Vasaros sezono metu orų stichijos padarinius kelininkams teko šalinti daugiau nei 220 kartų

15min.lt
Vasaros sezono metu orų stichijos padarinius kelininkams teko šalinti daugiau nei 220 kartų15min
Šios vasaros sezono metu kelininkams visoje Lietuvoje gamtos reiškinių padarinius keliuose teko likviduoti 223 kartus. 106 kartus kelių priežiūros specialistams teko tvarkyti dėl liūčių atsiradusias nuošliaužas bei pakelės šlaitus. 117 kartų reikėjo užtaisyti ar užpilti lietaus išplautas duobes bei kelio nelygumus, šalinti dėl audros nuvirtusius ar pavojingai pasvirusius medžius. Daugiausia tokių darbų atlikta liepos mėnesį, rašoma pranešime.

Šios vasaros sezono metu kelininkams visoje Lietuvoje gamtos reiškinių padarinius keliuose teko likviduoti 223 kartus. 106 kartus kelių priežiūros specialistams teko tvarkyti dėl liūčių atsiradusias nuošliaužas bei pakelės šlaitus. 117 kartų reikėjo užtaisyti ar užpilti lietaus išplautas duobes bei kelio nelygumus, šalinti dėl audros nuvirtusius ar pavojingai pasvirusius medžius. Daugiausia tokių darbų atlikta liepos mėnesį, rašoma pranešime.

Daugiausia įvykių – Rytų Lietuvoje

„Nors orų prasme ši vasara buvo pakankamai rami, nepasižymėjo liūčių gausa, tačiau net ir epizodinių stichijos įvykių pakako, kad tokių darbų kiekis peržengtų du šimtus. Ypač daug darbo turėjo mūsų Rytų regiono darbuotojai, kuriame atlikta beveik 40 proc. visų kelių tvarkymo dėl oro stichijos darbų. Šiam regionui priklauso didžioji dalis Vilniaus ir Alytaus apskričių kelių“, – sakė Paulius Kairiūkštis, VĮ „Kelių priežiūra“ technologijų grupės vadovas.

Mažiausiai žalos keliams šią vasarą orai padarė Vakarų regione, kuriam priklauso Klaipėdos ir Tauragės apskričių keliai. Čia užfiksuota tik 16 atvejų, kai teko likviduoti orų padarinius.

Siekia pašalinti kuo skubiau

Pagal galiojančius kelių priežiūros normatyvus, pavojus saugiam eismui keliančias kliūtis ar kelio pažeidimus kelininkai yra įpareigoti pašalinti kuo skubiau. Jei to neįmanoma padaryti iš karto, siekiama užtikrinti, kad pavojingose vietose būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo reguliavimo priemonės, kol kliūtis bus pašalinta.

„Dedame visas pastangas, kad tai būtų atliekama nedelsiant, kuo operatyviau. Šiuo tikslu kelių tarnybose organizuojame atsakingų darbuotojų budėjimą visą parą, 7 dienas per savaitę. Net ir ne darbo metu, kai nėra galimybės kliūtį pašalinti operatyviai, siekiame, kad ji būtų aptveriama eismo reguliavimo priemonėmis, tinkamai paženklinta. Tačiau, jei yra galimybė, sunkioji technika su darbuotojais vyksta į incidento vietą net ir savaitgalį“, – pasakojo Karolis Sakalauskas, VĮ „Kelių priežiūra“ valdymo centro vadovas.

Jis primena, kad pranešti apie kelyje atsiradusias ir eismui trukdančias ar pavojų keliančias kliūtis privalo bet kuris ją pastebėjęs eismo dalyvis. Apie tai galima informuoti policiją, kelių savininką arba kelią prižiūrinčią įmonę.

Į pranešimus apie atsiradusias kliūtis pagrindiniuose magistraliniuose keliuose (A1, A2, A5, A8, A10, A17) kelių priežiūros specialistai paprastai reaguoja per 1 valandą, kituose magistraliniuose – per 1,5 val. Krašto ir rajoniniuose keliuose į tokius pranešimus reaguojama atitinkamai per 2 ir 4 valandas. Esant ypač daug audros padarinių vienu metu, prioritetas skiriamas aukščiausios kategorijos ir priežiūros lygio keliams, kuriuose yra didžiausias eismo intensyvumas.

Kaip vairuoti sudėtingomis oro sąlygomis?

Jei labai blogos oro sąlygos vairuotojus užklumpa kelyje, specialistai pataria pirmiausiai pasirinkti saugų greitį, kad būtų įmanoma bet kuriuo metu, atsiradus netikėtai kliūčiai, suvaldyti transporto priemonę. Per liūtį ypač atsargiems reikia būti provėžuotuose ir nelygios dangos keliuose, nes dangos nelygumuose susikaupęs vanduo gali iššaukti automobilio akvaplanavimą, jis gali tapti nevaldomu. Taip pat svarbu prisiminti, kad stabdymo kelias ant šlapios dangos yra daug ilgesnis, todėl privalu laikytis saugaus atstumo iki kitų transporto priemonių.

„Jei oro sąlygos tampa ypač sudėtingos – prasideda kruša, kyla labai didelis vėjas – rekomenduojame apskritai sustoti artimiausioje galimoje saugioje vietoje ir likti automobilyje. Tyrimų duomenimis, apie trečdalį visų nelaimingų atsitikimų keliuose įvyksta esant stipriam vėjui. Jis ypač pavojingas važiuojant atviruose kelio ruožuose, tiltais.

Jei prastomis oro sąlygomis būtina važiuoti toliau, rekomenduojama tą daryti atsargiau nei įprasta, sumažinti greitį ir padidinti atstumą iki priekyje esančio automobilio. Audros metu reikėtų rinktis greitkelį arba automagistralę, nes čia mažesnė tikimybė, jog kelias bus užblokuotas, mažėja rizika, jog dėl stipraus vėjo ir žaibų ant automobilio užkris nulaužti medžiai“, – patarė K. Sakalauskas.