaudojamo automobilio išbėgs tepalai, rūgštys ir kitos pavojingos medžiagos, keliančios pavojų tiek žmogaus sveikatai, tiek aplinkai.

„Asmuo turi užtikrinti, kad eisme dalyvautų tvarkinga transporto priemonė, nekelianti grėsmės nei jam, nei aplinkiniams, ir, be abejonės, neteršianti gamtos. Gyventojai gali kreiptis ir į mūsų asociaciją, o mes pasirūpinsime, kad savo darbą atlikęs automobilis būtų atiduotas legaliems ardytojams“, – aiškina asociacijos vadovė.

Plovimas ir kilimėlių kratymas gali atsirūgti

Anot AGIA direktorės, viena dažniausių klaidų, kurią žmonės daro tiek savo kieme, tiek gamtoje, yra transporto priemonės plovimas. Kaip kalba R. Zdanevičienė, Lietuvoje nėra sudaryto konkrečių vietų sąrašo, kur leidžiama ar draudžiama plauti automobilį, tačiau aiškiai įvardyta, kad to negalima daryti teršiant aplinką.

„Aplinka plovimo metu gali būti teršiama cheminėmis medžiagomis, todėl tokią veiklą draudžiama daryti viešoje vietoje prie ežero ar upės. Tuo metu plauti automobilį nuosavo namo kieme nėra uždrausta, jei nėra naudojamos cheminės priemonės, pavyzdžiui, šampūnas, kuris gali užteršti gruntą“, – dėsto ji.

Visai kita situacija galioja gyvenantiems daugiabučiuose. AGIA vadovė pabrėžia, kad transporto priemonių priežiūros taisykles daugiabučių namų kiemuose atskirai nustato kiekviena savivaldybė, tad gyventojai turėtų individualiai pasidomėti, kokia tvarka jiems taikoma.

Pavyzdžiui, Kaune draudžiama plauti transporto priemones gatvėse, aikštėse, parkuose, skveruose, paplūdimiuose, prie upių, ežerų, daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose ir kitose tam tikslui nepritaikytose ar neskirtose vietose. Taip pat neleidžiama purtyti kilimėlių ar kitaip valyti transporto priemonių. Už tokį nusižengimą gresia bauda nuo 20 iki 140 eurų. Analogiška tvarka priimta ir Vilniuje, tik čia maksimali bauda siekia net 600 eurų.

„Svarbu suvokti, kad bet koks mūsų veiksmas gali turėti pasekmes. Šiuo atveju kalbu ne tik apie pinigines baudas už taisyklių pažeidimą. Štai plauti transporto priemonę tik su vandeniu nuosavo namo kieme niekas nedraudžia, tačiau net ir tokiais atvejais į aplinką gali patekti tepalų ar kitų gamtą teršiančių medžiagų. Tai žaloja ne tik mus supančią gamtą, bet ir mūsų sveikatą, todėl to daryti nepatartina“, – teigia AGIA direktorė R. Zdanevičienė.